Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 05 28, 13:03

Nerimas dėl mirties: specialistė paaiškino, kada tai tampa liguista

Mirtis yra neišvengiama gyvenimo dalis, tačiau kai kurie žmonės linkę stipriau išgyventi ir nerimauti dėl savo ar artimųjų mirties. Stipri mirties baimė, arba tanatofobija, gali dar labiau paaštrėti nūdienos karo kontekste arba tiesiog patyrus itin sunkius išgyvenimus ar sunkias traumas. Su psichologe Evelina Dirmotaitė portalas manodaktaras.lt kalbasi apie tai, kaip atpažinti, kada ši fobija tampa liguista ir kada metas kreiptis į specialistus.
Panikos priepuolis
Panikos priepuolis / „Scanpix“ nuotr.

Kai kurie teoretikai, pavyzdžiui, psichiatras Irvinas D.Yalomas mano, kad nerimas dėl mirties yra pagrindinė visų kitų psichologinio streso formų priežastis.

„Šie teoretikai kelia hipotezę, kad net mintis apie galimą mirtį daugeliui yra per daug grėsminga, todėl mirties nerimas dažniausiai išreiškiamas kitais simptomais (pvz., fobijomis, depresija, psichoze ir pan.). Mirtis ir mirties procesas yra susiję su žmogų natūraliai bauginančiais dalykais – nežinomybės baime, baime prarasti kontrolę, skausmo, ligų, orumo praradimo baime, baime išsiskirti su artimaisiais“, – pasakojo „Sveikatos klinikos“ psichologė E.Dirmotaitė.

Nerimą dėl mirties gali lydėti ir fiziniai simptomai

Vieni iš veiksnių, galinčių padidinti nerimą dėl mirties, yra trauminiai išgyvenimai, dėl kurių mirties neišvengiamumas gali būti akivaizdesnis, todėl, anot psichologės, natūralu, kad šiais neramiais laikais nerimas dėl mirties gali sustiprėti. Visgi, jei šis nerimas perauga į stiprią baimę, kuri trukdo prisitaikyti kasdieniniame gyvenime, normalus susirūpinimas savo mirtingumu gali virsti fobija.

Asmeninio albumo nuotr./Evelina Dirmotaitė
Asmeninio albumo nuotr./Evelina Dirmotaitė

Patariama atkreipti dėmesį į tai, kaip ši baimė neigiamai veikia jūsų kasdienį gyvenimą ir subjektyviai gerovę. Jei nerimas trukdo atlikti kasdienius darbus, jei imate aktyviai vengti situacijų, susijusių su mirtimi, išgyvenate stiprius nerimo ir baimės jausmus ir dėl to jaučiate kančią, vertėtų susirūpinti ir kreiptis pagalbos į specialistą, su kuriuo galėtumėte aptarti šiuos išgyvenimus.

Tokio pobūdžio nerimą gali lydėti ir įvairūs fiziniai simptomai, tokie kaip prakaitavimas, dusulys, stiprus širdies plakimas, galvos skausmai, nemiga ir kt., todėl svarbu įsiklausyti, kokius signalus siunčia kūnas.

Stipri mirties baimė aplanko tiek jauną, tiek seną

Pasak E.Dirmotaitės, yra tyrimų, kurie bando susieti mirties nerimą su įvairiais veiksniais, tokiais kaip lytis, amžius, psichologinė būsena, religingumas, tačiau jų rezultatai neduoda vienareikšmių atsakymų. Pavyzdžiui, kalbant apie lytį, vienuose tyrimuose pastebima, kad stiprus mirties nerimas labiau paplitęs tarp vyrų, kituose – tarp moterų.

„Kalbant apie amžių, irgi yra įvairių nuomonių. Žinoma, jog senėjimo procesas paveikia ne tik mūsų išvaizdą, kognityvinius gebėjimus, fizinę sveikatą, tačiau tuo pačiu senstant stiprėja ir suvokimas, jog gyvenimas artėja į pabaigą ir neišvengiamai artėja mirtis, tačiau tyrimuose pastebima, kad stipriausias mirties nerimas yra būdingas vidutinio amžiaus žmonėms, o vyresniame amžiuje jis silpnėja“, – teigė pašnekovė.

Yra tyrimų, kurių rezultatai atskleidžia, jog stiprus mirties nerimas yra būdingas jauniems (apie 20 metų amžiaus) žmonėms, vėliau šis nerimas silpnėja ir vėl suaktyvėja vidutiniame amžiuje (apie 50 m.), ypač moterų populiacijoje.

Žmogaus religingumas, anot psichologės, irgi vaidina nevienareikšmį vaidmenį. Literatūroje pastebima, kad religingumas gali turėti pozityvios įtakos mažinant mirties nerimą, kadangi daugelyje religijų kalbama apie pomirtinį gyvenimą, susitikimą su aukštesne jėga, atpildą už gerus darbus. Visgi kituose tyrimuose pastebima, jog dėl tų pačių priežasčių, ypač dėl baimės būti teisiamiems po mirties, religingumas gali būti susijęs ir su stipresniu nerimu dėl būsimos mirties.

Stipri mirties baimė taip pat susijusi su hipochondrija, panikos sutrikimu, kitais nerimo ir nuotaikos sutrikimais. Tačiau, anot specialistės, svarbu pastebėti, kad tyrimuose kalbama apie kiekybinius, apibendrintus duomenis, kurie individualiame lygyje gali neturėti reikšmės, todėl svarbu būti atidiems ir pastebėti savo pačių reakcijas ir, jei jaučiame, kad mirties baimė ima trikdyti kasdienį gyvenimą, kreiptis pagalbos į specialistą.

Būdai, kurie gali padėti valdyti nerimą

„Suprantama, kad mirties nerimas gali kelti sunkių apmąstymų ir jausmų, tačiau geresnis savo mirtingumo įsisąmoninimas gali būti ir produktyvus. Beveik visi didesniu ar mažesniu mastu esame linkę neigti savo mirtingumą, – pastebi psichologė E.Dirmotaitė. – Nesąmoningai save įtikiname, kad mirtis – tai tolima teorinė perspektyva, ji nutinka kitiems, o manęs nepalies. Mūsų psichika tai daro tam, kad mus nuo šio nerimo apsaugotų.“

Beveik visi didesniu ar mažesniu mastu esame linkę neigti savo mirtingumą.

Visgi didesnis sąmoningumas mirties neišvengiamybei, anot specialistės, gali padėti kelti sau klausimą ir atsakyti, ką norime daryti „su savo vieninteliu pašėlusiu ir brangiu gyvenimu“ (kaip rašė amerikiečių poetė Mary Oliver).

Leistis į šių atsakymų paiešką vienam gali būti nelengva ir čia gali pasitarnauti psichoterapija. Psichoterapeutas gali padėti tyrinėti šiuos sunkius klausimus, ieškant pilnesnio ir autentiškesnio gyvenimo.

Kalbant apie liguistą, fobijos lygio mirties baimę, taip pat svarbu kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistą. Yra nemažai psichoterapinių intervencijų, kurios gali pagelbėti įveikti nerimą.

„Aišku, yra būdų, kuriais ir patys galime sau padėti valdyti nerimą. Kaip minėjau, nerimą lydi ir nemažai fizinių pojūčių, todėl svarbu nepamiršti ir būti geranoriškiems savo kūnui. Pasirūpinimas miego kokybe, tinkama mityba, fizinis aktyvumas, kofeino ir psichoaktyvių medžiagų vengimas – nors skamba banaliai, tačiau visa tai gali būti naudinga valdant nerimą“, – teigė E.Dirmotaitė.

Padėti sau galime ir naudodami kvėpavimo pratimus ar dėmesingo įsisąmoninimo praktikas. Neretai būna svarbu susitelkti į kažką daugiau nei esame patys. Tam padeda ir harmoningų, palaikančių, šiltų santykių su draugais ir šeima palaikymas, įsitraukimas į prasmingą veiklą, ryšio su gamta palaikymas ir kiti dalykai.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Manodaktaras.lt

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką