„Mano gyvenimo draugė jau dvejus metus guli prijungta prie aparatų vos už septynių kilometrų nuo manęs. Po šio pokalbio, kaip ir kiekvieną dieną, važiuosiu pas ją“, – pasakojo F. Funkė.
Meilės istorija prasidėjo per „Tinder“
Pora susipažino pandemijos metu – 2020-ųjų vasarą pažinčių programėlėje „Tinder“. Jis gyveno Vokietijoje, ji – Vietname.
„Parašiau: „Labas rytas iš Vokietijos“, ji atsakė: „Labas rytas, aš iš Vietnamo. Malonu susipažinti“, – prisiminė vyras.
Netrukus jie pradėjo kalbėtis kasdien, o 2021-ųjų pabaigoje pirmą kartą susitiko Tailande – dėl pandeminių ribojimų tai buvo lengviau nei Vietname.
„Visos abejonės dingo iškart. Ji buvo smulkutė, juodais plaukais ir ryškiomis lūpomis. O ta šypsena… visada ta šypsena. Thí yra mano gyvenimo meilė“, – sakė F. Funkė.
Pora kartu praleido penkias savaites Tailande, vėliau susilaukė sūnaus ir pradėjo planuoti bendrą gyvenimą Vokietijoje.
Svajojo apie namus ir vestuves
Kai Thí pagaliau persikėlė į Vokietiją, pora jau ieškojo namų ateičiai.
„Dvi savaitės iki tragedijos stovėjome name, kuris turėjo tapti mūsų ateitimi. Planavome vestuves, šeimą, gyvenimą kartu. Ji net siūlė pasirūpinti mano mama senatvėje“, – prisiminė vyras.
Pasak jo, moteris sirgo autoimunine liga, tačiau gydytojai ramino – būklė buvo stabili, o su diagnoze ji galėjo gyventi ilgai.
„Niekas negali pasakyti, ar insultas susijęs su jos liga“, – sakė jis.
„Jos šypsena jau nebebuvo gyva“
Lemtingą rytą viskas pasikeitė per kelias minutes.
„Paprašiau jos aprengti mūsų sūnų, kol nueisiu į dušą. Pamačiau, kaip ji viena ranka nesėkmingai bando paimti kojinę. Paprašiau pakelti ranką ir suskaičiuoti iki trijų – ji negalėjo“, – pasakojo F. Funkė.
Jis iškart iškvietė greitąją pagalbą.
Ligoninėje vyras dar kartą pamatė mylimąją šypsantis, tačiau kažkas buvo kitaip.
„Tai buvo paskutinis kartas, kai mačiau jos šypseną. Ji šypsojosi, bet ta šypsena nebebuvo gyva. Ji gulėjo tarsi sustingusi. Tada palūžau“, – prisiminė vyras.
Kitą dieną moteris jau buvo prijungta prie aparatų universiteto klinikoje, jai atlikta tracheostomija ir sukelta dirbtinė koma.
Dveji metai budrios komos būsenos
Šiandien Thí yra vadinamosios budrios komos būsenos – mediciniškai tai vadinama apaliniu sindromu.
Pasak F. Funkės, moteris kartais reaguoja į balsą ar prisilietimus, tačiau jos būklė išlieka labai sunki.
„Ji turi du emocinius atsakus – silpną šypseną arba tylų verksmą. Kartais, kai kalbu su ja, ji nusišypso. Kartais tiesiog guli nejudėdama“, – sakė jis.
Vyras įsitikinęs, kad mylimoji jį jaučia.
„Kai glostau jos plaukus, ji atsipalaiduoja ir užsimerkia. Kai atitraukiu ranką – vėl atmerkia akis. Žinau, kad ji kažką jaučia, todėl man taip svarbu būti šalia“, – pasakojo F. Funkė.
Gyvenimas tarp darbo ir ligoninės
Kad galėtų būti su mylimąja, vyras uždarė savo mobiliojo ryšio parduotuvę ir ėmė dirbti nuotolinį darbą.
„Kasdien sėdžiu šalia jos lovos su nešiojamuoju kompiuteriu ir dirbu. Uždirbu tik dalį to, ką anksčiau, bet alternatyvos nėra“, – sakė jis.
Tuo metu jų trejų metų sūnumi darbo dienomis rūpinasi seneliai ir artima draugė.
„Jaučiuosi tarsi tėtis komandiruotėje. Savaitgaliais leidžiame laiką kartu, o kas dvi savaites atsivežu jį aplankyti mamos“, – pasakojo vyras.
Viltis grąžinti ją į Vietnamą
F. Funkė svarsto galimybę perkelti partnerę į Vietnamą, kur gyvena jos šeima, tačiau tam reikėtų specialaus medicininio skrydžio.
„Jos šeima sako: parvežk ją namo. Tačiau ligonių kasa atsisakė padengti išlaidas. Kalbame apie maždaug 300 tūkst. eurų“, – sakė jis.
Nepaisant to, vyras sako nepasiduodantis.
„Thí viską paliko dėl manęs ir atvyko į Vokietiją. Aš dėl jos padaryčiau lygiai tą patį“, – teigė F. Funkė.
