2016 m., 2018 m. ir 2019 m. Irano sostinėje Teherane mokslininkė iš Lietuvos atliko etnografinius lauko tyrimus, kuriuose dalyvavo jauni iraniečiai – nuo 18 m. iki 33 m. Vėliau tyrimai tęsti nuotoliu – pirmiausia dėl pandemijos, po to dėl karinių veiksmų regione.
Dr. D.Sabaliauskienė iki šiol palaiko ryšius su kai kuriais tyrime dalyvavusiais iraniečiais, taip pat dėstytojais, sutiktais Teherano universitete, kuriame ji studijavo ir atliko jau minėtus tyrimus. Todėl, skirtingai nei daugelis, apie situaciją prasidėjus karui Irane ji žino ne tik iš viešumoje skelbiamos informacijos, bet ir pažįstamų pasidalinimų.
Tiesa, internetas šalyje ribojamas, todėl palaikyti nuolatinį ryšį sudėtinga. „Interneto blokavimas pas juos Irane yra viena iš represijų formų. Nes iš esmės internetas ir yra pagrindinis kanalas iraniečiams susisiekti su išoriniu pasauliu ir pranešti apie save, kas šalyje vyksta. O dažniausia, ką valstybė daro, kilus neramumams, tai blokuoja interneto ryšį. Ir šiuo metu jau keletą dienų negaliu susisiekti su pažįstamais Irane, nes interneto nėra. Dabar naujienas seku visuose iranietiškuose kanaluose“, – kalbėjo Irane studijavusi, šios šalies kalbos ir kultūros mokiusis mokslininkė, šiuo metu gyvenanti ir dirbanti Lietuvoje.
Prisimindama tuos metus, kai gyveno ir atliko tyrimą Irane, dr. D.Sabaliauskienė sako, jog tuomet situacija šalyje buvo sąlyginai stabili.
„Kai pradėjau tyrimus nuotoliu, maždaug 2020-aisiais, pasijuto, kad pablogėjo ekonominė situacija. 2022 m. žmonių nuotaikos dar labiau pablogėjo“, – kalbėjo pašnekovė.
Ko nesupranta Vakarai apie Iraną ir iraniečius? Ir kodėl mūsų vertinimai dabartinės situacijos Irane gali skirtis nuo pačių iraniečių? Atsakydama į šiuos klausimus, mokslininkė priminė, kad dauguma Iraną suvokia per pakankamai siaurą prizmę – geopolitinės situacijos, saugumo, branduolinės programos, žmogaus teisių, cenzūros.
