Sekite 15min Google
Vis dėlto lietuvių kalbos ir viešojo kalbėjimo mokytoja Ugnė siūlo kelti kitą klausimą: ar vaikai apskritai supranta šių švenčių kilmę ir prasmę? Apie tai rašoma 5-12 klasių viešojo kalbėjimo platformos „Kalbininkas“ pranešime žiniasklaidai.
Tradicijas išsaugome ne drausdami, o pažindami
„Vaikas gali puikiai žinoti, kaip švenčiamas Helovinas, tačiau sunkiau paaiškinti, kodėl per Vėlines lankome kapus, degame žvakes ar prisimename mirusiuosius. Bet ar dėl to kaltas pats vaikas? Pirmiausia turėtume savęs paklausti, kiek mes patys apie tai su juo kalbamės“, – svarsto mokytoja Ugnė.
Pasak jos, vien dalyvauti tradicijoje nepakanka, kad vaikas suprastų jos reikšmę. Kapų lankymas gali tapti kasmetiniu įpročiu, tačiau kartu tai galimybė papasakoti apie šeimos istoriją, prisiminti iškeliavusius artimuosius bei perduoti tai, ko vaikas nesužinos iš vadovėlio.
Todėl Helovinas nebūtinai turi tapti Vėlinių priešininku. Abi šventės gali suteikti progą kalbėtis apie skirtingų kultūrų tradicijas, jų kilmę ir reikšmę.
Kodėl kultūrinis akiratis svarbus ir mokykloje?
Mokytoja pastebi, kad kultūrinių žinių trūkumas išryškėja ne tik kalbantis apie tradicijas, bet ir mokiniams atliekant lietuvių kalbos užduotis.
„Kai mokinio paprašau pagrįsti savo nuomonę, dažnai išgirstu atsakymą „nežinau“. Kartais problema ne ta, kad jis nemoka suformuluoti argumento, o tai, kad neturi pavyzdžių, kuriais galėtų remtis. Juk mūsų akiratis plečiasi ne tik per pamokas. Jį formuoja perskaitytos knygos, pokalbiai su šeima, matyti filmai, pasaulio aktualijos ir pažintis su savo kultūra“, – pasakoja Ugnė.
Anot jos, svarbu skatinti vaikus ne tik įsiminti faktus, bet ir domėtis jų prasme. Pavyzdžiui, Vėlinės gali tapti proga pasikalbėti apie pagarbą, šeimos ryšius ar skirtingų kartų patirtis. Šios temos aktualios ne tik kasdienėse diskusijose, bet ir nagrinėjant literatūrą.
„Norime, kad mokiniai gebėtų savarankiškai mąstyti, argumentuoti ir suprasti skirtingus požiūrius. Tačiau tam pirmiausia reikia turėti kuo remtis. Kartais vienas nuoširdus pokalbis su seneliais gali suteikti daugiau minčių artėjančiam rašiniui“, – teigia mokytoja.
Galbūt verta pradėti kalbėtis
Artėjant Vėlinėms mokytoja siūlo šeimoms išnaudoti šį laiką ne tik tradicijoms tęsti, bet ir apie jas kalbėtis. Kodėl lankome būtent šiuos kapus? Kokie buvo žmonės, kuriuos prisimename? Kaip Vėlines minėdavo mūsų seneliai? Tokie klausimai padeda vaikams pažinti savo šeimos ir šalies istoriją, mokytis klausytis, samprotauti ir formuoti asmeninį santykį su tradicijomis.
