Apie Saulę rašome, nes ji buvo viena iš projekto „Žingsniai“ herojų. Deja, negalėjome pabendrauti su ja pačia. Apie Saulės gyvenime per metus laiko (tiek praėjo nuo dalyvavimo projekte) įvykusius pokyčius pasakojo koordinacinio centro „Gilė“ konsultantė Laima Varaniūtė. Šiame centre Saulė pradėjo lankytis, kai pasiryžo nebekentėti ir ėmė ieškoti pagalbos.
„Saulė visiškai nutraukė santykius su dukrų tėvu. Pakeitė telefono numerį, gyvenamąją vietą. Dirba gimnazijoje ir pagaliau jaučiasi saugi ir laiminga“, – sakė pašnekovė.
Jos teigimu, tik tie, kas tai patyrė, gali suprasti, kokį nelengvą, bet svarbų sprendimą priėmė Saulė.
„Gali atrodyti, kas čia tokio? Bet iš tiesų nutraukti ryšius su sugyventiniu ir visiškai iš naujo pradėti gyvenimą yra labai sunku. Ypač tokiais atvejais, kaip Saulės. Galima sakyti, kad ji atvertė visiškai naują gyvenimo lapą“, – projekto dalyvės ryžtą ir drąsą pabrėžė konsultantė.
Galima sakyti, kad ji atvertė visiškai naują gyvenimo lapą.
Pradėjusi savo kelią į laisvę – taip galima būtų pavadinti etapą, kai savimi dar nepasitikinti ir psichologinį smurtą artimoje aplinkoje patirianti Saulė kreipėsi pagalbos – moteris lankėsi psichoterapijoje.
Pasak L.Varaniūtės, šiuo metu Saulė nebesusitinka su psichologu. „Pradžioje jai reikėjo lydinčio asmens. Bet atgavusi pasitikėjimą savimi ji jau pati gali priimti sprendimus. Taip Saulė ir sako: „Dabar aš jau pati galiu spręsti, ko noriu.“ Labiausiai man įstrigę jos žodžiai – kad pagaliau ji pamatė, ką reiškia gyventi“, – pasakojo su Saule ryšius palaikanti koordinacinio centro „Gilė“ konsultantė.
Kviečiame skaityti 2019 metų pabaigoje publikuotą istoriją.
Saulė: nebebuvau verta moters vardo
Lietuvoje šeimos problemas vis dar įprasta spręsti už uždarų durų. Tačiau tik aplinkinių palaikymas padėjo Saulei (vardas pakeistas) priimti sprendimą ištrūkti iš šešerius metus užsitęsusios psichologinio smurto kančios namų aplinkoje.
Saulė – graži ir veržli 26 metų moteris. Ji šypsosi ir juokauja, tačiau, pokalbiui pakrypus į asmeninį gyvenimą ir patirtą siaubą, veidą užtemdo šešėlis ir jaučiu, kad moteris nenori dalytis išgyventa istorija: „Pagaliau jaučiuosi gerai ir esu laiminga. Bijau, kad kam nors papasakojus, kaip dabar gyvenu, ims nesisekti. Kartu noriu tai padaryti, kad padrąsinčiau kitas tokį pat skausmą patiriančias moteris“.
Jos istorija prasidėjo tikrai ne nuo smurto. „Santykių pradžioje tarp manęs ir vyro viskas buvo gerai. Tačiau, pradėjus gyventi kartu, kuo toliau, tuo buvo baisiau. Ėmiau jausti psichologinį smurtą. Prasidėjo įvairūs gąsdinimai ir grasinimai. Fizinio smurto išvengiau, nes uždraudžiau sau veltis į bet kokį konfliktą, bet man psichologinis smurtas baisesnis už fizinį. Visuomet nusileisdavau vyrui ir tapdavau pilka su viskuo sutinkančia pelyte. Taip ir gyvenome šešerius metus“, – nukreipusi žvilgsnį į šlamančius už lango medžius pasakoja Saulė.
Sunku suvokti moters namuose visuomet tvyrojusią įtampą ir jos pastangas, nepaisant susiklosčiusios situacijos, būti geriausia mama savo dviem mažametėms mergaitėms „Aš nebebuvau verta moters vardo,“ – taip apie anuometinę save kalbėjo moteris.
Saulė atskleidė, kad nebemylėjo ir nebevertino savęs, net bijodavo pasižiūrėti į veidrodį. Visas jos gyvenimas sukosi nemėgstamame darbe ir namuose, iš kurių jai nesinorėjo išeiti. Saulė neturėjo nė vienos draugės, neleisdavo sau nieko nusipirkti ir nelepindavo savęs net paprasčiausiu puodeliu kavos kavinėje.
Aš nebebuvau verta moters vardo, – taip apie anuometinę save kalbėjo moteris.
Drąsos pakeisti gyvenimą jaunai moteriai suteikė sutuoktinio neištikimybė. Ji nebeatpažino savęs veidrodyje ir nesuprato, kodėl pasirinko visa tai kentėti.
Pirmasis Saulės žingsnis buvo susitikimas su socialine darbuotoja, kuri nuoširdžiai palaikė moterį, padėjo susigrąžinti dingusį pasitikėjimą, o vėliau pasiūlė apsilankyti koordinaciniame centre „Gilė“ ir pabendrauti su psichologe.
„Prisimenu pirmąjį savo susitikimą su psichologe. Aš buvau sugniuždyta ir nuliūdusi. Atėjau be jokio makiažo, netvarkingais plaukais. Buvau tiesiog suvargusi moteris, kuriai skirta būti tik namuose. Be jokios savivertės. Paniškai bijojau išeiti į gatvę ar miestą. Atrodo, bijojau net dienos šviesos,“ – kalbėjo moteris.
Buvau tiesiog suvargusi moteris, kuriai skirta būti tik namuose. Be jokios savivertės.
Po kurio laiko Saulė ėmė laukti iš pradžių tokių nemalonių susitikimų su psichologe. Jos savijauta gerėjo, atsirado stiprybės ir jėgų bei noro atskleisti savo moteriškumą. Saulė ėmė atsikovoti prarastas džiaugsmo akimirkas: po ilgos pertraukos apsilankė kirpykloje, vis ilgiau stovėdavo prie veidrodžio, leido sau nusipirkti naujų drabužių, kartais pasilepindavo gabalėliu torto. „Ėmiau jaustis laisva. Buvau kaip koks paukštis, kuris pagaliau gali skristi,“ – apie pokyčius kalbėjo Saulė.
Ėmiau jaustis laisva. Buvau kaip koks paukštis, kuris pagaliau gali skristi.
Svarbu pasitikėti aplinkiniais, bet dar svarbiau – savimi
Ji supranta, kad vieną reikšmingiausių savo gyvenimo sprendimų galėjo priimti ir anksčiau, tačiau ją kaustė baimė. Ji visiškai nepasitikėjo savo jėgomis, todėl buvo vyro nesunkiai įtikinta, kad viena nesugebės išlaikyti ir užauginti dukrų.
„Psichologinį ar fizinį smurtą artimoje aplinkoje patiriančioms moterims norėčiau patarti nepasiduoti ir netylėti. Svarbu pasitikėti kitais žmonėmis, o svarbiausia – savimi. Būtina suprasti, kad esi moteris, o ne daiktas ar baldas, drąsiai žengti į priekį ir nepasiduoti jokiai manipuliacijai. Galvoti reikia ne tik apie vyrą bei šeimą, bet ir apie save. Pirmiausia – apie save,“ – panašioje situacijoje šiuo metu esančioms moterims patarė visa tai patyrusi Saulė.
Projektas „Tauragės rajono savivaldybės bendruomeniniai šeimos namai“ (Tauragės rajono savivaldybės administracija)
