2026-08-11 12:26

Kai istorijos tęsiasi: viskas prasidėjo nuo Ugnės

Vaikystė neturėtų būti matuojama ligoninių koridoriais, operacijomis ar nesibaigiančiomis reabilitacijomis. Ji turėtų kvepėti vasara, draugais, pirmaisiais laimėjimais ir nerūpestingomis svajonėmis. Deja, ne visiems vaikams gyvenimas dovanoja tokią pradžią. Prieš daugelį metų mažosios Ugnės istorija tapo naujo svarbaus fondo veiklos etapo pradžia, nors tuomet mums dar nebuvo aišku, kur ji nuves. O neseniai gauta neliečiamojo kapitalo fondo „Gerų darbų dirbtuvės“ parama leis šią svarbią pagalbą pasiekti dar daugiau vaikų.
Labdaros ir paramos fondo „Vilties liepsna“ veiklos akimirkos
Labdaros ir paramos fondo „Vilties liepsna“ veiklos akimirkos / „Vilties liepsna“ arch. nuotr.

„Nuo mažens Ugnei buvo diagnozuota reta įgimta kojyčių liga. Vienos mūsų fondo geradarės dėka ji ne vienerius metus galėjo lankyti baseiną, nes vandens terapija stiprino ne tik jos raumenis, bet ir pasitikėjimą savimi. Kartą viename mamos laiške perskaitėme žodžius, kurie tapo šios kelionės dalimi: „Visa šeima džiaugiasi, kad Ugnytė gali lankyti baseiną. Plaukimas labai stiprina raumenukus. Pastebime, kad kojytės tampa tiesesnės ir tvirtesnės“, – pranešime žiniasklaidai jautria istorija dalinasi labdaros ir paramos fondo „Vilties liepsna“ vadovė Irina Mėdžienė.

Visgi gyvenimas šiai šeimai skyrė dar vieną skaudų išbandymą. Kol mama visas jėgas skyrė dukros sveikatai, ji pati tyliai kovojo su sunkia liga. Deja, jos išgelbėti nepavyko. Po mamos netekties Ugne rūpintis liko tėtis. Šeima išvyko iš Vilniaus, tačiau Ugnės istorija tuo nesibaigė.

„Neliečiamojo kapitalo fondo „Gerų darbų dirbtuvės“ 10,6 tūkst. eurų parama projektui „Būreliai vaikams“ reiškia, kad nuo šiol galėsime padėti jau net dešimčiai vaikų.“

„Sėkminga kojyčių operacija atvėrė naują etapą Ugnės gyvenime, o mums padovanojo svarbią pamoką – vaikui reikia ne tik gydymo. Jam reikia galimybės augti, judėti, atrasti draugų ir tikėti savimi, – pasakoja fondo vadovė. – Ieškodami galimybių Ugnei, atradome gimnastikos klubą „Skrydis“. Iš pradžių tai buvo galimybė padėti vienai mergaitei, tačiau netrukus supratome, kad už sporto salės durų mūsų laukia daug daugiau istorijų. Sutikome vaikus, jų tėvus ir trenerius, kurie kasdien primena, kad svarbiausia matyti ne diagnozę, o žmogų ir jo galimybes.“

Labdaros ir paramos fondo „Vilties liepsna“ arch. nuotr./Labdaros ir paramos fondo „Vilties liepsna“ vadovė Irina Mėdžienė
Labdaros ir paramos fondo „Vilties liepsna“ arch. nuotr./Labdaros ir paramos fondo „Vilties liepsna“ vadovė Irina Mėdžienė

Kai viena istorija tampa daugelio pradžia

Po Ugnės į mūsų gyvenimą atėjo Diana, vėliau – Laimutė, Rugilė ir Dmytro, kurių istorijos tapo neatsiejama mūsų veiklos dalimi.

Laimutei ir Rugilei gimnastika padeda auginti pasitikėjimą savimi ir drąsą, o iš karo Ukrainoje su mama atvykusiam Dmytro gimnastikos klubas tapo vieta, kurioje jis atrado draugus, saugumą ir galimybę vėl džiaugtis vaikyste.

„Iki šiol galėjome finansuoti trijų vaikų treniruotes, tačiau žinojome, kad pagalbos laukia gerokai daugiau vaikų. Neliečiamojo kapitalo fondo „Gerų darbų dirbtuvės“ skirta 10,6 tūkst. eurų parama mūsų projektui reiškia, kad nuo šiol galėsime padėti jau net dešimčiai vaikų, kuriems reguliarios gimnastikos treniruotės padeda augti, stiprėti ir drąsiau žengti į gyvenimą“, – džiaugiasi „Vilties liepsna“ vadovė.

„Vilties liepsnos“ projektas „Būreliai vaikams“ pateko tarp keturių projektų, kuriems „Gerų darbų dirbtuvių“ fondas pirmojo kvietimo metu skyrė dalį iš viso 106 tūkst. eurų siekusios paramos nevyriausybinėms organizacijoms. „Gerų darbų dirbtuvių“ paramos sritys apima naujagimių ir vaikų sveikatos, talentų ugdymo, pilietiškumo ir kultūros puoselėjimo projektus. Kartu finansuojami ir Lietuvos pažangos potencialą auginantys projektai.

Labdaros ir paramos fondo „Vilties liepsna“ arch. nuotr./Labdaros ir paramos fondo „Vilties liepsna“ vadovė Irina Mėdžienė
Labdaros ir paramos fondo „Vilties liepsna“ arch. nuotr./Labdaros ir paramos fondo „Vilties liepsna“ vadovė Irina Mėdžienė

Vieta, kur visi vaikai turi vienodas galimybes

Gimnastikos klubas, vadovaujamas trenerės Irinos Katinienės, tapo daug daugiau nei sporto klubu. Čia vaikai, turintys Dauno sindromą, autizmo spektro sutrikimų ar kitų raidos ypatumų, sportuoja kartu su įprastos raidos vaikais – ne atskirose grupėse ir ne pagal skirtingas taisykles, o visi kartu. Jie mokosi tų pačių pratimų, palaiko vieni kitus ir kartu džiaugiasi pergalėmis.

Nors „Skrydžio“ sportininkai sėkmingai atstovauja Lietuvai Europos ir pasaulio čempionatuose, didžiausia šio klubo stiprybė slypi ne medaliuose. Jo didžiausia vertybė yra vaikai, kurie čia auga kartu. Salėje nelieka skirstymo į „ypatingus“ ir „įprastos raidos“ vaikus – čia tiesiog vaikai, kuriuos vienija draugystė, pagarba ir bendras džiaugsmas būti kartu.

Nuo vieno vaiko iki šimtų istorijų

Prieš 14 metų buvo tik nuoširdus noras padėti vienam mažam vaikui.

„Visgi netrukus mūsų kelias atvedė į Santaros klinikų Vaikų ligoninę. Ten sutikome šeimas, kurių kasdienybė virto laukimu tarp palatų, tyrimų ir operacijų. Pamatėme, kad kartais pagalbai užtenka visai nedaug: galimybės tęsti gydymą, apmokėtos reabilitacijos, būtinos medicinos priemonės ar tiesiog žinojimo, jog šioje kovoje jie nėra vieni. Po vienos istorijos sekė kita. Taip gimė labdaros ir paramos fondas“, – apie kelionės pradžią pasakoja I. Mėdžienė.

Pasak jos, nuo pirmojo vaiko iki šimtų vaikų, kuriuos sutiko per keturiolika metų, lydi tas pats tikėjimas, kad laiku suteikta pagalba gali pakeisti gyvenimą. Negalime pakeisti diagnozės ar ištrinti skaudžių patirčių, tačiau galime padėti, kad jos netaptų kliūtimi augti, mokytis, svajoti ir džiaugtis vaikyste.

„Per keturiolika gyvavimo metų matėme visko: kaip per vieną dieną, išgirdus diagnozę, sugriūva ramus šeimos gyvenimas, ir kaip nepriteklius bando užgesinti vaiko šypseną. Mūsų veikloje beveik nėra istorijų su aiškia pradžia ir pabaiga. Esame šalia tada, kai pagalbos labiausiai reikia: kartais keliems mėnesiams, kartais keleriems metams, o kartais ir visam gyvenimui. Viena laiku ištiesta ranka gali tapti atrama visai šeimai, o kartais – pradžia daugeliui kitų istorijų“, – neslepia „Vilties liepsna“ vadovė.

Per tuos keturiolika metų vieni jau suaugę, kiti vaikai dar tik žengia pirmuosius žingsnius. Kai kurie po daugelio metų parašo žinutę, atsiunčia nuotrauką ar tiesiog užsuka pasisveikinti. Tokiomis akimirkomis suprantame, kad didžiausia mūsų dovana yra matyti, kaip vaikai auga, pradeda tikėti savimi, o jų tėvai vėl gali šypsotis.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą