Ar finansinių sukčiavimų mastas Lietuvoje auga? Gal turite statistikos?
Sukčiavimo mastas Lietuvoje išlieka stabiliai aukštas. Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, vien per 2026 m. pirmąjį ketvirtį Lietuvoje užfiksuotas 3 261 sukčiavimo atvejis. Sukčiai iš gyventojų ir įmonių siekė išvilioti 10,8 mln. eurų, o realūs gyventojų nuostoliai sudarė apie 3,7 mln. eurų. Finansų įstaigoms pavyko sustabdyti 6,7 mln. eurų – apie 62 proc. visos pasikėsintos sumos.
Vertinant ilgesnę perspektyvą, matome, kad sukčiavimo mastai išlieka dideli, o sukčiai vis dažniau taikosi į didesnės vertės operacijas ir įtikinamesnes socialinės inžinerijos schemas.
Kokios sukčiavimo schemos šiuo metu Lietuvoje plinta sparčiausiai?
Daugiausia atvejų sudarė suklastoti SMS arba el. laiškai (angl. phishing) – 1 348 atvejai (apie 41 proc. visu atveju). Tai rodo, kad ši sukčiavimo forma ir toliau išlieka viena aktyviausių.
Reikšmingą dalį sudarė avansiniai mokėjimai (596 atvejai) ir investicinis sukčiavimas (438 atvejai), kurie, kaip ir 2025 m., išlieka tarp dažniausiai pasitaikančių tipologijų.
Telefoninis sukčiavimas (85 atvejai), nors ir nėra gausiausias pagal atvejų skaičių, vertinant pagal pervedamas lėšas iš klientų sąskaitų (o ne gryninimo operacijas), išlieka viena pavojingiausių sukčiavimo formų – jis dažnai veikia kaip pradinis kontaktas ir yra glaudžiai susijęs su kitomis sukčiavimo schemomis.
Kokias didžiausias klaidas daro žmonės, tapdami sukčių aukomis?
Didžiausia klaida – veikimas spaudimo sąlygomis. Sukčiai dažniausiai bando sukelti skubos, baimės ar streso jausmą, kad žmogus priimtų sprendimą neįvertinęs situacijos.
Dažniausiai aukos:
- atskleidžia prisijungimo prie banko duomenis;
- patvirtina operacijas, kurių pačios neinicijavo;
- paspaudžia nuorodas iš SMS ar el. laiškų;
- perveda lėšas į tariamai „saugias sąskaitas“;
- nepasitikrina informacijos oficialiu kanalu.
Ar galima teigti, kad sukčiai tampa profesionalesni ir sunkiau atpažįstami?
Sukčiai nuolat prisitaiko prie aktualijų, technologinių pokyčių ir gyventojų elgsenos. Jie kuria vis įtikinamesnes istorijas, derina skirtingus komunikacijos kanalus – skambučius, SMS žinutes, el. laiškus ir netikras interneto svetaines.
Savo ruožtu technologinis progresas sukčiams suteikia dar daugiau įrankių manipuliuoti. Didžiausias sukčių ginklas išlieka socialinė inžinerija – gebėjimas manipuliuoti žmogaus emocijomis, pasitikėjimu, baime ir skubos jausmu.
Kokio amžiaus ar socialinės grupės gyventojai dažniausiai nukenčia?
Sukčiai prisitaiko prie konkrečios auditorijos ir taiko skirtingas schemas skirtingiems žmonėms.
Vyresnio amžiaus gyventojai dažniau tampa telefoninių sukčiavimų taikiniais, tuo tarpu jaunesni gyventojai dažniau susiduria su investiciniais, internetiniais ar socialinių tinklų sukčiavimais.
Svarbu pabrėžti, kad aukomis tampa įvairaus amžiaus, išsilavinimo ir profesijų žmonės. Sukčiavimas šiandien pirmiausia yra psichologinė, o ne technologinė problema.
Praktiniai patarimai
Kokie yra pagrindiniai ženklai, kad žmogus bendrauja su sukčiumi?
Pagrindiniai signalai:
- reikalaujama veikti skubiai;
- prašoma atskleisti prisijungimų prie el. bankininkystės duomenis ar kodus;
- kalbama apie tariamas įtartinas operacijas;
- prašoma pervesti pinigus į kitą sąskaitą arba juos perduoti atvykusiam nepažįstamajam;
- draudžiama su kuo nors pasitarti;
- prisidengiama banko, policijos ar kitos institucijos autoritetu;
- siunčiamos nuorodos ir prašoma jas atidaryti pokalbio metu;
- Investicinio sukčiavimo atveju labai svarbu atkreipti dėmesį į patį pasiūlymą – jeigu jis skamba per gerai, kad būtų tiesa, ko gero taip ir yra.
Jeigu pokalbis sukelia stresą ir spaudimą veikti nedelsiant – tai jau rimtas pavojaus signalas.
Ką pirmiausia turėtų padaryti žmogus, įtaręs sukčiavimą?
Pirmiausia – nutraukti kontaktą.
Tuomet informaciją reikia pasitikrinti savarankiškai:
- paskambinti institucijai, kuria apsimetė sukčius, oficialiu numeriu;
- perskambinti artimajam ir pasitikslinti.
Nereikėtų spausti atsiųstų nuorodų ar perskambinti į numerius, kuriuos pateikė pats skambinantysis.
Ar yra viena universali taisyklė, kuri padėtų išvengti daugumos sukčiavimo atvejų?
Jeigu kažkas telefonu ar internetu skubina priimti finansinį sprendimą – sustokite ir informaciją patikrinkite kitu kanalu.
Sukčiai laimi tada, kai žmogus skuba. Kelios papildomos minutės patikrinimui dažnai padeda išvengti tūkstantinių nuostolių.
Kaip saugiai elgtis gavus įtartiną skambutį ar SMS?
- Nespauskite nuorodų.
- Neperduokite prisijungimo duomenų.
- Nepatvirtinkite operacijų, kurių patys nepradėjote.
- Nutraukite pokalbį.
- Patys susisiekite su banku ar institucija oficialiais kontaktais.
- Jei kalbama apie artimąjį – perskambinkite jam įprastu numeriu.
Ką daryti, jei žmogus jau perdavė savo duomenis ar pinigus?
Tokiu atveju svarbiausia veikti kuo greičiau.
Reikia:
- Nedelsiant susisiekti su savo banku.
- Prašyti stabdyti operacijas arba blokuoti prieigas.
- Pakeisti slaptažodžius ir prisijungimo priemones.
- Kreiptis į policiją.
- Išsaugoti visą turimą informaciją – numerius, žinutes, el. laiškus, sąskaitų duomenis.
Laikas čia yra kritinis veiksnys. Kuo greičiau informuojamas bankas, tuo didesnė tikimybė sustabdyti lėšų judėjimą arba sumažinti žalą. 2025 m. finansų įstaigos sustabdė daugiau nei 38 mln. eurų sukčių bandytų pasisavinti lėšų, todėl greita reakcija iš tiesų gali turėti lemiamą reikšmę.
Medijų rėmimo fondas projektui „Atsparumo kodas “ skyrė 110 000 eurų dalinį finansavimą.
