Dabar populiaru
Publikuota: 2020 kovo 24d. 20:59

D.Joneliūnienė: Kaip padėti moterims, patyrusioms smurtą, jei nepadeda Lietuvos teisinė sistema?

Dovilė Joneliūnienė Ypatingos
Asmeninio albumo nuotr. / Dovilė Joneliūnienė

Jurbarko bylos situacija dar labiau paaštrino įsišaknijusią problemą Lietuvoje – kaip galime jaustis saugios dėl savęs ir savo vaikų, kai mūsų šalyje vyksta ir yra toleruojami smurto protrūkiai, o teismo sprendimą sušvelnina nuteistojo ašaros?

Ką daryti ir kaip atsitiesti toms, kurios tapo nusikaltimo auka? Visuomenės ir kiekvieno iš mūsų indėlis čia labai svarbus, nes nuo mūsų požiūrio ir kaip garsiai apie tai kalbėsime, priklauso, kaip gyvensime ateityje.

Vienas jautriausių sluoksnių – paaugliai. Norintys padaryti daugiau nei gali, siekiantys įrodyti, kad yra lyderiai, ypač kompanijose.

Tikriausiai visi tėvai pritars, kad išleisdami savo paauglius į vakarėlius, jų laukia neramia širdimi. Ne todėl, kad nepasitikėtų jais. Todėl, kad sunku pasitikėti esančiais šalia.

Visiems žinoma istorija, kai 17-metę sužalojęs vaikinas išvengė bausmės – realaus laisvės atėmimo. Merginai buvo smarkiai pažeista trachėja, išmušti keli dantys, sutrupintas žandikaulis (patirtas dvigubas apatinio žandikaulio lūžis), nustatyta stipri kaklo trauma (sužalotas poliežuvinis kaulas), paauglė buvo smaugta. Nuslūgus tinimui, nukentėjusiajai tik po kurio laiko atlikta žandikaulio atstatymo operacija. Remiantis praėjusių metų gegužės 31 d. ekspertizės duomenimis, 17-metės sveikatos sutrikdymas klasifikuotas kaip nesunkus. NESUNKUS SVEIKATOS SUTRIKDYMAS.

Teisėja Gražina Gudžiūnienė merginą išprievartavusiam, pasikėsinusiam ją išžaginti ir itin žiauriai ją sumušusiam Jurbarko politikų sūnui, rytų kovos menų turnyrų prizininkui M.I. galiausiai skyrė lygtinį 3 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimą, bausmės vykdymą atidedant 3 metams. Per šį laikotarpį nuteistasis privalo mokytis, dirbti bei nekeisti gyvenamosios vietos. 12 mėnesių jam uždrausta vartoti alkoholinius gėrimus.

Siekiame pasivyti Skandinaviją, būti švelnūs ir suteikti galimybę pakilti iš pelenų nusikaltėliams? O gal suteikiame galimybę augti ir keroti jų piktybiškoms šaknims?

Karolinos Stažytės nuotr./Teisme pasirodė paauglės sumušimu kaltinamas jurbarkiškis
Karolinos Stažytės nuotr./Teisme pasirodė paauglės sumušimu kaltinamas jurbarkiškis

Kaip skaudu ir gėda priimti tokį sprendimą, kai kalbame apie jauną merginą ir jos gyvenimą sugriovusį paauglį. Taip, drįstu taip sakyti – „sugriovusį“, nes ištrinti iš atminties šių dalykų neišeis, pėdsakai liks.

Ir labai noriu palinkėti šiai merginai vieno – stiprybės. Tikiu, kad ateityje ji įveiks visus sunkumus, baimes, abejones savimi ir taps stipria moterimi, kurios nepalaužė niekingas, gyvuliškais instinktais besivadovavęs vaikinas – kovų menų prizininkas.

Ar įmanoma pasiekti teisybės, ar Lietuvos teisinė sistema grimzta į vis didesnę duobę?

Lietuvos tendencija – švelnios bausmės

Advokatas Arūnas Žlioba sako, kad kuo toliau, tuo bausmės bus švelnesnės. Tokia yra principinė Lietuvos baudžiamosios politikos tendencija, pagrįsta moksliniais tyrimais ir išsivysčiusių šalių patirtimi. Ne bausmių griežtumas, bet atsakomybės neišvengiamumas yra esminė atgrasymo nuo nusikaltimų darymo priemonė.

Advokato teigimu, jei vis dar norite mirties bausmės, turėtumėte važiuoti gyventi į Rusiją, tik vargu ar ten jums negresia tapti nusikaltimo auka. Teisingumas nėra visų nusikaltėlių „pasodinimas“, o proporcingumas tarp nusikaltimo sunkumo ir bausmės griežtumo.

Ne bausmių griežtumas, bet atsakomybės neišvengiamumas yra esminė atgrasymo nuo nusikaltimų darymo priemonė.

Panašią į šią bausmę gautų ir avarijoje sužalojęs žmogų vairuotojas, ir jaunuolis, kurio kišenėje būtų rastas „žolės“ suktinukas. Iš šio pavyzdžio akivaizdu, kad bausmių sistema Lietuvoje iškrypusi, ir ne dėl to, kad „kovos menų turnyrų prizininkui“ ji per švelni, bet dėl to, kad palyginti ją su bausmėmis už kitus nusikaltimus, apima aiškus neteisingumo jausmas.

„Kerštas manęs nedomina. Kerštas nedomina jokio padoraus teisininko. Tačiau labai piktina, kai žmogaus sveikata ir įvairūs kiti neturtiniai praradimai teismų vertinami 12 tūkstančių eurų suma, kaip atsitiko, pavyzdžiui, ir šioje byloje. Tokią sumą valstybinės įmonės vadovas uždirba per kelis mėnesius, ne vadovas – per metus.

Neteisinga yra, kai nevertinamas žmogaus orumas, neliečiamumas. Žmogų sužalojęs asmuo turėtų didelę dalį savo gyvenimo „kentėti“ ne kalėjime, bet pinigine prasme, teisingai atsilygindamas už padarytą skriaudą, susirišdamas su nukentėjusiuoju į vieną likimą. Aš laukiu tokio požiūrio atšvaitų teismų praktikoje jau 15 metų, deja, kol kas nesulaukiau“, – komentavo A.Žlioba.

Vis dėlto, visuomenės balsas yra svarbus. Jei apie tai nekalbėsime garsiai – nepasipiktinsime priimtu sprendimu ir nepalaikysime merginos, atversime dar didesnę duobę Lietuvos teisinėje sistemoje.

Kaip moterys gali sau padėti ir kaip atpažinti potencialų smurtautoją?

O ką daryti pačioms moterims, merginoms, kurios patiria smurtą? Kaip joms atsitiesti? Psichologė Genovaitė Petronienė pabrėžia, kad dažnai moterys bando smurtą nuslėpti.

Dažnai moterys bando smurtą nuslėpti.

Jei įvykdytas nusikaltimas ir mergina patyrė seksualinę prievartą, pasąmonėje išlieka aštri, stipri baimė, pasaulis nebeatrodo saugus, į atmintį „įsirašo“ bejėgiškumo jausmas.

„Po patirtos prievartos gali likti nepasitikėjimas vyrais, svetimomis kompanijomis. Efektyviausia „perdirbti baimę“ – tai yra, grįžti į prisiminimus, išgyventi ir iš naujo, kitu žvilgsniu, įvertinti situaciją.

Ir svarbiausia – dirbti su savimi, į nelaimę pažvelgti kaip į praeities vaiduoklį, kurio dabartyje nebėra. Žinoma, reikia užsiimti pozityviais dalykais, nes geri dalykai automatiškai nukreipia dėmesį ir ištrina neigiamus“, – komentavo psichologė.

G.Petronienės teigimu, itin svarbus artimųjų palaikymas, nes saugumo jausmo pamatai jau subyrėjo. Šeima, draugai turi suprasti, kad nebus lengva ir paprasta. Visgi nuo situacijos bėgti nereikėtų. Daug vertingiau pasikalbėti ir palaikyti.

Šeima, draugai turi suprasti, kad nebus lengva ir paprasta.

Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad moterys gali atpažinti potencialius smurtautojus ir įgyti intuiciją grėsmei. Pagrindinis pavojų keliančių vyrų asmenybės tipas – sociopatai. Mėgsta rizikuoti, pasakoja apie patirtą adrenaliną ir savo galią, siekia atkreipti dėmesį, pasižymi dideliu energijos lygiu, yra šaltakraujiški ir meluoja.

Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu
15min tema

Ypatingos

09:00
07:59

Esports namai

URBAN˙/

Metas ruošti automobilį

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką