Dabar populiaru
Publikuota: 2020 gegužės 31d. 10:03

Meditacijos centre Balyje dirbantis lietuvis: „Atrodė, kad turiu viską, bet nesijaučiau laimingas“

Tomas Jasevičius
Asmeninio albumo nuotr. / Tomas Jasevičius

„Atrodo, turėjau viską, kad būčiau laimingas, tačiau toks nesijaučiau“, – sako kelerius metus Balyje gyvenantis Tomas Jasevičius. Dar paauglystėje su tėvais emigravęs į Londoną ieškoti geresnio gyvenimo, čia tokį ir susikūrė – darbas informatikos srityje, gera finansinė padėtis, tačiau viduje – tuštuma. Vėliau sekusios skausmingos patirtys, neteisingi pasirinkimai ir žalinga aplinka Tomą privertė atsisukti į save, į savo vidinį pasaulį. Ir būtent čia jis rado tą laimę – ne su kalnais pinigų, o naujų patirčių. Jo tikslu tapo taip padėti ir kitiems – Balyje kartu su dar penkiais bičiuliais lietuvis įkūrė meditacijos centrą, kuriame įvairiausiais metodais – nuo meditacijos, bado iki maudynių lediniame vandenyje – jie į ramesnį gyvenimo kelią atveda visus pasimetusius.

„Jau beveik 9 metus negyvenu Lietuvoje, dėl to esu šiek tiek užmiršęs, kaip taisyklingai rašyti lietuviškai, tikiuosi, per daug nepyksit!“ – iškart kuklindamasis įspėja Tomas. Tačiau visai be reikalo – kad ir šiandien jo gyvenimas sukasi tik tarp užsieniečių, gimtosios kalbos žinios išlikusios vis dar puikios.

Alytuje gimęs vaikinas, būdamas 17 metų su šeima persikėlė gyventi į Londoną – ieškojo geresnio gyvenimo, nes tokį susikurti Lietuvoje tuo metu sekėsi sudėtingai. Tomas ėmė studijuoti informacines technologijas koledže, po to – universitete. Sekėsi labai gerai, jis gavo kvietimų atlikti praktiką keliose didelėse technologijų bendrovėse, o galiausiai liko dirbti televizijoje „Channel 4“ kaip programuotojas.

Atrodė, kad viskas einasi pagal planą – juk apie tokį sėkmingą kelią po mokslų kiekvienas svajoja. Taip manė ir Tomas, tačiau viduje vis dėlto atrodė, kad kažko trūksta.

Šiandien jis jau sako atradęs, ko jam viduje trūko, ir gyvenantis daug ramesnį gyvenimą. Ieškantiems atsakymų ir nerimstantiems viduje Tomas dabar siūlo savo pagalbos ranką.

Asmeninio albumo nuotr./Tomas Jasevičius
Asmeninio albumo nuotr./Tomas Jasevičius

– Tomai, tai ko tau pritrūko Londone?

– Viskas kaip ir atrodė gerai – imigrantas lietuvis, baigęs universitetą, gavo gerai apmokamą „ofisinį“ darbą Londone. Skamba kaip gyvenimo tikslo išsipildymas, bet padirbęs vos tris mėnesius supratau, kad tai ne man.

Pradėjau domėtis, kaip galėčiau pragyventi nebūdamas pririštas prie fizinės vietos, ir po darbo ėmiau dirbti su įvairiais internetiniais projektais – išbandžiau nuo grafinio dizaino iki internetinės dviračių parduotuvės ar naudotų daiktų perpardavinėjimo. Dauguma projektų neatnešdavo jokios piniginės naudos, bet su kiekvienu vis išmokdavau naujų dalykų.

2018 m. pavasarį televizijos bendrovė turėjo uždaryti mano padalinį ir likau be darbo. Mano kolegos labai dėl to išgyveno ir ieškojo naujų darbo vietų, o man tai buvo kaip ženklas, kad net ir „saugus“ darbas biure nėra toks saugus.

Sau galėjome leisti viską, bet tai neteikė jokio vidinio džiaugsmo.

Tai mane privertė tik dar labiau domėtis būdais, kaip galima pragyventi iš verslo internete. Kuo toliau domėjausi šia sritimi, tuo labiau supratau, kad verslas nėra tik verslas – kad ką nors gyvenime pasiektų, žmogus turi būti sveikas, energingas, turi mokėti valdyti savo emocijas ir jausmus. Tai supratęs pradėjau domėtis ir dar labiau gilintis, kaip galėčiau patobulėti ir būti geriausia savo versija.

– Dažnai žmones gilintis į savo vidų priverčia skaudžios patirtys.

– Atsikraustęs į Londoną supratau, kad nors ir mano šeimos gyvenimas pagerėjo, aš nesijaučiau nė kiek laimingesnis. Sau galėjome leisti viską, bet tai neteikė jokio vidinio džiaugsmo.

Didelis postūmis į savęs gilinimąsi atsirado išsiskyrus su mergina. Niekas niekada manęs nemokė, kaip susitvarkyti su tokiomis emocijomis, todėl susikūriau sau daug vidinio skausmo. Klimpau į alkoholį, nesveiką maistą ir kitus svaigalus.

Visa tai ne tik nepadėjo numalšinti skausmo, bet dar labiau pakenkė mano kūnui ir mintims. Būdavau nuolat pavargęs, blogos nuotaikos, turėdavau negatyvių minčių. Sukausi man kenkiančiame rate ir nežinojau, kaip jį sustabdyti. Supratęs, kad nenoriu taip gyventi, pradėjau ieškoti kitų būdų, kaip tai pakeisti. Ėmiau ieškoti informacijos internete ir skaityti knygas, domėtis saviugda ir taip atradau meditaciją.

Asmeninio albumo nuotr./Tomas Jasevičius
Asmeninio albumo nuotr./Tomas Jasevičius

Dabar suprantu, kad ši kelionė buvo tiesiog ideali, man reikėjo visa tai praeiti, kad pasikeisčiau. Tik pradėjus keisti savo vidinę būseną, išorinė būsena pasikeitė taip pat. Gyvenimas pradėjo keistis nenuspėjama linkme. Ir štai – niekada nebūčiau pagalvojęs, kad gyvensiu Balyje!

– Kodėl nusprendei keliauti būtent į Balį?

– Po šešerių metų Londone buvau pasiruošęs viską keisti, nusprendžiau, kad noriu gyventi gyvenimą pagal savo taisykles, be viršininkų, būti nepriklausomas nuo vietos, noriu galėti dirbti bet kur pasaulyje. Man galiausiai pavyko gauti stabilias pajamas dirbant freelanceriu, todėl nusprendžiau iškeliauti į Aziją. Viduje žinojau, kad tai vienintelis teisingas kelias.

– Kaip atrodė tavo įsikūrimas čia?

– Pradžia Balyje buvo labai įdomi, čia buvau visiškai vienas, nepažinojau nė vieno žmogaus. Galbūt kai kam tai skamba nejaukiai ir baisiai, bet aš taip nesijaučiau. Jaučiausi, kad dabar galiu būti kuo tik noriu, žmonės, su kuriais susipažindavau, mane žinojo tik iš čia ir dabar. Galėjau būti geriausia savo versija. Jaučiausi kaip naujai atgimęs.

Po ilgo laiko aplinka tampa mūsų dalimi. Mes esame labai lengvai jos paveikiami, pradedame elgtis taip, kaip ji mums liepia. Tai sukuria mūsų įpročius, charakterį ir galų gale pradedame galvoti, kad dalykai, kuriuos darome kas dieną, yra dalis mūsų gyvenimo.

Bet kai aš atsidūriau naujoje, nežinomoje aplinkoje, turėjau susikurti naujas rutinas, pradėjau domėti naujais dalykais. Pabėgimas iš komforto zonos padėjo atkreipti dėmesį į dalykus, kurių anksčiau nepastebėdavau.

– Atrodytų, kad įsilieti Balyje neturėjo būti sunku – graži vietovė, draugiški, besišypsantys žmonės, saulės šiluma… Iš šalies žiūrint galima pagalvoti, kad Balis šiltai priima kiekvieną?

– Balis yra nuostabi sala, su šiltais ir draugiškais žmonėmis. Jie visuomet šypsosi ir gali tau padėti. Nors čia tik atvykęs gavau nemažą kultūrinį šoką, tai tik padėjo man suprasti, kad gyventi galima įvairiai. Didesniuose miestuose Balyje yra tvarkingas chaosas. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad ten visko labai daug – motoroleriai, žmonės, triukšmas ir karštis gali „apsukti galvą“. Bet po kiek laiko pripranti ir pastebi, kad visame chaose ir pats su viena ranka vairuoji motorolerį.

Jaučiau, kad dabar galiu būti kuo tik noriu, žmonės, su kuriais susipažindavau, mane žinojo tik iš čia ir dabar. Galėjau būti geriausia savo versija.

O apie salos gamtą turbūt nereikia daug ir kalbėti – daug žmonių jau žino, kad Balyje yra gražu. Kriokliai, džiunglės, paplūdimiai, ugnikalniai, skardžiai ir vandenynas yra tikrai nuostabūs. Nors ir dauguma jų dabar yra pritaikyti turistams, bet čia vis tiek gera, ypač žmonėms iš Europos – kur mes neturime tokių įspūdingų reginių.

Balis visus priima šiltai, bet ne visus pasilieka. Sutikau daug žmonių, kurie kaip ir aš atvažiavo „pradėti gyvenimą iš naujo“, bet daug kam tai nepavyko. Dauguma jų buvo įkvėpti nuotraukų ir vaizdo įrašų iš socialinių tinklų, manė, kad galės čia lengvai įsikurti.

„Balis tave arba įtraukia ir nepaleidžia, arba sukramto ir išspjauna“, – yra toks garsus posakis apie salą. Žinau daug žmonių, kurie buvo „sukramtyti“. Pabandė čia gyventi, bet neišėjo, ir jiems teko sugrįžti į savo gimtąsias šalis. Mane Balis prarijo, pasilikau čia.

– Esi dalyvavęs ir paplūdimių valymo operacijose. Aplinkosaugos tema tau visuomet buvo artima ar ją atradai tik atvykęs gyventi į Balį, pamatęs, kokia vis dėlto baisi realybė?

– Per pirmus šešis mėnesius pripratau prie naujo gyvenimo. Tačiau kai viskas tapo rutina, pradėjau ieškoti naujos veiklos. Taip atradau grupes, kurios tvarko paplūdimius. Viena tokių turi drabužių bendrovę „Ocean Mimic“. Jie tvarko paplūdimius ir gamina drabužius iš perdirbto plastiko.

Kiekvieną savaitę daug žmonių dalyvaudavo šiose valymo operacijose, ir tai dažniausiai būdavo čia gyvenantys kitataučiai. Vietiniai labai retai prisijungdavo. Paplūdimyje įsikūrusios parduotuvėlės ir kavinės netgi piktai žiūrėdavo į tokias akcijas, sakydavo: „Mums nereikia, kad jūs čia tvarkytumėte, čia mūsų paplūdimys, jūs čia tik darotės sau reklamą.“

Asmeninio albumo nuotr./Tomas Jasevičius
Asmeninio albumo nuotr./Tomas Jasevičius

Ir žinoma, šiuose žodžiuose buvo šiek tiek tiesos, nes daug žmonių fotografuodavosi rinkdami šiukšles (aš – ne išimtis, netgi padėjau filmuoti vieną reklaminį klipą minėtai bendrovei). Bet kaip ir visur pasaulyje, taip ir čia – viskas priklauso nuo žmogaus tikslų – ar jis daro tai tik dėl savo naudos, ar nori skleisti informaciją ir parodyti, kokia situacija yra iš tikrųjų.

Ši patirtis atvėrė akis į plastiko problemą vandenyne, bet supratau, kad tik rinkdamas šiukšles nelabai ką pakeisiu. Vieną vakarą jas surenkame iš viso paplūdimio, o po audringos nakties ryte atsiranda dar daugiau šiukšlių. Suvokiau, kad šiukšlės nesibaigs tol, kol žmonės nepakeis savo įpročių ir elgesio. Tai dar labiau paskatino mane pasikapstyti giliau po vidinę būseną, nes keisdami ją, savo elgesį keičiame ir išoriniame pasaulyje.

– Kaip šiandien atrodo tavo gyvenimas Balyje, kokia tavo kasdienybė?

– Dabartinė kasdienybė yra gana įtempta, dirbu ir tęsiu vidinius tyrinėjimus daugiau negu bet kada. Esu dalis bendrovės „YogiLab“, lietuviškai – „Jogų laboratorija“. Mūsų įmonė prioritetą teikia vidinei žmogaus būsenai. Esame šešiese iš įvairių pasaulio pusių: Anglijos, Amerikos, Kanados, Vokietijos, Australijos ir aš – iš Lietuvos. Ši grupė tapo mano šeima. Nors ir esame labai skirtingi išorėje, viduje turime bendrą tikslą – būti geriausiais ir naudingiausiais žmonėmis sau ir kitiems aplinkui.

– Šie žmonės ir padėjo tau pradėti fokusuotis, kaip sakei, į šią akimirką, į patį save?

– Mes visi esame panašaus likimo, visi iš „Vakarų pasaulio“, bet kažkuriuo gyvenimo etapu buvome nepatenkinti savo būsena, praėjome sunkų laikotarpį. Todėl ėmėme ieškoti būdų, kaip padėti sau, kaip keisti savo gyvenimą. Atradę mums padėjusius metodus, sumanėme jais pasidalyti ir padėti kitiems.

Žinau posakį: „Tu esi sudarytas iš penkių žmonių, su kuriais daugiausia praleidi laiko.“ Tai tikra tiesa. Kai leisdavau laisvalaikį Londone su draugais, aš neaugau ir nejudėjau niekur. Mes visada kalbėdavome apie dalykus, kuriuos darėme, kai buvome jaunesni, arba ką darysime vėliau, bet iš tiesų mes nieko nedarėme ir tai buvo tik kalbos, dažniausiai – apsvaigusios.

Asmeninio albumo nuotr./Meditacijos centras „The Istana“
Asmeninio albumo nuotr./Meditacijos centras „The Istana“

Dabar, kai esu apsuptas žmonių, kurie nuolat juda į priekį, aš judu kartu su jais. Jie visi yra verslininkai, kurie atvažiavo į Balį gyventi savo svajonių gyvenimo. Galite įsivaizduoti, kad čia niekas nekalba tuščiai, o iš tiesų keičia ne tik savo, bet ir daugumos kitų gyvenimus.

– Kuo užsiima jūsų įmonė?

„YogiLab“ tikslas yra eksperimentuoti su šiuolaikiniais ir senoviniais įrankiais, ieškant, kas gali padėti mums tapti geriausia savęs versija. Mes organizuojame mokymus ir renginius, dirbame su labdaromis Balio saloje, o pastaruoju metu pradėjome leisti internetinius mokymus.

Turime dar ir kitų procedūrų pietinėje Balio dalyje, meditacijos centre „The Istana“. Pradedant nuo įvairiausių meditacijų, kvėpavimo pratimų, badavimo, sporto programų, įvairių dietų laikymosi, baigiant pirtimis, maudynėmis lediniame vandenyje ar šalčio procedūromis, kai stengiamės išbūti keletą minučių -110 laipsnių krioterapijos kambaryje.

Visi mūsų komandos nariai yra praktikavę meditaciją, išbandę daug kitų saviugdos praktikų. Kaip kiekvienas gėlės žiedas yra skirtingas, taip ir žmogus – kiekvienas esame kitoks, ir kas veikia vienam, galbūt netinka kitam. Dėl to mes mėgstame eksperimentuoti ir išbandyti įvairius metodus.

Kvėpavimo pratimai yra labai galingi. Jau po pirmos dienos žmonės patiria gyvenimą keičiančias patirtis.

Šie metodai gali būti skirtingi – vienam tai gali būti sunkių svorių kėlimas sporto salėje, kitam – kvėpavimo pratimai, trečiam – įvairios vizualizacijos, meditacijos, šokiai, stovėjimas ant rankų ir panašiai. Man bei daugumai komandos narių tai yra keletos dalykų kombinacija, bet pagrindinis dalykas išlieka meditacija. Meditacija užsiimu jau apie ketverius metus. Pradžioje praktikuodavausi rečiau ir trumpiau, bet dabar kas dieną tam skiriu apie dvi valandas.

Neseniai dirbome su Marceliu Hofu, Wimo Hofo broliu, ir išleidome internetinį kursą pavadinimu „Dopamino aktyvavimo kvėpavimas“. Šis kursas yra anglų kalba, bet kiekvienas šiek tiek suprantantis kalbą gali juo užsiimti.

Kurso struktūra yra labai paprasta, bet kvėpavimo pratimai yra labai galingi. Jau po pirmos dienos žmonės patiria gyvenimą keičiančias patirtis. Tai galiu patvirtinti ir aš, nes esu išbandęs daugybę kartų. Jeigu norite išbandyti ką nors naujo šiuo metu, kol dauguma esame užsidarę namuose, šis kursas tikrai yra vienas dalykų, kuriuos pabandę nepasigailėsite.

Be to, neseniai čia susipažinome su dar vienu lietuviu ir neužilgo planuojame išleisti internetinį kursą ir su juo, anglų ir lietuvių kalbomis!

– Ką šie metodai duoda jūsų klientams?

– Visi eksperimentai mums padeda suprasti daugiau apie save ir kitus žmones. Pavyzdžiui, išbuvimas lediniame vandenyje parodo, kaip mūsų kūnai reaguoja į išorinius stimuliantus. Juk dažnai gyvenime mes tiesiog būname įjungę autopilotą ir per daug negalvodami reaguojame į kiekvieną situaciją, su kuria susiduriame. Tačiau išbuvus šaltame vandenyje gali išmokti, kaip kontroliuoti savo reakciją į šaltį, ir tai automatiškai gali pritaikyti kitose gyvenimo situacijose.

Tarkim, jums nuleido padangą bevažiuojant į darbą – daugumos žmonių reakcija būtų stresas, bet išmokę kontroliuoti savo reakciją, gali save įtikinti: „Aš dabar jaučiu stresą, bet neleisiu jam manęs užvaldyti.“ Jei neleisite emocijoms jūsų užvaldyti, tai padės daug ramiau ir lengviau susitvarkyti su kiekviena situacija.

Aš pats prieš kelerius metus negalėjau išsimaudyti šaltame duše, o dabar lengvai galiu išbūti 5 minutes lediniame vandenyje. Šalto vandens analogija labai matėsi mano kasdieniame gyvenime – buvau reaktyvus, o ne proaktyvus.

Asmeninio albumo nuotr./Tomas Jasevičius
Asmeninio albumo nuotr./Tomas Jasevičius

– Tai ir daro tave laimingą?

– Pastaraisiais metais mano karjera, darbas ir laisvalaikis tapo vienu gyvenimu. Viskas susijungė į viena, nes pradėjau gyventi taip, kaip noriu. Dažniausiai namo grįžtu tik permiegoti. Visą kitą laiką praleidžiu meditacijos centre. Kai dirbi darbą, kuris patinka, tai neatrodo kaip darbas.

Čia žmonės nėra pametę galvas dėl pinigų. Tiek vietiniams, tiek kitataučiams jie nėra gyvenimo tikslas. Pavyzdžiui, centre turime sodininką, kuris turi nekilnojamojo turto ir daug žemės sklypų, vertų šimtų tūkstančių eurų. Bet jis laimingas pjaudamas žolę ir sodindamas naujus augalus. Jis negalvoja, kaip užsidirbti daugybę pinigų.

Centre turime sodininką, kuris turi nekilnojamojo turto, verto šimtų tūkstančių eurų. Bet jis laimingas pjaudamas žolę ir sodindamas naujus augalus.

– Kokios tau buvo svarbiausios pamokos apie save, gyvenimą, pasaulį? Kaip tu pasikeitei?

– Daug žmonių tikriausiai yra girdėję apie meditaciją, bet vis dar iki galo nesupranta, kas tai yra, ir mano, kad tai susiję su religija arba kitu kultu. Tai yra netiesa. Mano apibūdinimas meditacijai būtų toks – meditacija yra pratimai tavo mintims ir emocijoms. Visi suprantame, kad norėdami būti stiprūs ir sveiki fiziškai, turime sportuoti ir valgyti sveiką maistą. O jeigu norime „sveikų“ ir „stiprių“ minčių bei emocijų – galime praktikuoti meditaciją.

Meditacija man padeda stebėti, kas vyksta manyje. Kokios mintys dominuoja šiandien, kaip aš jaučiuosi ir kodėl taip jaučiuosi. Kai pradedi suprasti šiuos dalykus, pradedi suprasti save ir kitus žmones, ir gyvenimas pasidaro daug lengvesnis ir paprastesnis.

Pradėjęs praktikuoti meditaciją tapau laimingesnis, mažiau nervingas. Aš galiu fokusuotis ir dirbti darbe daug ilgesnį laiką. Mano bendravimas su aplinkiniais pasidarė daug nuoširdesnis. Ir apskritai, atrodo, kad esu tiesiog lengvesnis. Anksčiau jausdavausi lyg „nešiojuosi“ kažkokį svorį ant pečių, bet po keleto dešimties dienų meditacijos kursų viskas pasikeitė.

Asmeninio albumo nuotr./Tomas Jasevičius
Asmeninio albumo nuotr./Tomas Jasevičius

– Esi net 100 valandų išsėdėjęs medituodamas. Kokia prasmė tokio ilgo meditavimo – juk turėjo labai skaudėti kūną?

– Esu jau keturis kartus sudalyvavęs dešimties dienų mokymuose. Šiuose kursuose moko „Vipassana“ meditacijos. Tai yra nemokami kursai, kurie yra vedami visame pasaulyje įvairiausiomis kalbomis. Arčiausiai Lietuvos esantis centras yra, berods, Lenkijoje, kur galima pasirinkti kursą anglų arba rusų kalba.

Nemeluosiu, man tai buvo tikrai nemažas iššūkis, nes reikia sekti griežtą tvarkaraštį, medituoti po dešimt valandų per dieną, turi būti visiškoje tyloje. Bet koks bendravimas su kitais žmonėmis ten yra draudžiamas pirmąsias devynias dienas. Gal ir skamba baugiai – bet tai patirti tikrai verta. Per pirmąjį kursą apie save išmokau daugiau nei per 23 gyvenimo metus.

Jau per antrąjį Vipassanos kursą supratau, kad net ir praėjus penkeriems metams po išsiskyrimo, aš to dar nepamiršau. Medituodamas supratau, kaip kitaip galėjau nutraukti tą draugystę, nesukeliant skausmo sau ir draugei. Kituose kursuose man iškilo prisiminimai iš vaikystės, apie kuriuos buvau visiškai pamiršęs. Tai buvo klaidingos pamokos, kurios suformavo mano elgesį ir mąstyseną apie įvairius dalykus. Per meditaciją išmokau visa tai keisti.

Per pirmąjį kursą apie save išmokau daugiau nei per 23 gyvenimo metus.

Meditacija man padėjo suprasti ir pakeisti daug dalykų apie save. Kodėl elgiuosi taip, kaip elgiuosi, įvairiose situacijose, ar man vis dar yra naudinga elgtis taip, ar galiu pakeisti savo reakciją ir elgtis visiškai kitaip? Pasidariau ramesnis ir pradėjau nereaguoti į kitų žmonių agresiją. Dabar suprantu, kad jei žmogus nori kam nors pakenkti, jis tiesiog yra nuskriaustas ir nori būti mylimas. Kai jam tai parodai, visa agresija išsisklaido.

Taip pat meditacija padėjo būti produktyvesniam darbe, nes išmokau susikaupti. Juk mokykloje mokytojai nuolat sakydavo: „susikaupkite ir darykite darbus“, bet niekada niekas nemokė, kaip susikaupti. Netgi santykiai su draugais pagerėjo, nes, kai esu susikaupęs, galiu skirti visą dėmesį žmonėms, kurie yra aplink mane, o ne būti paniręs savo galvoje.

– Kaip šiandien įsivaizduoji savo tolesnį gyvenimą? Balyje?

– Tolesni tikslai – toliau save gydyti iš vidaus ir dalytis išmoktomis pamokomis bei būdais. Per daug į ateitį neplanuoju, gyvenu šia diena. Žinau, kad noriu toliau gilintis į žmogaus ir pasaulio būseną, bet kaip tai padarysiu, dar nenumanau. Tikiu, kad gyvenimas parodys, kai būsiu pasiruošęs.

Turime stiprią kompaniją ir tik pradedame įgauti pagreitį. Turime didelių planų ir norime padėti kuo galima daugiau žmonių, todėl manau, kad dar kurį laiką pabūsiu čia. Na, bet vėlgi, tik galvoju taip – kaip bus iš tiesų – pamatysime. Gal kur nors kitur gyvenimas nuneš.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Šiuolaikiškos studijos

Video

01:37
20:37
00:58

Esports namai

Susikurk savo vasaros namus su IKEA

URBAN˙/

Šaltibarščiai

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką