Sekite 15min Google
Įprotis atėjo iš šeimos
Julija prisimena, kad rūšiavimas jos gyvenime atsirado labai natūraliai. „Kai Lietuvoje atsirado atliekų rūšiavimo sistema, man gal buvo trylika metų. Augau su seneliais, prie mūsų daugiabučio Vilniuje atsirado konteineriai, seneliai pradėjo rūšiuoti, ir turbūt nuo jų man tai ir įskiepyta. Man nebuvo keista – tiesiog automatiškai taip dariau“, – prisimena ji.
Šiandien Julijos namuose rūšiavimo tvarka taip pat aiški. Virtuvėje yra didelis stalčius atliekoms, o pakuotės lankstomos ir dedamos į popierinius pirkinių maišus. Julija ir jos vyras mėgsta tvarką, todėl stengiasi nieko ilgai nekaupti ir atliekas išnešti dar tą pačią dieną.
Gyvenant nuomojamame bute Vilniaus miesto centre, kaip pasakoja moteris, kasdienybė ne visada tokia tvarkinga, kaip norėtųsi: „Nors yra mišrių atliekų ir pakuočių konteineriai, nesvarbu, kiek bandai rūšiuoti, vis tiek ten būna visko sumesta. Kadangi konteineriai nerakinami, praeinantys žmonės į juos meta ką nori. Tai liūdna ir savotiškai skaudu. Bet mes vis tiek stengiamės rūšiuoti“.
„Pasirodo, darydavau nemažai klaidų“
Bendradarbiaudama su asociacija „Gamtos ateitis“ Julija šią vasarą Nidoje dalyvavo žmonių apklausoje ir edukacinėse veiklose. Ši patirtis jai pačiai tapo proga pasitikrinti, ar tikrai viską rūšiuoja teisingai. Paaiškėjo, kad kai kuriuos įpročius teko koreguoti, o per įvairias užduotis ir pokalbius, sako, sužinojusi nemažai naujų rūšiavimo taisyklių.
Vienas netikėčiausių atradimų buvo susijęs su plastikiniais daiktais. Iki tol Julija vadovavosi paprasta logika – jei daiktas plastikinis, jis turėtų keliauti į plastiko konteinerį.
Taip ji elgdavosi su dantų šepetėliu, o skutimosi peiliuką net išardydavo – galvutę mesdavo į mišrias atliekas, plastikinį kotelį – į plastiką. Vėliau sužinojo, kad pakuočių konteineriai skirti būtent pakuotėms, todėl tokie daiktai kaip dantų šepetėlis ar skutimosi peiliukas turi keliauti į mišrių atliekų konteinerį.
Kitas netikėtas atradimas jai buvo susijęs su maisto pakuotėmis. „Buvau iš tų žmonių, kurie atsakingai išplaudavo visus plastikinius indelius, pavyzdžiui, nuo grietinės ar jogurto. O pasirodo, to daryti nereikia – užtenka išimti likusį turinį ir mesti pakuotę ten, kur priklauso. Jei išplauname, rūšiavimo prasme tai nieko nekeičia, nebent patiems taip maloniau“, – paaiškina pašnekovė.
Siuntos parodo, kiek daug pakuočių sunaudojame
Augindama mažą vaiką Julija nemažai produktų užsisako į namus. Tada ypač aiškiai matyti, kiek daug pakuočių lieka po vieno pristatymo.
Ji neslepia, kad kartais apmaudu matyti, kiek daug plastiko beprasmiškai sunaudojama. Išpakavusi siuntas ji pakuotes iš karto paskirsto – popierių ir kartoną atskiria nuo plastiko.
Kai apsipirkti eina pati, vienkartinių maišelių stengiasi apskritai nenaudoti.
„Bananų, greipfrutų ar avokadų į plastikinius maišelius nededu. Taip pat stengiuosi nešiotis plonus drobinius maišelius, skirtus vaisiams ir daržovėms. Man jie labai patinka ir, manau, bus ilgaamžiai – gal net perduosime juos paaugusiam vaikui kartu su pačia tvarumo tradicija“, – šypteli Julija.
Pamiršus daugkartinį maišelį ir prireikus imti plastikinį, prisipažįsta dėl to nesijaučianti gerai.
Džiugina ir jaunų žmonių požiūris
Kalbėdama apie Vilnių, kuriame gimė ir užaugo, Julija mano, kad situacija su šiukšlinimu per metus pagerėjo.
Reikia dar daugiau švietimo ir pasakojimo apie teisingą rūšiavimą.
Gerą įspūdį jai paliko ir Nidoje vykusi apklausa. Klausdama žmonių, ar paplūdimyje pamatę šiukšlę ją pakelia, dažniausiai išgirsdavo teigiamą atsakymą. Pati Julija paplūdimyje pamačiusi šiukšlę ją pasiima, įsideda į krepšį ir vėliau išmeta į artimiausią šiukšliadėžę ar konteinerį.
„Džiugu girdėti, kad ir jauni žmonės vis dažniau paima net ne savo šiukšlę ir ją išmeta. Norėtųsi, kad tokių žmonių būtų kuo daugiau. Reikia dar daugiau švietimo ir pasakojimo apie teisingą rūšiavimą“, – atkreipia dėmesį ji.
Sprendimą randa ir kaime
Su kitokia situacija Julija susiduria močiutės sodyboje Utenos rajone, kur prie pat namų nėra rūšiavimo konteinerių. Vis dėlto, kaip pati sako, ir tokioje vietoje galima rasti sprendimą.
Vasaromis šeima ten praleidžia daugiau laiko, todėl kluone laiko kelis atskirus maišus plastiko ir popieriaus pakuotėms. Kai jų prisikaupia, važiuodami namo pakuotes pasiima kartu ir pakeliui išmeta į miestelyje esančius rūšiavimo konteinerius.
„Mes priklausome nuo savo aplinkos ir labai ją veikiame. Kiekvienas mūsų žingsnis, net ir mažas, sukuria bendrą paveikslą. Tad dažnai reikia ne tiek idealių sąlygų, kiek paprasčiausio noro pasielgti atsakingai“, – įsitikinusi Julija.
Gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ atstovų teigimu, individualių namų gyventojai turi teisę iš savivaldybės užsakyti rūšiavimo konteinerius, tačiau ne visi žino ar kreipiasi, tačiau tokią galimybę turi turėti visi piliečiai. O jei susiduria su nesklandumais – savivalda turi informuoti, kurie artimiausi rūšiavimo konteineriai priskirti konkrečiam asmeniui/namų ūkiui.
„Rūšiavimo čempionai“ – nacionalinė organizacijos „Gamtos ateitis“ ir žiniasklaidos grupės 15min iniciatyva, fiksuojanti šalies savivaldybėse jau vykstančius tvarumo pokyčius.
Iniciatyva kviečia rinktis atsakingiau, naudoti ilgiau ir tinkamai rūšiuoti. Tapti rūšiavimo čempionu gali kiekviena savivaldybė, kiekvienas jos gyventojas – tam tereikia teisingų įpročių.
Prieš išmesdami atlieką, trumpam stabtelėkime ir pagalvokime: ar tai pakuotė, iš ko ji pagaminta ir kur jai vieta? Tokie kasdieniai sprendimai padeda daugiau atliekų perdirbti, tausoti gamtos išteklius ir kurti tvaresnę ateitį.
Tapkime rūšiavimo čempionais!
