Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) Skaitmeninės erdvės priežiūros grupės vadovė Justina Paulauskaitė sako, kad sukčiai dažniausiai taikosi ne į technologijas, o į žmogaus emocijas – baimę, smalsumą, pasitikėjimą ir skubos jausmą.
Pasak jos, populiariausi sukčiavimo kanalai šiandien išlieka telefoniniai skambučiai ir įvairios elektroninės žinutės – SMS, „WhatsApp“, „Messenger“, „Telegram“ bei kitomis susirašinėjimo programėlėmis siunčiami pranešimai. Dažniausiai sukčiai apsimeta bankais, valstybės institucijomis, teisėsauga, kurjerių bendrovėmis ar kitomis žmonėms gerai žinomomis organizacijomis.
„Sukčių naudojami scenarijai jau keletą metų iš esmės nesikeičia – jie siekia sukelti pasitikėjimą, baimę arba skubos jausmą ir paskatinti žmogų neatidžiai atlikti veiksmą. Keičiasi ne pats principas, o prisitaikymas prie naujų technologijų ir kasdienių gyventojų įpročių“, – aiškina J.Paulauskaitė.
Vienas tokių pavyzdžių – išpopuliarėjusios siuntų pristatymo paslaugos. Jomis pradėjo naudotis ir sukčiai, vis dažniau apsimetantys kurjerių bendrovėmis ar siuntų pristatymo tarnybomis.
Kaip atpažinti suklastotą žinutę?
Norint atskirti patikimą svetainę ar žinutę nuo suklastotos, pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į interneto svetainės adresą ir žinutės siuntėją. Sukčiai dažnai naudoja adresus, kurie labai panašūs į tikruosius, tačiau turi nežymių skirtumų – papildomų raidžių, skaičių ar kitokią domeno galūnę.
Bankai, valstybės institucijos ir kitos patikimos organizacijos neprašo gyventojų per SMS ar susirašinėjimo programėles pateikti slaptažodžių, prisijungimo ar mokėjimo kortelių duomenų.
Vis dėlto vien to nepakanka. Įtarimą turėtų kelti žinutės, kuriose kuriamas skubos jausmas, prašoma nedelsiant atlikti mokėjimą, pateikti prisijungimo ar mokėjimo kortelės duomenis arba spausti atsiųstą nuorodą.
Gavus įtartiną žinutę, specialistė pataria neskubėti jos spausti. Verčiau patiems atsidaryti oficialią organizacijos interneto svetainę ar programėlę ir patikrinti informaciją ten. Bankai, valstybės institucijos ir kitos patikimos organizacijos neprašo gyventojų per SMS ar susirašinėjimo programėles pateikti slaptažodžių, prisijungimo ar mokėjimo kortelių duomenų.
Kodėl žmonės vis dar paspaudžia sukčių nuorodas?
Nors apie sukčių nuorodas nuolat perspėjama, žmonės vis dar patenka į jų spąstus. Pasak J.Paulauskaitės, taip nutinka todėl, kad sukčiai sąmoningai kuria situacijas, kurios sukelia baimę, nerimą, smalsumą arba skubos jausmą.
Gavęs pranešimą apie neva užblokuotą banko sąskaitą, nesumokėtą baudą ar laukiančią siuntą, žmogus dažnai reaguoja emociškai ir nebeskiria pakankamai laiko informacijai patikrinti.
Apsauga prasideda ne nuo technologijų, o nuo įpročio sustoti ir pagalvoti.
Prie to prisideda ir technologijų pažanga. Sukčiai naudoja dirbtinį intelektą, todėl jų žinutės, laiškai ar net interneto svetainės gali atrodyti labai įtikinamai.
„Apsauga prasideda ne nuo technologijų, o nuo įpročio sustoti ir pagalvoti“, – pabrėžia RRT atstovė.
Dirbtinis intelektas keičia sukčiavimo mastą
Dirbtinis intelektas, pasak J.Paulauskaitės, reikšmingai didina sukčiavimo mastą ir kokybę. Anksčiau apgaulingos žinutės dažnai būdavo lengvai atpažįstamos dėl kalbos klaidų ar keisto turinio, o šiandien DI leidžia per kelias sekundes sukurti gramatiškai taisyklingus, įtikinamus ir konkrečiam žmogui pritaikytus laiškus ar žinutes.
Sukčiai gali automatizuoti kampanijas, generuoti tūkstančius pranešimų skirtingomis kalbomis ir skirtingoms auditorijoms. Todėl sukčiavimas tampa greitesnis, pigesnis ir sunkiau atpažįstamas.
Pagrindinis sukčiavimo principas išlieka tas pats – jis remiasi žmogaus pasitikėjimu, emocijomis ir skubos jausmu.
Kita svarbi tendencija – dirbtinai generuojamas garsas ir vaizdas. Technologijos leidžia imituoti žmogaus balsą ar išvaizdą, todėl daugėja atvejų, kai sukčiai apsimeta įmonių vadovais, kolegomis, artimaisiais ar žinomais visuomenės veikėjais.
Vis dėlto, pasak specialistės, pagrindinis sukčiavimo principas išlieka tas pats – jis remiasi žmogaus pasitikėjimu, emocijomis ir skubos jausmu. Pasikeitė tik priemonės, kurios leidžia sukčiams veikti daug efektyviau.
Lietuvoje jau matoma „Deepfake“ atvejų
RRT atstovė sako, kad Lietuvoje jau matoma atvejų, kai sukčiavimo schemose naudojami dirbtinio intelekto sugeneruoti vaizdai, balsai ar tariami žinomų žmonių pasisakymai.
Ne kartą fiksuoti atvejai, kai investicinių sukčiavimų reklamose naudoti žinomų ekonomistų, politikų, žurnalistų ar kitų visuomenėje atpažįstamų asmenų atvaizdai ir tariami pasisakymai. Taip siekiama sukurti didesnį pasitikėjimą ir paskatinti žmones investuoti į neegzistuojančias ar apgaulingas schemas.
Šiandien vien to, ką matome ar girdime internete, nebepakanka laikyti patikimu informacijos šaltiniu.
Todėl šiandien vien to, ką matome ar girdime internete, nebepakanka laikyti patikimu informacijos šaltiniu. Prieš priimant finansinius ar kitus svarbius sprendimus, informaciją verta patikrinti keliuose nepriklausomuose ir patikimuose šaltiniuose.
Vien technologijų nepakaks
Pasak J.Paulauskaitės, technologijomis visiškai apsisaugoti nuo sukčiavimo neįmanoma. Bankai, telekomunikacijų operatoriai, el. pašto paslaugų teikėjai ir interneto platformos diegia naujus apsaugos mechanizmus, tačiau sukčiai taip pat nuolat prisitaiko.
Efektyviausia apsauga yra technologijų ir vartotojų budrumo derinys. Svarbu naudoti dviejų veiksnių autentifikavimą, reguliariai atnaujinti įrenginius ir programas, tačiau kartu išlikti kritiškiems, tikrinti informacijos šaltinius ir neskubėti priimti sprendimų, kai prašoma atlikti mokėjimą ar pateikti asmens duomenis.
Ateityje, pasak RRT atstovės, vis svarbesni bus ne tik technologiniai sprendimai, bet ir visuomenės skaitmeninis raštingumas, kritinis mąstymas bei gebėjimas atskirti, kas internete yra tikra, o kas – sukurta ar pakeista pasitelkiant dirbtinį intelektą.
Medijų rėmimo fondas projektui „Atsparumo kodas “ skyrė 110 000 eurų dalinį finansavimą.
