Į Kilimandžarą kasmet bando įkopti apie 30 tūkstančių žmonių, tačiau viršūnę pasiekia tik maždaug pusė. Vis dėlto Raimondai ir Gustui ši statistika tėra fonas: svarbiausia žinutė, kurią jie nori perduoti – gyvūnų gerovės klausimai Lietuvoje. Jų žygis skirtas projektui „Į viršūnę už tuos, kurie neturi balso“, kviečia aukoti kovai su žiauriu elgesiu su gyvūnais, gyvūnams palankių įstatymų formavimui ir švietimo iniciatyvoms. Surinktos lėšos per „aukok.lt“ bus skirtos nevyriausybinei organizacijai „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“.
Žygio sumanymas
Raimonda pasakoja, kad žygio sumanytojas buvo sūnus Gustas. Vieną dieną grįžęs iš Karo akademijos jis pasakė norintis įkopti į Kilimandžarą. „Man tai buvo netikėta, bet labai greitai supratau, kad noriu prisijungti“, – sako Raimonda. Ji iš karto ėmė domėtis maršrutu, vertino reikalavimus, rizikas ir fizinį pasirengimą.
Nors maršrutas į Kilimandžarą nereikalauja sudėtingos alpinizmo įrangos, aukštis čia yra tikrasis išbandymas: retesnis oras, krintanti temperatūra ir kūno kova dėl kiekvieno įkvėpimo gali tapti didžiausiu iššūkiu.
Kodėl net stipriausi ne visada pasiekia viršūnę
Kilimandžaro žygiai išsiskiria tuo, kad net gerai fiziškai pasiruošusieji ne visada pasiekia viršūnę. Aukščio liga gali aplankyti bet kurį, o oro sąlygos keičiasi itin greitai. „Aukštis, deguonies trūkumas, temperatūrų svyravimai – visa tai yra dalykai, kuriems iki galo nepasiruoši. Kaip organizmas reaguos, niekas negali nuspėti“, – teigia sportininkė.
Maršrutas, kuriuo jie kops, truks šešias dienas: penkias į viršų ir vieną žemyn. Viršūnės šturmas prasidės naktį – apie pirmą valandą, o po šešių valandų kopimo viršūnę turėtų pasiekti sutikdami saulėtekį.
Kalno viršūnėje ilgai likti negalima – dėl saugumo žygeiviai ten praleidžia tik kelias minutes.
Misijos esmė – gyvūnų gerovės problema Lietuvoje
Nors pats žygis yra iššūkis, Raimondai visada buvo svarbu, kad jis turėtų aiškią prasmę. Idėja skirti ekspediciją gyvūnams kilo iš nuolat matomų skriaudžiamų gyvūnų istorijų. „Visada skaudžiai išgyvenu matydama, kai yra žiauriai elgiamasi su gyvūnais. Jie negali pasakyti, kad jiems skauda. ie priklauso nuo mūsų“, – dalijasi ji.
Todėl pasirinkimas remti „Gyvūnų gerovės iniciatyvas“ buvo natūralus. Ši organizacija dirba tiek gelbėjant gyvūnus, tiek prisidedant prie teisės aktų tobulinimo ir visuomenės švietimo.
Kur sekamas žygis ir kaip prisidėti prie paramos
Raimonda aktyviai komunikuoja socialiniuose tinkluose – „TikTok“, „Instagram“, „Facebook“ ir „YouTube“ kanale „Raimonda_Sports“. Čia ji kelia treniruočių įrašus, pristato misijos tikslus ir kviečia aukoti.
Aukojimas vyks iki sausio mėnesio, tad misija tęsis ir pasibaigus žygiui. Pasak Raimondos, šis projektas yra ne tik apie vieną įkopimą – jis apie nuolatinį visuomenės švietimą ir empatijos ugdymą.
Viršūnėje – vėliavos ir trumpa, bet simboliška akimirka
Į viršūnę Raimonda ir Gustas nešis Palangos miesto vėliavą, kurią įteikė Palangos miesto meras ir Gustui priklausančią Lietuvos karo akademijos būrio vėliavą. Simboliška, kad šalia oficialios atributikos atsiras ir žinutė, skirta gyvūnų gerovei.
„Jei mūsų žygis paskatins bent kelis žmones atkreipti dėmesį į gyvūnų skriaudas, jau bus verta“, – dalijasi Raimonda.
Nors ekspedicija prasidės tik gruodžio viduryje, misija gyvūnams tęsis ir po kelionės. Raimonda tikisi, kad jų žygis ne tik padės surinkti lėšų, bet ir paskatins daugiau žmonių domėtis gyvūnų gerove, įsitraukti į prevenciją ir švietimą.
Kartu galime suteikti balsą tiems, kurie jo neturi. Būkite šios misijos dalimi.
Jeigu norite prisidėti prie šios misijos, VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvoms“ aukoti galite jau dabar per aukok.lt: https://www.aukok.lt/projektai/I-virsune-uz-tuos-kurie-neturi-balso.
