Jei tai jums pažįstama, yra aiškus paaiškinimas: alkoholis gali trumpam „atrakinti“ emocijas, kurios atrodo įstrigusios ar nepasiekiamos.
Tačiau tikroji istorija – ne apie patį alkoholį. Ji apie tai, kas slypi giliau, ypač jei augote namuose, kur jausmai buvo ignoruojami, menkinami ar apie juos tiesiog nekalbama.
Toks ankstyvas patyrimas vadinamas vaikystės emociniu apleidimu. Nors jis dažnai nematomas, palieka ilgalaikį pėdsaką. Jis tyliai formuoja, kaip jūs elgiatės su savimi ir kitais visą likusį gyvenimą.
Pažvelkime, kaip alkoholis sąveikauja su šiais ankstyvais emociniais sužeidimais ir kaip galima išmokti jaustis saugiai bei emociškai artimai – be taurės pagalbos.
Ką vaikystės emocinis apleidimas daro suaugusiojo smegenims?
Vaikystės emocinis apleidimas nutinka tada, kai jūsų emociniai poreikiai augant nebuvo pastebimi, vertinami ar atliepiami. Tai gali vykti net šeimose, kurios iš išorės atrodo mylinčios. Tėvai galėjo rūpintis jūsų maistu, drabužiais ir namais – bet retai klausti, ką jūs jaučiate, arba padėti suprasti savo emocijas.
Gal girdėjote frazes:
-
„Tu per jautrus.“
-
„Neverk.“
-
„Viskas bus gerai.“
Tokios žinutės moko vaiką slopinti savo jausmus. Laikui bėgant, tai tampa gyvenimo būdu. Jūs išmokstate tvarkytis vieni, vengti emocinių poreikių ir slėpti tikrus jausmus.
Suaugus, išoriškai galite atrodyti stiprūs ir nepriklausomi, bet viduje – atitolę. Gali būti sunku parodyti meilę net tada, kai ją jaučiate. O gal trokštate artumo, bet jis atrodo nepažįstamas ar net pavojingas.
Kodėl alkoholis atrodo kaip trumpesnis kelias į ryšį?
Alkoholis veikia smegenis taip, kad trumpam panaikina vaikystėje išmoktą emocinį „išsijungimą“. Jis sukuria klaidingą saugumo, šilumos ir artumo jausmą. Štai kaip:
1. Jis mažina savikontrolę. Priekinė smegenų žievė (prefrontalinė žievė) padeda stebėti elgesį ir emocijas – ji tarsi vidinis „vartininkas“. Tyrimai rodo, kad alkoholis sulėtina šios srities veiklą (Abernathy, Chandler, & Woodward, 2010), todėl sumažėja slopinimas ir savicenzūra.
Kai vartininkas „užmiega“, lengviau išsakyti jausmus ir rodyti švelnumą.
2. Jis nutildo vidinį kritiką. Jei augote manydami, kad jausmai yra netinkami ar pavojingi, jūsų vidinis balsas gali nuolat kartoti: „Nebūk reiklus“, „Jei atsiversi – būsi atstumtas“. Alkoholis šį balsą laikinai susilpnina (Kähkönen ir kt., 2003), leisdamas jausmams pasirodyti laisviau.
3. Jis padidina „ryšio“ chemines medžiagas. Alkoholis didina dopamino – malonumo neurotransmiterio – kiekį, taip pat veikia oksitociną, hormoną, kuris stiprina pasitikėjimą ir artumą. Tyrimai (King ir kt., 2020; Petersson ir kt., 2024) rodo, kad šių cheminių medžiagų derinys sukuria trumpalaikį artumo jausmą, kurio blaiviame stovyje gali trūkti.
4. Jis nuramina emocinį „pavojaus signalą“. Jei jūsų nervų sistema artumą laiko pavojumi, alkoholis gali trumpam išjungti šią reakciją (King ir kt., 2020). Tada atsiranda klaidingas emocinio saugumo jausmas, leidžiantis pajusti ryšį – nors ir trumpam.
Alkoholis suteikia tik laikiną laisvės nuo emocinių barjerų pojūtį – tarsi akimirkai pamatytumėte, koks galėtų būti tikras saugus artumas.
Pavojus, painiojant alkoholį su intymumu
Kai alkoholis tampa pagrindiniu būdu pasiekti šilumą ir artumą, smegenys pradeda sieti meilę su gėrimu. Galite imti tikėti: „Atsiveriu tik išgėręs.“
Taip gimsta tylus priklausomybės ciklas. Blaiviam sunku jaustis emociškai prieinamam. Partneris gali pastebėti skirtumą tarp „išgėrusio tavęs“ ir „tikro tavęs“. Laikui bėgant, tikras emocinis artumas tolsta.
Alkoholis nesukuria naujų jausmų – jis tik trumpam atidengia tai, kas jau yra jūsų viduje. Tikslas nėra „panaikinti“ šiuos jausmus – o išmokti juos pasiekti be alkoholio.
Kaip jaustis emociškai artimiems be gėrimo?
Jums nereikia alkoholio, kad būtumėte mylintys ar atviri. Šie jausmai jau slypi jūsų viduje – tereikia išmokti jiems leisti pasirodyti. Štai penki žingsniai, padėsiantys pradėti:
1. Pradėkite gerbti savo jausmus. Stebėkite, kada jaučiate džiaugsmą, šilumą, artumą. Šių emocijų tikrai turite – tik buvote išmokyti jų nepastebėti. Laikas tai pakeisti ir laikyti savo jausmus svarbiais.
2. Įvardykite savo poreikius be kaltės. Pasakykite sau ar partneriui: „Pastebiu, kad po gėrimo jaučiu daugiau meilės. Gal todėl, kad jaučiuosi mažiau uždara(s). Norėčiau tai patirti ir be alkoholio.“
Toks sąmoningumas atveria kelią pokyčiams be savigraužos.
3. Kurkite „saugaus pažeidžiamumo“ ritualus. Pradėkite nuo mažų dalykų. Kasdien paklauskite savęs: „Kas šiandien buvo gera?“ arba „Kas buvo sunku?“ Tokie paprasti klausimai moko nervų sistemą dalintis jausmais saugiai ir palaipsniui.
4. Atsinaujinkite ryšį su vidiniu vaiku. Dalis jūsų emocinio atotrūkio kyla iš vaikystės „aš“, kuris turėjo slopinti jausmus dėl saugumo. Dienoraščio rašymas, terapija ar švelnus kalbėjimasis su savimi gali padėti šią dalį nuraminti ir išmokti priimti jausmus.
5. Natūraliai didinkite oksitocino kiekį. Fizinis prisilietimas, akių kontaktas, juokas ar bendros naujos veiklos – visa tai skatina oksitocino gamybą. Tokiu būdu emocinis ryšys stiprėja natūraliai, be vyno taurės.
Nereikia visko keisti iškart. Užtenka vieno mažo žingsnio, kuris atrodo saugus ir įveikiamas.
Parengta pagal „Psychology Today“
