Ar pakito etiketas? O gal išmaniosios technologijos keičia žmonių bendravimo ir mandagumo įpročius? Kur toks tikrosios šių laikų ribos tarp realybės ir išmanumo?
Anot psichologo psichoterapeuto Andriaus Kalugino, draugiško susitikimo metu sėdėti įbedus akis į telefoną, kai gyva kompanija šalia, vis tik nėra labai jau mandagu.
„Žmogus tikrai jaučia, kad laiką, kurį suplanavote drauge, jam tenka dalytis su jūsų išmaniuoju draugu, tai nei dalytis, nei konkuruoti...
O gal verčiau pripažinti, kad, jei jau neturime apie ką kalbėti, verčiau skirtomės?
Jūs tuo metu paskrolinsite, o žmogus jau sugalvos, kur jam pasiduoti“, – elementaraus mandagumo aptariamoje situacijoje pasigenda pašnekovas.
„Kai du žmonės susitarė susitikti, tą laiką ir reikia skirti bedravimui vienam su kitu, o ne asmeniui esančiam kitoje vietoje, bendrajančiam telefonu. Nepamirškime, visuomet prioritetas tenka esančiam čia ir dabar.
Atsiliepti telefonu galima tik tuo atveju, jei laukiate svarbaus skambučio. Tokiu atveju atsiprašote ir informuojate, kad turėsite atsiliepti.
Trumpai atsiliepiate ir vėl grįžtate pas laukiantį pratęsti pokalbio", – visuomenėje priimtas normas primena įvaizdžio konsultantė, verslo etikos lektorė Alvyda Jasiulonytė.
Bendraujant, anot jos, itin svarbus dėmesingumas vienas kitam. Įprastai jis išreiškiamas akių kontaktu, šypsena, žodiniu pritarimu, linktelėjimu, kūno būsena (atsisukęs, nusisukęs, šonu, kojų padėtimi ir pan.).
„Žmonės nori būti priimti, laukiami, o tokiame bendravime, kai išmanusis telefonas ar žinutė jame svarbesnė už šalia esanį, rodo nepagarbą, nenuoširdumą, negeranoriškumą.
Technologijos turėtų tarnauti žmogui, padėti bendrauti, o neapsunkinti bendravimą.
Nedėmesingumas nutolina artimus žmones nuo jūsų, vėliau jie nenorės susitikti, jei neskirsite pakankamai dėmesio", – atvira A.Jasiulionytė.
