Sekite 15min Google
Vytautas prisipažįsta, kad atliekas rūšiuoja nuo tada, kai tik Lietuvoje atsirado tokia galimybė. Jis prisimena, kad pradžioje naujovė kėlė ne tik susidomėjimą, bet ir daugybę praktinių klausimų: „Pamenu, su šeima ir draugais to net laukėme, atrodė labai vakarietiška ir progresyvu. Taip pat prisimenu, jog pačioje pradžioje buvo daug diskusijų ir klausimų, kur ką teisingai mesti, ką galima ir ko negalima perdirbti“.
Šiandien grupės nariai atliekas rūšiuoja ne tik savo namuose – atskiri konteineriai stovi ir jų studijoje. „Man atrodo, rūšiavimas yra tiesiog sąmoningumo bruožas, rodantis, ar tau rūpi tavo aplinka, ar ne“, – įsitikinęs Vytautas.
Giedrius psakoja, kad jo šeima rūšiuoti pradėjo tuomet, kai jų kieme buvo pastatyti tam skirti konteineriai. Jis neslepia, kad naujas įprotis neprigijo iš karto, o kartais namiškių pastabų sulaukia ir šiandien.
„Priprasti teko – dar iki dabar ne visada išmetu šiukšles ten, kur reikia. Kartais dar pagalvoju, kur ką mesti, bet svarbiausia – nuolat stengtis. Be to, smagu, kad, pavyzdžiui, mūsų vaikams tai pavyksta beveik be pastangų. Juos ugdo ne tik namai, bet ir mokykla“, – šypteli muzikantas.
Užkulisius paliko tobulai švarius
Kelionėse po Šiaurės ir Vakarų Europą Giedrius didelių rūšiavimo skirtumų nepastebi. Tačiau vienas nutikimas Nyderlanduose jam įstrigo iki šiol.
„Šiaurės Europa rūšiuoja panašiai. Įstrigo tik įvykis Nyderlanduose, kur grojome. Užkulisiuose tvarkė tuščią tarą, paklausiau, ar pas juos nepriima depozito. Atsakė neigiamai ir stebėjosi, kad Lietuvoje tokia sistema jau veikia, sakė, esame labiau pažengę. Tą iš jų girdėti buvo labai malonu“, – prisimena jis.
Vytautas prisipažįsta esantis pedantas, todėl visuomet atkreipia dėmesį į tai, kokią tvarką po savęs palieka koncertuojančios grupės. Jo įsitikinimu, užkulisiai gali nemažai pasakyti apie pačius muzikantus – vieni po koncerto viską palieka tvarkingai, o kiti erdvę nusiaubia lyg uraganas.
Prieš daugelį metų Vilniuje koncertavusi japonų grupė jam parodė pavyzdį, kurį vėliau ėmė sekti ir „Solo Ansamblis“.
„Labai įstrigo momentas iš prieš daug metų Vilniuje apsilankiusios japonų grupės (deja, neatsimenu jos pavadinimo). Jie užkulisius paliko tobulai švarius, visas šiukšles išrūšiavo. Tik vėliau sužinojau, kad Japonijoje šiukšlių rūšiavimas yra vienas griežčiausių pasaulyje. Tai labai įkvėpė, ir nuo to laiko mes su grupės „Solo Ansamblis“ nariais taip pat stengiamės po savęs palikti tvarkingą ir švarią aplinką“, – pasakoja Vytautas.
Ne viskas priklauso nuo organizatorių
Kalbėdamas apie atliekas festivaliuose Giedrius atkreipia dėmesį, kad būtina atskirti renginių organizatorių ir jų lankytojų elgesį.
„Manau, tai du skirtingi dalykai. Iš savo perspektyvos dažnai matau, kad industrija bando spręsti atliekų problemas, stato rūšiavimo konteinerius, apmokestina puodelius, skatina juos priduoti. Bėda išlieka lankytojų sąmoningumas – ar jie pasinaudoja sudarytomis sąlygomis, ar nepalieka šiukšlių“, – pastebi muzikantas.
Kaip vieną ryškiausių pavyzdžių Giedrius mini Roskildės festivalį Danijoje. Pasak jo, po festivalio kempinguose neretai lieka mėtis ne tik smulkios šiukšlės, bet ir palapinės bei kiti daiktai. Vis dėlto šio festivalio organizatoriai deda daug pastangų, kad kuo daugiau atliekų būtų perdirbta ar panaudota pakartotinai. Kaip pasakoja muzikantas, vieneriais metais festivalio organizatoriai net pasiūlė lankytojams alaus, kurio gamybai buvo panaudotas praėjusių metų festivalio dalyvių šlapimas.
Kasininkėms tenka „gaudyti“ agurkus
Kasdienybėje ir GIedrius, ir Vytautas naudojasi daugkartiniais maišeliais ir gertuvėmis. Giedrius visada turi savo gertuvę, o jo šeimoje naudojami daugkartiniai pirkinių maišeliai. Tiesa, daugkartinį puodelį jam dar reikės įsigyti. „Kai aplinkoje tiek šiukšlių, tikrai verta pradėti sprendimus nuo savęs“, – įsitikinęs jis.
Tuo tarpu, Vytautas sako, kad daugkartinių maišelių turi ne tik kuprinėje, bet ir automobilio bagažinėje. O daržoves jis dažniausiai deda tiesiai į pirkinių krepšelį. „Daržovių nededu į tuos permatomus parduotuvių maišelius, dedu tiesiog ant prekystalio, tad kasininkės kartais būna nepatenkintos, kai reikia sugaudyti agurkus“, – šypsosi jis.
Nešiojamo daugkartinio puodelio muzikantas neturi, nes tokių puodelių nemėgsta. Kavinėse kavą geria vietoje, o ne išsineša. „Vienintelė nuodėmė su vienkartiniais puodeliais – kai keliaudamas perku kavą degalinėse, bet, manau, po šio interviu teks ieškoti sprendimo. Matyt, vienkartinio puodelio nemėgstu labiau nei daugkartinio“, – juokauja Vytautas.
Perkant sintezatorius logika negalioja
Kalbėdamas apie perteklinį vartojimą Giedrius neslepia, kad kartais ir pats nusiperka to, ko jam iš tikrųjų nereikia. Vis dėlto, jo manymu, vien kaltinti žmones būtų per paprasta.
„Žinoma, perteklinis vartojimas yra didžiulė problema. Vartojimas, viena vertus, skatina ekonomiką, tačiau korporacijos niekaip neišsprendžia problemos, kaip galėtume toliau vartoti, bet kurti ir geresnį grįžtamąjį ryšį, kaip pereiti prie aplinkai draugiškesnių pakuočių. Manau, nuoširdžiai norint galima ir toliau palaikyti ekonomiką, ir skatinti gamtai draugiškų produktų bei jų pakuočių gamybą“, – svarsto jis.
„Gamtos ateitis“ atstovų teigimu, Europoje jau įgyvendinami beprecedenčiai neperdirbamų pakuočių ribojimo draudimai, siekiant iki 2030 metų nebeturėti rinkoje tokio tipo atliekų – viskas galės grįžti žiedu, jei tik mokėsime taikliai išrūšiuoti.
Geriau nusipirkti vieną brangų, kokybišką daiktą, nei daug pigių.
Savo ruožtu, Vytautas stengiasi pirkti kuo rečiau ir rinktis kokybiškus, ilgai tarnaujančius daiktus, kuriuos verta prižiūrėti ir remontuoti.
„Stengiuosi vadovautis tokia logika – geriau nusipirkti vieną brangų, kokybišką, gerą daiktą, kuris džiugins kasdien ir kurį verta saugoti, prižiūrėti, remontuoti, nei daug pigių. Tuomet perku, jei tikrai to dalyko reikia, pasvėręs ir išsirinkęs, t.y. sąmoningai, – paaiškina muzikantas ir su šypsena priduria. – Aišku, yra išimčių – jokia logika negalioja perkant sintezatorius“.
Vieno apsipirkimo pakuočių kiekis gąsdina
Abu „Solo Ansamblio“ nariai sutaria, kad rūpintis aplinka ir galvoti apie ateities kartas turi kiekvienas. Vis dėlto, Giedriaus nuomone, visa atsakomybė negali būti palikta vien gyventojams. Kur kas didesnį taršos mastą sukuriančios korporacijos taip pat turėtų rūšiuoti, keisti savo veiklos principus ir prisiimti realią atsakomybę už poveikį aplinkai.
Vytautas prisipažįsta, jog jį ypač gąsdina tai, kiek daug plastikinių pakuočių namo parsinešama po vieno apsilankymo parduotuvėje: „Aišku, Lietuvoje situacija šiek tiek geresnė nei, kiek teko matyti, kai kuriose Rytų šalyse, kur net kiekvienas sausainiukas supakuotas atskirai. Vis dėlto kiekvienas apsilankymas parduotuvėje sugeneruoja daugybę pakuočių. Deja, kaip teisingai sako Giedrius, tai ne vien vartotojo atsakomybė“.
Vytauto įsitikinimu, vien asmeninių žmonių pastangų neužtenka. Jo manymu, ilgalaikių pokyčių galima pasiekti tik tuomet, kai sprendimai priimami ir politiniu, ir tarptautiniu lygmeniu. Muzikantas mano, kad tiek verslui, tiek vartotojams lengviau laikytis aiškių taisyklių, todėl jos turėtų būti reglamentuotos įstatymais, o už jų nesilaikymą turėtų grėsti reali atsakomybė. Nors keisti įsisenėjusius įpročius nėra paprasta, jis įsitikinęs, kad tai yra įmanoma.
Palygino su saugos diržu
Vytautas prisimena, kad jo vaikystėje saugos diržą automobilyje segėdavo anaiptol ne visi, nes buvo „ne lygis“. Požiūris visuomenėje pasikeitė tik nuosekliai aiškinant, kontroliuojant ir taikant realią atsakomybę.
„Tuomet policija pradėjo nuoseklią kampaniją, stabdė, baudė ir ne vienerius metus įvairiomis priemonėmis skatino žmones keisti savo įpročius. Šiandien segėti diržą daugumai yra automatinis įprotis. Labai norėčiau, kad taip būtų ir su rūšiavimu bei pertekliniu vartojimu“, – patebi pašnekovas.
O skeptikams, manantiems, kad vieno žmogaus elgesys nieko nepakeis, muzikantas siūlo įsivaizduoti du visiškai priešingus scenarijus: „Jei visi mestų šiukšles kur papuola, gyventume visiškame šiukšlyne, o jei visi rūšiuotų ir vartotų bei gamintų atsakingai, gyventume žymiai švaresnėje Žemėje. Tai kodėl nepadarius visko, kas nuo mūsų priklauso, kad mūsų šalis, regionas, planeta mūsų vaikams būtų palikti kuo geresnės būklės?“
„Rūšiavimo čempionai“ – nacionalinė organizacijos „Gamtos ateitis“ ir žiniasklaidos grupės 15min iniciatyva, fiksuojanti šalies savivaldybėse jau vykstančius tvarumo pokyčius.
Iniciatyva kviečia rinktis atsakingiau, naudoti ilgiau ir tinkamai rūšiuoti. Tapti rūšiavimo čempionu gali kiekviena savivaldybė, kiekvienas jos gyventojas – tam tereikia teisingų įpročių.
Prieš išmesdami atlieką, trumpam stabtelėkime ir pagalvokime: ar tai pakuotė, iš ko ji pagaminta ir kur jai vieta? Tokie kasdieniai sprendimai padeda daugiau atliekų perdirbti, tausoti gamtos išteklius ir kurti tvaresnę ateitį.
Tapkime rūšiavimo čempionais!
