Protas ir kūnas – vienas kito veidrodžiai
Jei protu matai save gyjantį, teigiamas procesas prasideda ir fiziniame kūne.
Pasikalbėkime apie vizualizaciją. Geraldas Epsteinas, neloginio mąstymo technikas naudojantis jau per keturiasdešimt metų ir jomis ant kojų pastatęs daugybę ligonių, teigia: „Vizualizacija – tai galvojimas, padedantis žmogui užmegzti kontaktą su savo vidine tikrove. (Yra ir kita tikrovė – išorinė: joje naudojame loginį mąstymą, padedantį užmegzti kontaktą su aplinkiniais.) Mes, tiesą sakant, nuolat ką nors įsivaizduojame, bet to nežinome. Pavyzdžiui, kai renkamės švarką, kuriuo šiandien vilkėsime, įsivaizduojame save su juo dar nenukabinę drabužio nuo pakabo. Krepšininkas, prieš sviesdamas kamuolį į krepšį, įsivaizduoja taiklų metimą. Iš vaizdinių susideda mūsų sapnai ir svajonės. Apie vizualizaciją, kaip būdą sveikti, noriu pasakyti štai ką: protas ir kūnas – vienas kitą atspindintys veidrodžiai, dvi monetos pusės. Jei kas nors vyksta vienoje, tai neišvengiamai paveikia ir kitą. Jei protu matai save gyjantį, teigiamas procesas prasideda ir fiziniame kūne.“
TAIP PAT SKAITYKITE: Apie kokius negalavimus praneša sapnai?
Kad vakariečiams būtų lengviau patikėti, jog tai realu, gydytojas psichiatras primena: esame įpratę malšinti skausmą anestetiniais vaistais – šitaip atsikratome nemalonių pojūčių ir jų keliamų negatyvių minčių, t. y. nuraminame protą. „Jeigu akivaizdu, kad kūno būklė daro įtaką proto būsenai, koks argumentas galėtų paneigti atvirkščią įvykių seką – kad proto jėga (noras ar vaizdas) pajėgi paveikti kūną?“
Galbūt norėtumėte išmėginti kurį nors iš gydytojo siūlomų pratimų? Vienas jų – „Gyvenimo upė“. Jis skirtas kvėpavimo takų infekcijai sutramdyti. Specialistas įspėja, kad teigiamas rezultatas pasiekiamas laikantis tam tikrų taisyklių (įvairios informacijos apie vizualizaciją rasite www.drjerryepstein.org), ir priduria: „Dauguma žmonių turi įgimtą gebėjimą susikurti mintyse vaizdinius. Tačiau daliai tenka pasipraktikuoti, kad jie ateitų.“
„Gyvenimo upė“
Pratimą reikėtų daryti kas tris valandas po tris–penkias minutes tol, kol liga pasitrauks. „Aš nesiūlau pamiršti gydytoją ir nebegerti jo rekomenduotų vaistų. Siūlau papildomą gydymo metodą: jis leis jums aktyviai prisidėti prie sveikimo.“ (Šis pratimas drauge su kitais aprašytas knygoje „Gydomoji vizualizacija: kaip susikurti sveikatą per vaizdinius“ („Healing Visualizations: Creating Health Through Imagery“). Visi jie skirti įvairiems fiziniams ir emociniams negalavimams gydyti – pradedant akne, baigiant nerimu ir stresu. Psichiatro sąraše – 76 sveikatos problemos.)
- Užsimerkite. Įkvėpkite triskart, kad atsipalaiduotumėte. Matykite, kaip jūsų akys tampa aiškios ir labai skaisčios. Paskui nukreipkite žvilgsnį į savo vidų ir matykite, kaip iš akių atsiveria dvi upės. Jos teka sinusų, nosies, gerklės ertmėmis ir plauna, neša iš ten gleives ir skausmą.
- Matykite sraunią srovę, bėgančią žemyn krūtine, pilvu, kojomis. Ji palieka jūsų kūną kaip juodas ar rudas vandens ir žemės mišinys.
- Matykite iš jūsų plūstantį tamsios spalvos orą, nešantį iš kūno susikaupusias atliekas. Juskite upių judėjimą ir matykite iš viršaus sklindančią šviesą, kuri užpildo švarius sinusus, nosį, gerklę, visus audinius. Matykite, kaip jie dėl šviesos poveikio įgauna rožinę spalvą, reiškiančią, kad sveikata grįžta.
- Kai teliks vienas pojūtis – ritmiška gydomosios srovės ir šviesos pulsacija uždegimo apimtose ertmėse, atsimerkite.
Į ironišką repliką, kad kvėpavimo takų infekcija anksčiau ar vėliau pati pasitraukia, juolab slopinama vaistais, kad labai sunku patikėti, jog įsivaizduojamos upės ir šviesa gali paveikti fiziologines priežastis, kurios susargdina, Geraldas Epsteinas atsako: „Daugybę metų nuolat stebiu proto vaizdinių įtaką įvairioms ligoms, iš kurių daugelis – kur kas rimtesnės už virusinę kvėpavimo takų infekciją. Beje, mano draugas, kurį gerklė ir nosis dėl infekcijos varė į neviltį, ėmė greitai taisytis jau po vienos dienos su „Gyvenimo upe“.“
Susikurkite savo vaizdinius
Neraginame įsigyti minėtos knygos ir daryti visko, kas ten parašyta. (Beje, į lietuvių kalbą ji, regis, dar neišversta.) Tenorime atkreipti jūsų dėmesį į savigydos būdą, kuris, taisyklingai atliekamas, gali tapti tikru atradimu.
TAIP PAT SKAITYKITE: Charakterį nulemia ir tai, kelintas šeimoje gimėte
Jungtinėse Valstijose veikia ne pelno organizacija „Keliai“ („Pathways“), padedanti žmonėms, susirgusiems sunkiomis ligomis, sužinoti apie alternatyvias gydymo metodikas, kurių taikinys – ne vien kūnas, bet ir protas, emocijos, žodžiu, visa, kas mes esame. Ne tik sužinoti, bet ir jų pasimokyti, ir jas išmėginti. „Keliai“ gydomąją vizualizaciją taiko labai plačiai, o su organizacija bendradarbiaujantys šios terapijos specialistai praktikuoja ne tik kažkieno jau sukurtus vaizdinius (tokius, kuriais paremta „Gyvenimo upė“), bet ir individualiai „nupieštus“ atsižvelgiant į konkretaus žmogaus pomėgius ir vertinimus.
Tai – ne mistika, tai – dovana, kurią visi turime ir kuria galime pasinaudoti padėdami sau įveikti sveikatos problemą.
„Tuščias darbas mėginti save įsivaizduoti karo lakūnu, bombarduojančiu vėžio ląsteles, jei esate pacifistas ir karo tematika jums svetima, – aiškina vienas iš specialistų ir tęsia: – Visi žmonės, mintyse svarstydami, ką galėtų padaryti, pasakyti, kaip reaguoti, nuolat operuoja vaizdiniais. Tai – ne mistika, tai – dovana, kurią visi turime ir kuria galime pasinaudoti padėdami sau įveikti sveikatos problemą.“
Svajokite į sveikatą, bet...
Kažkas paskaičiavo, kad vidutiniškai žmogus bent trečdalį gyvenimo praleidžia svajodamas. Gal taip ir yra – juk tiek dalykų, apie kuriuos galima svajoti nepavargstant: sveikata, meilė, valdžia, turtas, trokštamas darbas, sporto rezultatas, lieknas kūnas, nesenstantis veidas ir t. t. Mėgstantiems reguliariai ir ilgai nuklysti į svajų pasaulį, kaip žinia, neretai prikišama, kad jie neproduktyvūs ir dar kitiems trukdo.
Svajojimas stiprina kūrybingumą, plėtoja vaizduotę, gerina nuotaiką ir atmintį, mažina kraujospūdį, didina užuojautą kitoms gyvoms būtybėms...
Taip, bet tyrimai rodo, kad svajoti sveika! Todėl, kad smegenys tiesiog nepajėgia dirbti koncentruotai kiaurą dieną ir neapdairu versti jas tai daryti. Todėl, kad svajojimas stiprina kūrybingumą, plėtoja vaizduotę, gerina nuotaiką ir atmintį, mažina kraujospūdį, didina užuojautą kitoms gyvoms būtybėms... Kas pasakys, kad visa, ką išvardijome, nėra geros psichinės ir fizinės sveikatos prielaidos, o gal požymiai? Tačiau vien tik liūliuojant save svajonėmis neverta tikėtis, kad jos išsipildys, nors pozityvaus mąstymo teorija tai teigia. Tokią išvadą padarė Niujorko universiteto psichologė Gabriele Oettingen, atlikusi seriją tyrimų.
4 žingsnių metodiką
Gabriele Oettingen pataria ja vadovautis tiems žmonėms, kurie ne tik nori pasitaisyti nuotaiką (svajojimas šiuo atžvilgiu tikrai padeda), bet ir įgyvendinti savo svajones.
- Kelias minutes detaliai įsivaizduokite tai, ką norite gauti.
- Kuo gyviau įsivaizduokite geriausius dalykus, kurie nutiks, kai jūsų svajonė išsipildys.
- Paklauskite savęs, kokių ne išorinių, bet vidinių kliūčių gali kilti einant paskui svajonę (tarkim, savidrausmės stoka).
- Iš anksto numatykite, ką darysite, jei tokios kliūtys pastos jums kelią.
Šios metodikos esmė – įsisąmoninti, kad pokyčiams reikia pastangų. Svajokite, bet vadovaukitės protu.
