TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Gyvybė motinos įsčiose: kokias teises turi tėvas lemti vaiko likimą?

Nėščiai moteriai atliekami tyrimai
123RF.com nuotr. / Nėščiai moteriai atliekami tyrimai
Šaltinis: 15min
3
A A

Ar moteris, pastojusi, šią žinią turi pranešti būsimam tėvui? Ar nusprendusi pasidaryti abortą ji turi pasitarti su vyru, kuris padėjo užsimegzti gyvybei? Ne. Ar moteris gali daryti su savo kūnu tai, ką ji pageidauja net ir jame augant naujai gyvybei? Taip. Lietuvos įstatymai šioje vietoje vyrams nesuteikia jokios sprendimo teisės – tai nulemia savitarpio ryšys ir moters noras. Kitokios nuomonės laikosi tik Bažnyčia – žudyti mažo žmogaus, kuris negali apsiginti, nevalia, o už gyvybę, augančią motinos įsčiose, atsako abu. 

Daugiau 15min Gyvenimas naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Į moterį negali būti žiūrima kaip į gimdymo inkubatorių

Diskusijose apie abortus moterys išmeta argumentą darančios su savo kūnu, ką nori. Priešininkų argumentu šiuo atveju dažnai būna tai, kad nors besimezganti gyvybė yra moters kūne, bet tai esą nėra vien moters kūnas.

Tokia hipotetinė teisė liudytų, kad į moterį žiūrima kaip į gimdymo inkubatorių, o tas tai jau visai nepriimtina, – įsitikinusi M.Jankauskaitė.

Lygių galimybių plėtros centro (LGPC) ekspertė Margarita Jankauskaitė su pastaruoju teiginiu nesutinka. Ji mano, kad tai, kas yra moters kūne, ir yra moters kūnas, nes negali funkcionuoti atskirai nuo jos: „Vaisius tampa kūdikiu gimęs ir tuomet įgyja visas žmogaus teises, tampa teisiniu subjektu.“ Ekspertė nemano, kad Europoje yra šalių, kuriose tėvas įgytų teisę į vaisių moters įsčiose, nes vaikas apskritai negali būti nuosavybė. „Tokia hipotetinė teisė liudytų, kad į moterį žiūrima kaip į gimdymo inkubatorių, o tas tai jau visai nepriimtina“, – įsitikinusi M.Jankauskaitė.

Jos manymu, moteris turi visą teisę nesakyti vyrui apie savo nėštumą, juolab kad mąstant hipotetiškai ji gali ir nežinoti, kas būsimo kūdikio spermos donoras.

„Aišku biologiniams tėvams yra suteikiama teisinė pirmenybė, tačiau, mano galva, tėvystė/motinystė turėtų būti suvokiama labiau kaip socialinis konceptas (tėvai tie, kurie augina, rūpinasi, globoja, ugdo), todėl, jeigu moteris nuo vyro slepia savo nėštumą, įtarčiau, kad kažkas tai yra fundamentaliai negerai su tuo vyru“, – komentavo M.Jankauskaitė. Nereikėtų, pasak jos, pamiršti ir fakto, kad žiūrint statistiškai nėštumas padidina moterų riziką patirti smurtą artimoje aplinkoje. Australai yra atlikę tyrimą, kuris atskleidė, kad 40 proc. visų pirmųjų fizinių užpuolimų įvyko moterims pastojus.

Nėra teisminio precedento

Teisininkė Liudvika Meškauskaitė sakė, kad teoriškai klausimai, kurie sukasi apie vyro teisę į kūdikį, kai šis dar tik auga motinos įsčiose, būtų privatumo dalis. Europos žmogaus teisių teisme esą yra atvejų, kai žmonės kelia įvairius klausimus, tarp jų ir dėl negimusio vaiko. „Ši sritis yra valstybių kompetencija. Tai reiškia, kad kiekviena valstybė gali spręsti, bendro europinio standarto nėra. Tai palikta valstybės nuožiūrai“, – komentavo L.Meškauskaitė.

Anot jos, esame pasirašę Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvenciją, visi šie klausimai esą priklauso aštuntajam šios konvencijos straipsniui: „Tai yra teisė į privatumą. Privatumo sąrašas nėra baigtinis, gali būti daug įvairių aspektų. Teoriškai tokia byla yra įmanoma, jei kiltų ginčas, vyras galėtų reikalauti, bet kaip klausimai būtų sprendžiami teisme, sunku pasakyti, nes įstatymiškai tai nėra įtvirtinta, tai yra privatumo dalis“, – aiškino advokatė.

Remiantis minėtu aštuntuoju konvencijos straipsniu ir mūsų Konstitucijos 22 str. iš esmės vyras galėtų tokią teisę bandyti realizuoti, bet kaip teismai pasielgtų, advokatė sakė negalinti atsakyti. „Būtų ginama kaip teisė į privatumą, daug reikšmės turėtų aplinkybės. Tiesiogiai įstatymuose tokia teisė nėra nustatyta“, – dėstė ji.

Nuolat vyksta diskusijos dėl embrionų, dėl abortų. L.Meškauskaitė atkreipė dėmesį į tai, kad yra tokių šalių, kurios draudžia abortus: „Lenkijoje didelis kipišas kilo, Airijoje leidžiami abortai tik dviem atvejais, kai gresia pavojus sveikatai ar gyvybei. Airija yra pralaimėjusi bylą Europos žmogaus teisių teisme dėl to, kad toks teisinis reguliavimas pažeidžia teisę į moters privatumą – ji turi teisę nuspręsti dėl aborto, toje byloje viena iš pareiškėjų buvo ir lietuvė, gyvenanti Airijoje“, – prisiminė vieną iš atvejų advokatė.

Jeigu būtų toks ginčas teisme, pasirėmę teisinėmis normomis nacionaliniai teismai galėtų suformuoti precedentą, – komentavo garsi teisininkė.

Ji prisiminė ir dar vieną atvejį, tiesa, taip pat ne Lietuvos: „Buvo tokia byla prieš Prancūziją/ Vyras davė sutikimą dirbtiniam apvaisinimui, o vėliau norėjo atšaukti tą sutikimą. Kilo teisminis ginčas. Tai Europos žmogaus teisių teismas išaiškino, kad šis klausimas sprendžiamas valstybės nuožiūra.

Mes įstatymiškai to nesame įtvirtinę, bet jeigu būtų toks ginčas teisme, pasirėmę teisinėmis normomis, nacionaliniai teismai galėtų suformuoti precedentą“, – komentavo garsi teisininkė, primindama, kad kol kas tokių precedentų Lietuvoje neturime.

Vis dėlto Europos žmogaus teisių teismas, taikydamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, yra nurodęs, kad reikia atsižvelgti į įvairių suinteresuotų asmenų, įskaitant tėvą, interesus. Kadangi Lietuva yra šios Konvencijos dalyvė, Konvencija yra tiesiogiai taikoma Lietuvoje ir toks pat reikalavimas taikytinas ir Lietuvoje. Todėl esą nebūtina kiekvienu atveju priimti įstatymo, nes toks reikalavimas gali kilti iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, minėtosios Konvencijos.

Viskas priklauso nuo tarpusavio santykių

VŠĮ VUL SK Akušerijos ir ginekologijos centro Akušerijos skyriaus vedėjas Romoaldas Juršėnas teigė, kad nėra įstatymo, įpareigojančio moterį pranešti vaiko tėvui apie nėštumą: „Manau, kad jei jie abu laukia vaikučio, jis tai sužino tuoj pat.“ Lietuvoje abortai nedraudžiami, jei jie atliekami medicinos įstaigoje ir iki 12 nėštumo savaitės.

Remiantis Lietuvos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu, medikas, be paciento sutikimo, apie jo sveikatos būklę, niekam informacijos teikti negali. „Minėtas įstatymas numato, kokia tvarka gaunamas paciento sutikimas teikti medicinos paslaugas. Ten nurodyta, kokiais atvejais reikalingi kitų asmenų sutikimai (kalbama apie nepilnamečius, neveiksnius, nesuvokiančius apie savo sveikatos būklę asmenis)“, – teigė Akušerijos skyriaus vedėjas.

Šiais laikais, pasak jo, dažniausiai nuo pirmųjų nėštumo dienų vyrai dalyvauja visame procese: kartu lankosi pas gydytoją, dalyvauja atliekant ultragarsinį vaisiaus tyrimą, kartu aptaria visas su nėštumu susijusias problemas, dalyvauja tiek gimdyme, tiek prižiūrint naujagimį nuo pirmų jo gyvenimo minučių. „Manau, tai priklauso tik nuo vyro ir moters tarpusavio santykių“, – mano medikas.

Fotolia nuotr./Būsimoji mamytė
Fotolia nuotr./Būsimoji mamytė

Žmogus nuo prasidėjimo momento

Bažnytinės teisės ir teologijos specialistas kun. teol. ir bažn. t. lic. Virginijus Veprauskas sakė, kad žmogus žmogaus negali sukurti – Bažnyčia tvirtina, kad jį sukuria Dievas: „Ne pats žmogus sukuria žmogų. Tam reikalinga vyro intervencija ir moters bendradarbiavimas. Kūdikis motinos įsčiose nėra jos nuosavybė, tai yra atskiras asmuo nuo pat jo prasidėjimo momento. Nėra taip, kad iki dešimt savaičių tai gemalas, o paskui jau tampa žmogumi.“ Bažnyčia, anot Bažnytinės teisės ir teologijos žinovo, tvirtina, kad nuo pat prasidėjimo momento žmogus yra asmuo ir jo gyvybė gintina.

Kūdikis motinos įsčiose nėra jos nuosavybė, tai yra atskiras asmuo nuo pat jo prasidėjimo momento. Nėra taip, kad iki dešimt savaičių tai gemalas, o paskui jau tampa žmogumi.

„Tik kol jis yra mažiukas, negali pats apsiginti. Motina gali daryti su juo, ką nori – abortus, ne abortus, bet tai jau moralės klausimas, ar dera silpnesnį žudyti? Žmogus mažiukas, kūdikis pats savęs negali apginti. Todėl Bažnyčia, kaip institucija, tvirtina, kad žmogus jau yra asmuo nuo pat pradėjimo akimirkos, ir nuo tada jo teisės ginamos, jokiu būdu ne nuo gimimo“, – teigė kun. V.Veprauskas.

Kūdikį kaip žmogų nuo gimimo pripažįsta įstatymai, tačiau pašnekovas tuomet kelia klausimus, o kam tuomet reikalingos nėščiųjų konsultacijos: „Ką ten konsultuoja? Nėštumas ne liga.“

Bažnyčia, pasak Bažnyčios teisės ir teologijos eksperto, žiūri į santuoką – vyro ir moters darinį, kuris, šalia visų kitų tikslų, turi tikslą gimdyti ir auklėti vaikus. „Vaikas šeimai yra Dievo dovana, bet jokiu būdu ne nuosavybė. Šeima gavusi kaip dovaną, jam patarnauja, jį puoselėja, myli, ugdo, tai yra džiaugsmas. Vaiko gimimas yra džiaugsmas. Ne visi su tuo sutinka, bet manau, kad reikėtų sutikti, vaikas yra potencialus Dangaus karalystės gyventojas“, – aiškino kun. V.Veprauskas.

Pašnekovas prisiminė Balkanų karo metų pavyzdį. „Tarkime, musulmonai išprievartauja vienuoles ir tada užsimezga nauja gyvybė. Tai yra kraštutiniai, ribiniai atvejai. Ir vis tiek prašoma, kad kūdikis nebūtų žudomas, nes blogis vienas buvo, kai vienuolė buvo išprievartauta, bet dar būtų vienas blogis, jei kūdikis žūtų – aborto metu ar kažkokios intervencijos metu“, – dėstė Bažnytinės teisės ir teologijos žinovas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Bažnyčia turi ir vadinamąjį Gyvybės langelį. Norintys atsisakyti kūdikio gali ten jį palikti – vaikelį užaugins vienuolės.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką