Vytaras Radzevičius – apie lietuvių įpročius: „Ištinka šokas, kai miške pamatau padangas ar statybines atliekas“

V.Radzevičius prisipažįsta nepamenantis, kada tiksliai pradėjo rūšiuoti, bet kai pradėjo, tai tapo natūralia jo kasdienybės dalimi.

Pirmąją pamoką apie atsakomybę už aplinką jis gavo dar vaikystėje, kai tėtis kartu pakvietė į žvejybą. Tais laikais atliekų niekas nerūšiavo, viskas keliaudavo į bendrą krūvą. „Tiesiog tėtis parodė ir paaiškino, kad ruošiantis namo iš žūklės reikia parsinešti viską, ką atsinešei“, – šypteli pašnekovas.

Šiukšlinimas man atrodo kaip nusikaltimas.

Vėliau keliaudamas jis pamatė, kaip atliekų rūšiavimas veikia kitose šalyse: „Rūšiavimą pirmą kartą pamačiau Danijoje. Ir džiaugiausi, kai tai atsirado Lietuvoje. Mes šeimoje rūšiuojame labai atsakingai. Tai svarbu. Aplinkai ir ateičiai.“

Daug laiko praleisdamas miškuose, prie upių ir ežerų V. Radzevičius pamato ne tik gražiąją gamtos pusę.

„Šiukšlinimas man atrodo kaip nusikaltimas. Nes tai, kas išmetama miške – nesuyra. Ypač klaikiai atrodo kirtavietės, kur miškas ne tik iškirstas, bet būna užverstas vienkartiniais kavos puodeliais iš fūristų, alyvos bakeliais, tuščiais bambaliais ir nuorūkomis. Negaliu suvokti tokios paniekos gamtai“, – neslepia vyras.

Neįtikėtinas plastiko kiekis

Paklaustas, ar rūšiuoti atliekas visada paprasta, V. Radzevičius neslepia, kad kartais tenka pasitikslinti taisykles. „Nuoširdžiai – būna klausimų, kai reikia pasigūglinti“, – šypteli.

Vis dėlto gyvenimas vienkiemyje, anot pašnekovo, rūšiavimą gerokai supaprastina. Dalis atliekų čia apskritai netampa šiukšlėmis, pavyzdžiui, maisto likučiai atitenka vištoms, kompostuoti tinkamos atliekos keliauja į kompostą, o stiklas ir depozitinė tara iš karto atskiriami ir nukreipiami ten, kur priklauso.

TV3 nuotr./Vytaras Radzevičius

Pasak Vytaro, toks gyvenimo būdas savaime skatina ne tik rūšiuoti, bet ir ieškoti būdų, kaip dalį atliekų panaudoti dar kartą.

Plastiko kiekiai pakuotėse yra nesuvokiami.

Tačiau būtent gyvenant ūkiškai, anot jo, labai aiškiai pasimato tai, ko mieste dažnai nepastebime: „Toliau – baisioji dalis. Kai gyveni ūkiškai ir matai tik savo ūkio atliekas, suvoki, kokį neįtikėtiną kiekį plastiko mes generuojame. Plastiko kiekiai pakuotėse yra nesuvokiami. Ir, be to, užima daugiausia vietos. Tai akivaizdžiau nei akivaizdu ir neprotinga. Plastiko kiekis turi būti smarkiai mažinamas.“

Pats rūšiavimas, V.Radzevičiaus įsitikinimu, nėra nei sudėtingas, nei reikalaujantis ypatingų pastangų: „Tai yra protingas ir teisingas pasirinkimas. Kaip kad važiuojant prisisegti saugos diržą.“

Didžiausią galvosūkį kelia ne buteliai

Vytaras pripažįsta, jog stengiasi rūšiuoti atsakingai, bet ne visada viskas būna taip paprasta. Jei, pavyzdžiui, stiklainis labai nešvarus, jis jį praskalauja. Depozitinę tarą grąžina. Akivaizdžiai netinkamų daiktų, kaip dantų šepetėlis, anūko žaislas ar kitas medžiagiškai panašus, bet ne pakuočių objektas, į pakuočių konteinerius nemeta. O tai, kas netinka įprastiems konteineriams, nuveža į rūšiavimo centrą.

„Didžiausią galvosūkį kartais kelia įvairios sudėtinės pakuotės, t.y. kai viename daikte yra ir plastiko, ir metalo, ir popieriaus. Tokiais atvejais tenka pagalvoti ar susižinoti“, – pastebi vyras.

Kalbėdamas apie netinkamai tvarkomas atliekas keliautojas neslepia nuostabos: „Visos sąlygos rūšiavimui Lietuvoje yra. Todėl mane šokas ištinka, kai pamatau miške išmestas padangas ar suverstas statybų atliekas. Kodėl?“

„Storm media LT“ nuotr./Padangos miške

Gyvendamas gamtos apsuptyje V.Radzevičius pasakoja dažnai aptinkantis gėrimų skardines, plastikinius butelius, vienkartines pakuotes, cigarečių nuorūkas ir plastikinius kavos puodelius. Keisčiausia, anot jo, kad kartais šiukšliadėžė būna už kelių dešimčių metrų.

Vis dėlto bendrą vaizdą jis vertina atsargiai optimistiškai: „Man atrodo, kad žmonės po truputį tampa sąmoningesni. Lyginant su tuo, ką matydavau prieš kelis dešimtmečius, situacija tikrai geresnė. Tačiau vis dar turime kur pasitempti.“

Tai ne tik apie atliekas

V.Radzevičius įsitikinęs, kad rūšiavimas nėra vien atliekų tvarkymo klausimas. Jo manymu, tai pirmiausia pagarba aplinkai ir žmonėms, kurie gyvens po mūsų. Keliaudamas po įvairias pasaulio šalis jis pastebi, kad tvarkingiausios ir maloniausios vietos nebūtinai yra pačios turtingiausios. Kur kas svarbiau, kad žmonės jaustų atsakomybę už aplinką, kurioje gyvena, ir rūpintųsi ja kasdien.

O tiems, kurie vis dar neprisiruošia rūšiuoti, jis siūlo nepradėti nuo sudėtingų taisyklių ar iškart tapti rūšiavimo ekspertu. Jei bent dalis atliekų, anot jo, pateks ten, kur reikia, jau bus geriau nei nieko.

„Po kurio laiko suprasite, kad tai nereikalauja nei daug laiko, nei pastangų – tik šiek tiek noro nepalikti netvarkos po savęs. Geriau gyventi gražiame pasaulyje ir palikti jį gražų vaikams“, – šypteli pašnekovas.

„Rūšiavimo čempionai“ – nacionalinė organizacijos „Gamtos ateitis“ ir žiniasklaidos grupės 15min iniciatyva, fiksuojanti šalies savivaldybėse jau vykstančius tvarumo pokyčius.

Iniciatyva kviečia rinktis atsakingiau, naudoti ilgiau ir tinkamai rūšiuoti. Tapti rūšiavimo čempionu gali kiekviena savivaldybė, kiekvienas jos gyventojas – tam tereikia teisingų įpročių.

Prieš išmesdami atlieką, trumpam stabtelėkime ir pagalvokime: ar tai pakuotė, iš ko ji pagaminta ir kur jai vieta? Tokie kasdieniai sprendimai padeda daugiau atliekų perdirbti, tausoti gamtos išteklius ir kurti tvaresnę ateitį.

Tapkime rūšiavimo čempionais!