Jaunos moterys daug lengviau atpažįsta partnerio smurtą, yra nelinkusios tylėti, ieško pagalbos (kviečia policiją, lankosi pas pagalbą teikiančius specialistus). Tačiau neretai pasitaiko, kad moteris prisipažįsta gyvenanti antruose ar trečiuose smurtiniuose santykiuose.
Kaip sako pačios: nuo vieno smurtautojo – prie kito.
Kaip sako pačios: nuo vieno smurtautojo – prie kito. Keičiasi žmonės, aplinkybės, smurto formos. O moteris ta pati – kenčianti, nelaiminga.
Ir čia jau vertėtų individualioje terapijoje analizuoti ir ieškoti priežasčių, kodėl būtent tokiuose santykiuose ši moteris atsiduria?
Keletą prielaidų galime trumpai apžvelgti:
Moterys, nesąmoningai pasirenkančios smurtauti linkusius vyrus, vaikystėje patyrė meilę, susietą su įtampa ar baime. Daugelio moterų, atsiduriančių smurtiniuose santykiuose, vaikystėje emocinis ryšys su tėvais buvo nepastovus – tėvai galėjo būti: vieną dieną švelnūs, kitą – atstumiantys; prieraišūs, bet tuo pačiu staiga supykstantys arba smurtaujantys.
Pavyzdys: Mergaitė, kuriai mama dažnai sakydavo šiltus žodžius, bet supykusi bausdavo tyla ar šaltu atstūmimu, išmoksta, kad meilė tai yra nuolatinės pastangos įtikti, lydimos didžiulio nerimo (kad nebūtum atstumta). Suaugus tokia moteris gali jaustis, jai atpažįstama prasme, gerai tik su partneriu, kuris atkartoja šią įtampą. Su smurtauti nelinkusiu vaikinu tokiai merginai gan greitai tampa nuobodu.
Tokius santykius pasirinkusios moterys nesąmoningai gali siekti “perrašyti“ vaikystės patirtis. Tai reiškia, kad moteris gali rinktis partnerius, kurie: primena griežtą tėvą, sukelia tą pačią emocinę dinamiką kaip vaikystėje, suteikia galimybę „šįkart viską padaryti gerai“.
Pavyzdys: Jei tėvas buvo emocionaliai neprieinamas, moterį gali traukti uždari, šalti vyrai, su pasąmoninga viltimi, kad šįkart ji „pasieks jo širdį“ ir taip užgydys seną žaizdą.
Dažniau smurtauti linkusį partnerį pasirenka žemą savęs vertinimą turinčios moterys. Tokios moterys dažnai jaučia vidinę kaltę ir turi nuostatą, kad meilę reikia užsitarnauti. Smurtaujantis vyras tik sustiprina šį vidinį balsą: „Tu pati kalta, kad aš supykau.“
Pavyzdys: Moteris, kuri vaikystėje dažnai girdėjo „nebūk tokia jautri“, „tu viską gadini“, suaugusi gali laikyti partnerio agresiją savo kaltės įrodymu, o tada išeiti iš smurtinių santykių gali būti ypač sunku.
Moterys, nesąmoningai pasirenkančios smurtauti linkusius vyrus, gali būti jau vaikystėje išmokę prisimti atsakomybę už kitų, suaugusiųjų, emocijas. Dalis jų vaikystėje buvo priverstos raminti girtaujantį tėvą, klausytis mamos skundų ir dirbti “mažąja psichologe” arba būti taikdare tarp suaugusiųjų (dažniausiai – tėvų). Suaugusi tokia moteris natūraliai renkasi vyrus, kuriems „reikia pagalbos“, ir jaučiasi atsakinga už tai, kad partneris keistųsi.
Pavyzdys: Moteris įsimyli impulsyvų, piktą vyrą ir mano: „Jis tikrai pasikeis, jei tik suprasiu, kas jį skaudina.“
Moterys, nesąmoningai pasirenkančios smurtauti linkusius vyrus, gali turėti sunkumų atpažįstant agresiją ar nustatant ribas. Jei vaikystėje smurtas šeimoje ir agresija buvo dažna, nuvertinama („visos šeimos taip gyvena“), pateisinama („jis pavargo, jam sunku“), nukreipta į vaiką sunkiai atpažįstamu būdu, suaugus tokiai moteriai agresyvus partnerio elgesys gali atrodyti pažįstamas, normalus, laikinas ir ne toks jau baisus.
Pavyzdys: Jei mergaitės mama rėkdavo ant jos, bet įvardindavo tai taip: „aš su tavimi kalbu“, suaugusi ji gali nesuprasti, kad partnerio pakeltas tonas yra smurto pradžia, o laikyti jį temperamento ypatybe.
Savybės kurios traukia smurtautoją
Taip pat dažniau su smurtautoju santykius sukuria į priklausymą nuo kito, depresinių bruožų ar į mazochizmą linkusios asmenybės. Joms būdinga stipri empatija, gilus kaltės jausmas, įsitikinimas, kad kitų poreikiai svarbesni nei savi, stipri baimė būti vienai, partnerio idealizavimas, nuolatinis nerimas dėl atstūmimo, aukšta tolerancija pažeminimui, įsitikinimas, kad kentėjimas gali atnešti meilę. Visos šios savybės itin traukia smurtautoją ir apsunkina išėjimą iš smurtinių santykių.
Tikriausiai pastebėjote, kad, kalbėdama apie pasirinkimus, visur vartojau frazę “nesąmoningai pasirenka”. Tai nėra pasirinkimas – tai vidinė tavo sužeistos dalies istorija. Moteris nesirenka smurtautojo, ji pasirenka tai, kas jai viduje jau pažįstama, net jei tai ir yra skausminga.
Tai nėra pasirinkimas – tai vidinė tavo sužeistos dalies istorija.
Psichologo ar psichoterapeuto kabinetas gali tapti erdve, kur moteris gali pirmą kartą atpažinti šiuos pasikartojančius modelius, išmokti nustatyti ribas, suteikti sau saugumo, kurio vaikystėje nepatyrė, ir iš naujo apsibrėžti, kas yra meilė be įtampos ir baimės.
Smurtautojo atpažinimo atmintinė
Kartais moterys, baigantis konsultacijoms, paprašo “trumpos atmintinės” kaip atpažinti smurtautoją naujuose sanktykiuose. Trumpai pastebiu, į ką reikėtų atkreipti dėmesį santykių pradžioje.
Atkreipk dėmesį, jei naujas tavo pažįstamas:
- Reikalauja greitai atsakyti į žinutes, pyksta, jei to nepadarai iš karto.
- Domisi kur esi, su kuo esi, ką veiki – dar prieš gerai vienas kitą pažįstant.
- Siūlo „rimtus“ santykius per greitai („tu – mano likimas“ - po dviejų pasimatymų).
- Spaudžia susitikti dažniau, nei tau patogu.
- Neigiamai reaguoja į tavo draugus, kolegas, buvusius santykius.
- Prašo nerodyti nuotraukų, nekalbėti apie tam tikrus žmones.
- Pateisina savo pavydą „meile“.
- Nepaiso tavo „ne“.
- Įkyriai spaudžia kažką daryti (susitikti, rašyti, pasakoti).
- Neadekvačiai susierzina jei tu nori erdvės sau.
- „Testuoja“ kiek nusileidi.
- Verčia jaustis kaltai dėl natūralių dalykų (kad turi gyvenimą, draugus, darbą).
- Gąsdina, kad nuvilsi jį, jeigu nesielgsi taip, kaip jis nori.
- Staigiai emociškai atšąla, o vėliau vėlgi be jokios priežasties staigiai tampa malonus.
- Greitai pradeda vadinti tave „mano …“.
- Įsižeidžia, jei bendrauji su kitais vyrais.
- Nori žinoti tavo buvimo vietą be rimtos priežasties.
- Sako daug komplimentų (nors dar gerai tavęs nepažįsta), perdėtai idealizuoja („tu tobula, tokios dar nemačiau“).
- Dovanoja brangias dovanas ar paslaugas, kurių neprašei.
- Deklaruoja „amžiną meilę“ po kelių susitikimų.
- Spaudžia kuo greičiau suartėti, gyventi kartu ar planuoti ateitį.
- Staigiai supyksta dėl smulkmenų (suklydus pardavėjai, esant spūstims kelyje ir pan.).
- Yra nekantrus ar impulsyvus.
- Menkina kitus: buvusius partnerius, kolegas, artimuosius.
- Turi nuostatą: „Visi kiti durniai, aš vienintelis protingas“.
- Pozicionuoja aukos vaidmenį: visi jį „skaudino“, visi „kalti“.
- Negerbia aptarnaujančio personalo (įžeidinėja, žemina, rėkia).
- Menkinančiai kalba apie savo buvusiąsias („visos jos išnaudotojos“).
- Šaiposi iš silpnesnių, skriaudžia gyvūnus.
- Yra labai įtarus: „Visi mane bando apgauti“.
- Neturi ilgalaikių draugų / ryšių – visi „blogi“, tik jis „geras“.
- Turi problemų darbe dėl konfliktų.
- Turi istorijų apie muštynes, konfliktišką elgesį ir pateikia tai kaip heroizmą.
- Piktnaudžiauja alkoholiu ar nuotaiką keičiančiomis medžiagomis.
- Emociškai nepastovus: vieną dieną labai švelnus, kitą – atšiaurus.
- Netoleruoja kritikos (net lengvos).
- Jo poreikiai visada svarbesni nei tavo.
- Kuria gailesčio vertą istoriją, po kurios tu „turi suprasti ir jam padėti“.
- Vadovaujasi nuostata: „Žinau geriau, ko tau reikia“.
- Primeta nuomonę, priima sprendimus nesitardamas.
- Menkina tavo idėjas, juokiasi iš nuomonės.
- Bando „sutvarkyti“ tavo gyvenimą, tarsi tu be jo nesusitvarkytum.
Žinoma, vienas atitikimas dar neapsprendžia, kad santykiai būtinai bus smurtiniai. Tačiau jei atpažįsti jų vis daugiau – verta suklusti.
Pirmas žingsnis visada pats sunkiausias. Jeigu norite pasitarti su specialistu, kaip išeiti iš smurtinių santykių ir padėti sau, kreipkitės į Kauno apskrities moterų krizių centrą.
Specialistai teikia psichologinę, teisinę, socialinio darbuotojo (konsultanto) pagalbą, patiriantiems smurtą artimoje aplinkoje, išgyvenantiems įvairias krizes.
Visos centre teikiamos paslaugos nemokamos.
