Maxine Carr, kurios akla meilė ir atsidavimas vaikų žudikui Ianui Huntley ją pačią pasodino už grotų, išėjusi iš kalėjimo sukūrė naują gyvenimą. Nors ji tebuvo kalinama 21 mėnesį iš 42 mėnesių bausmės – už sąmokslą suteikiant I.Huntley melagingą alibi 2003 metais – dabar ji, kaip pranešama, gyvena laimingą gyvenimą.
Viena iš vos keturių
I.Huntley buvo nuteistas įkalinimui iki gyvos galvos, kai Old Bailey prisiekusiųjų teismas jį pripažino kaltu dėl Jessicos Chapman ir Holly Wells nužudymo. Nuo 2014 metų M.Carr, kaip teigiama, gyvena su savo vyru ir sūnumi neįvardintame pajūrio miestelyje, rašoma „The Mirror“.
M.Carr yra viena iš vos keturių buvusių Jungtinės Karalystės kalinių, saugomų visą gyvenimą trunkančiu anonimiškumu – kartu su mažylio Jameso Bulgerio žudikais Robertu Thompsonu ir Jonu Venablesu bei vaikų žudike Mary Bell. Ji buvo paleista 2004 metų gegužę, atlikusi pusę savo bausmės. Teisėjas, patvirtindamas jos anonimiškumą, teigė, kad būtina apsaugoti gyvybę, sveikatą ir psichologinę būklę. Šiai paraiškai pritarė Vidaus reikalų ministerija, probacijos tarnyba ir Hamberšydo policija, o generalinis prokuroras jai neprieštaravo.
Tai galėjo kilti iš aklos meilės ir atsidavimo, gilaus emocinio ryšio, kuris paskatino ją besąlygiškai palaikyti savo partnerį.
M.Carr advokatas Edvardas Fitzgeraldas anksčiau teigė teisėjui, kad egzistuoja reali ir reikšminga sužalojimo ar dar blogiau – nužudymo rizika.
Anonimiškumas – apsauga
Philas Macleodas, hipnoterapeutas, psichologas sakė: „Sohamo žmogžudysčių byla, kurioje figūruoja M.Carr, išlieka viena garsiausių, labiausiai žavinčių bylų Jungtinės Karalystės istorijoje. Tačiau tai, ką ji žinojo ir kada sužinojo, kad jos mylimasis žudikas, žinoma tik jai ir I.Huntley. Teismai nusprendė, kad ji nedalyvavo žudynėse, tik suteikė žudikui melagingą alibi.“
P.Macleodas paaiškino, kad M.Carr suteiktas anonimiškumas buvo ne prabanga, o būtinybė. „Suteikti jai viso gyvenimo anonimiškumą buvo ne tik teisinis sprendimas. Tai, be abejonės, buvo vienintelis teisingas ir humaniškas sprendimas. Apsaugoti ją nuo grėsmių ir negailestingumo, kuris galėtų kelti pavojų tiek jos fizinei, tiek trapiai psichinei būklei, yra logiška“, – teigė jis.
M.Carr yra viena iš vos keturių buvusių Jungtinės Karalystės kalinių, saugomų visą gyvenimą trunkančiu anonimiškumu.
Psichologiniu požiūriu, P.Macleodas nurodė svarias priežastis, kodėl M.Carr galėjo meluoti. Ekspertas įsitikinęs, kad jos melas policijai buvo susijęs su giliais jausmais savo vaikinui. „Tai galėjo kilti iš aklos meilės ir atsidavimo, gilaus emocinio ryšio, kuris paskatino ją besąlygiškai palaikyti savo partnerį, galbūt kažkuriame lygmenyje suvokiant, tačiau negalint ar nenorint pripažinti siaubingos realybės, ką jis padarė“, – aiškino jis.
Melą galėjo paskatinti stresas
„Tačiau ji taip pat galėjo būti nuoširdžiai nežinanti apie žmogžudystes ir pateikė alibi iš beviltiško instinkto jam padėti, tikėdama jo versija. Stresinės situacijos, tokios kaip policijos tyrimas dėl vaikų pagrobimų, gali sukelti didelę baimę, lojalumo konfliktus ir kognityvinį disonansą, kai smegenys pirmenybę teikia savisaugai ir prisirišimui, o ne aiškiam, racionaliam sprendimui. Psichologinis spaudimas, su kuriuo ji susidūrė tada ir su kuriuo susiduria dabar, yra milžiniškas“, – pridūrė.
Šis sprendimas suteikia jai laiko, atstumo ir erdvės apmąstyti, psichologiškai išgyti ir atkurti gerą psichinę sveikatą. Tokiais atvejais teisminė užuojauta suteikiant anonimiškumą nepanaikina atskaitomybės. Ji pripažįsta žmogaus gebėjimą daryti dideles klaidas ir, galbūt, atsigauti. „Tikimės, kad ji galės saugiai gyventi toliau nuo visuomenės dėmesio, sutelkdama dėmesį į ateitį, o ne į tai, kas buvo“, sakė – P.Macleodas.
