Dabar populiaru
Publikuota: 2019 spalio 22d. 19:00

Žvilgsnis pro rakto skylutę į teismų virtuvę: kokios naujovės laukia čia atėjusio lankytojo

Teisme
Nacionalinės teismų administracijos nuotr. / Teisme

Teismas yra ta institucija, į kurią žmonės ateina ginti savo teisių. Žinoma, dažniausiai žmonės ten eina ne savo noru, o pakliuvę į bėdą, todėl tai institucija, kuri kelia daug įtampos. Tačiau, kaip pasakoja Nacionalinės teismų administracijos (NTA) direktoriaus pavaduotoja dr. Lina Griškevič, teismuose taip pat vyksta didžiuliai pokyčiai, kuriais stengiamasi juos paversti lankytojui draugiška institucija.

2014–2017 m., gavus Norvegijos finansinio mechanizmo paramą, buvo įgyvendinta net keletas svarbių projektų – pradedant teismo savanorių tinklu, baigiant teisėjų mokymais bendrauti su teismo proceso dalyviais. Ką tai reiškia paprastam teismo lankytojui?

Savanoriai teisme? Tai jau realybė!

Vienas iš teismų pertvarkos segmentų, kuriuo itin džiaugiamasi, yra šiuo metu veikiantis ir vis besiplečiantis teismo savanorių institutas.

Pasak L.Griškevič, projekto įgyvendinimo pradžioje daug kas buvo nusiteikę gana skeptiškai, juolab kad prieš penkerius metus savanorystė Lietuvoje dar nebuvo labai populiari, o mintis, kad savanorius gali pritraukti teismai, apskritai atrodė utopiška.

„Tačiau buvome maloniai nudžiuginti, kad projektas labai pasiteisino – jį įvertino tiek teismo personalas, tiek savanoriai, tiek lankytojai. Dabar visoje Lietuvoje teismuose turime apie 40 apmokytų savanorių, kurie kasmet suteikia pagalbą daugiau kaip 5000 asmenų. Įgyvendinant šį projektą taip pat buvo išleisti informaciniai leidiniai – lankytojams ir visuomenei skirti lankstinukai apie savanorių pagalbą teisme, apie liudijimo proceso eigą teisme, apie vaiko apklausą ir pan.

Nacionalinės teismų administracijos nuotr./Savanoriai teisme
Nacionalinės teismų administracijos nuotr./Savanoriai teisme

Šios priemonės buvo skirtos tam, kad apsilankymas teisme būtų ne toks bauginantis, nes matėme, kad liudytojams ar net nukentėjusiesiems teismas – baimę kelianti institucija. Ir teismų darbuotojams trūko žinių, kaip tinkamai bendrauti su teismų dalyviais, nebuvo pakankamai kompetentingų psichologų, todėl teismo savanoriai tapo tais, kurie pasitinka asmenį ir teikia jam visokeriopą pagalbą.

Taip pat savanorių iniciatyva atsirado vaikų kampeliai, kad į teismą atėję žmonės, neturintys, kur palikti vaiko, galėtų jį patikėti savanoriui, kol dalyvaus teismo procese“, – aiškino pašnekovė.

Teismo savanoriai – dažniausiai jauni žmonės, studentai, studijuojantys teisę, psichologiją ar socialinius mokslus. Pamatyti teismų virtuvę jiems įdomu iš profesinės pusės – čia jie mato puikią galimybę praktikai. Kita vertus, ne mažiau svarbus ir žmogiškasis veiksnys. Kaip pasakoja patys, jie jaučia moralinį pasitenkinimą padėdami žmogui ir prisidėdami prie bendros sistemos gerinimo proceso.

Ką savanoriai veikia?

Kartais teismo savanoriai patys prieina prie teismo lankytojo pamatę, kad jis sutrikęs ir galbūt jam reikia pagalbos. Kitais atvejais teisėjai patys juos kviečia dalyvauti teismo procese, jeigu žino, kad byla bus sudėtinga.

„Teismo savanoriai padeda tiek susiorientuoti teismo patalpose, tiek papasakoja apie patį procesą, kas laukia asmens, stengiasi sumažinti įtampą ir jaudulį. Juk žmogui atėjimas į teismą dažnai būna pirmas ir galbūt paskutinis kartas gyvenime“, – pasakojo L.Griškevič.

Nacionalinės teismų administracijos nuotr./Savanoriai teisme
Nacionalinės teismų administracijos nuotr./Savanoriai teisme

Pasak NTA direktoriaus pavaduotojos, aplinkybės ir gyvenimas diktuoja natūralius pokyčius. Teismų misija – vykdyti teisingumą – neapsiriboja per metus išspręstų bylų skaičiumi, pirmiausia žvelgiama į žmogų, praveriantį Temidės buveinės duris. Tai vyksta tiek teismo savanorių, tiek teismo darbuotojų pagalba, pasitelkiant įvairius informacinius leidinius ir kitas priemones. Patarimai labai praktiniai ir konkretūs, bet labai svarbūs.

Susipažinkite su virtualia teismo posėdžio sale

Dar vienas labai svarbus įrankis, padedantis teismo proceso dalyviams pasiruošti teismui – virtuali teismo posėdžio salė (www.sale.teismai.lt).

„Ši edukacinė priemonė skirta tiems, kurie dalyvauja teismo procese ir nori jaustis saugiau žinodami, kas jų laukia už teismo durų. Taip pat tiems, kurie paprasčiausiai nori daugiau sužinoti apie teismo procesą, nagrinėjamas bylas, proceso dalyvių teises ir pareigas“, – aiškino L.Griškevič.

Apie šio įrankio naudą byloja tai, kad virtuali teismo salė kasmet sulaukia apie 14–15 tūkst. lankytojų. Taip pat „Youtube“ kanale teismai.lt galima rasti septynis animacinius filmukus, kuriuose pateikiama visa žmogui reikalinga informacija apie teismo procesą, teismo teikiamas paslaugas ir pan.

Norvegų patirtis – Lietuvai

Prieš pradedant įgyvendinti „Norway Grants“ fondų lėšomis remiamus projektus, Lietuvos ir Norvegijos teismų administracijos atstovai atsakingai vertino, kurias iš teismų sistemoje esančių problemų imtis spręsti pasinaudojant tarptautine parama.

Dėmesio buvo skirta ir darbuotojų, ir lankytojų saugumui teismuose. Reikia pripažinti, kad anksčiau šiam segmentui nebuvo teikiama pakankamai svarbos: net ir baudžiamosiose bylose kaltinamieji ir aukos sėdėdavo gana arti, teismų darbuotojai neturėjo pakankamai žinių, kaip elgtis iškilus ekstremaliai situacijai, pavyzdžiui, jei kas nors pradeda grasinti.

sale.teismas.lt nuotr./Virtualus teismas
sale.teismas.lt nuotr./Virtualus teismas

Norvegiško finansinio mechanizmo projekto metu salėse, kuriose nagrinėjamos baudžiamosios bylos, buvo įrengti atitvarai, visose salėse įmontuoti pavojaus pranešimo mygtukai, teismuose įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Tokie įrankiai užtikrina ne tik saugumą, bet ir prireikus tam tikrų įvykių atsekamumą.

Dar vienas pozityvus pokytis – teismuose buvo įrengta beveik 300 įeigos kontrolės sistemų ir įsigyta rankinių metalo detektorių, kad būtų užkirstas kelias į teismą įsinešti ginklus ir kitus pavojingus metalinius daiktus.

Virtuali teismo salė kasmet sulaukia apie 14–15 tūkst. lankytojų.

Be to, teisėjai buvo išmokyti, kaip elgtis ekstremaliose situacijose, buvo tobulinamos IT sistemos, kad sistema veiktų efektyviau, nekiltų problemų tvarkant bylų duomenis, rengiant dokumentus, keliama teismo darbuotojų profesinė kvalifikacija. Taigi buvo įgyvendinta daugybė priemonių, skirtų paslaugų kokybei gerinti teismuose.

Kas svarbu liudytojui?

Paklausta, kokios šiuo metu žmonių pasitikėjimo teismais tendencijos, L.Griškevič džiaugėsi ir apgailestavo, kad iki neseniai Lietuvoje nuskambėjusio teisėjų korupcijos skandalo pasitikėjimas teismais nuolat augo. Tai reiškia, kad teismai tapo labiau atviri visuomenei ir visuomenė apie juos daugiau žino.

„Tą patį girdime ir iš nevyriausybinių organizacijų, kurios dirba su nusikaltimų aukomis. Jos mato akivaizdžius pokyčius. Aišku, yra ir daug sričių, kurias reikėtų tobulinti – ypač kalbant apie bendravimo aspektus, proceso vedimą. Visos minėtos priemonės padeda sudaryti sąlygas, kad nukentėjusieji ir liudytojai patirtų kuo mažiau streso. Tos priemonės kartais labai paprastos.

Pavyzdžiui, teisėjas, narpliodamas labai sudėtingą bylą, stengdamasis laikytis nešališkumo, išspręsti ją teisingai, išnagrinėti visus įrodymus, padėkoja liudytojui pridėdamas, kad jo liudijimas padės bylai. Žmogus jaučiasi padaręs gerą darbą, prisidėjęs prie to, kad byla būtų išspręsta. Atrodytų, smulkmena, bet žmogus iš karto pasijunta kitaip – kaip darantis svarbų darbą, ir procesas jam nėra jau toks svetimas.

Užsienio šalių patirtis įrodė, kad kuo ramiau, komfortiškiau jaučiasi liudytojas, tuo jo parodymai tikslesni.

O juk kartais liudytojai ateina nusiteikę priešiškai, jaučiasi gaištantys savo laiką ir pyksta, kad gavę šaukimą negali atsisakyti – be to, jiems grasinama įvairiomis įstatymo numatytomis sankcijomis, jei nevykdys savo pareigos“, – aiškino pašnekovė.

Užsienio šalių patirtis jau įrodė, kad kuo ramiau, komfortiškiau jaučiasi liudytojas, tuo jo parodymai tikslesni, nes kai žmogus labai jaudinasi arba bijo, gali ką nors pamiršti, supainioti, gali nepasakyti to, ką norėjo pasakyti.

Artimiausias prioritetas – užtikrinti skaidrumą

Teisingumo balso reikėjo ir reikės, o skaidrus ir efektyvus teisingumo vykdymas visada buvo ir bus svarbiausias teismų veiklos prioritetas.

Toliau planuojama stiprinti ir tobulinti teismo savanorių tinklą – sukurti sistemą, kuri įgalintų nuolat jį palaikyti įtraukiant ir apmokant naujus savanorius, bei tęsti kitas priemones, kurios padėtų teismo lankytojams jaustis komfortiškai.

Dar vienas svarbus ateities prioritetas – sukurti priemones teisėjų korpuso formavimo skaidrumui ir nepriklausomumui užtikrinti bei didinti proceso vedimo kokybę ir teismo atstovų kompetencijas teismuose. Siekiant šio tikslo bus atlikta kompetencijų stiprinimo efektyviam išteklių valdymui studija, kurioje bus įvertinta užsienio šalių praktika ir pasiūlyti tam tikri mechanizmai, padėsiantys sukurti ir įgyvendinti efektyvų korupcijos prevencijos modelį.

„Šiemet nuvilnijus vadinamajam teisėjų korupcijos skandalui, Lietuvos teismai jau ėmėsi reikšmingų žingsnių didesnio atvirumo link: nuo birželio 1 d. viešai skelbiamos kasacinių skundų atrankos nutartys, sukurtas centralizuotas informacijos apie pažeidimus teikimo kanalas, įsteigta tarpinstitucinė darbo grupė antikorupcinei aplinkai teismuose stiprinti“, – pažymėjo L.Griškevič.

Inicijuotas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

00:56
01:25
06:38

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką