Dabar populiaru
Publikuota: 2016 gruodžio 11d. 17:00

Asmeninis treneris R.Lukoševičius: Kol kūno kultūra vaikų darželiuose tik „ančiukų šokis“, rizikuojame virsti nutukusių žmonių tauta

Regimantas Lukoševičius su Kipru ir Kamėja
Asmeninio archyvo nuotr. / Regimantas Lukoševičius su Kipru ir Kamėja

Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro atlikta apklausa parodė, kad 80 proc. dvyliktokų turi vienokių ar kitokių sveikatos problemų. Lietuvoje tik 12–15 proc. suaugusiųjų yra fiziškai aktyvūs, palyginimui Skandinavijoje – 76 proc.

Dėl esamos situacijos 3 vaikų tėvas, pedagogas, „Body Lounge“ treniruočių namų savininkas Regimantas Lukoševičius kaltina valstybės požiūrį į vaikų fizinį aktyvumą, tiksliau, tokio požiūrio nebuvimą.

Mankšta darželyje – „ančiukų šokis“

Regimantas sako, kad vaikai iki 7 metų natūraliai juda, jie mėgsta rytais rąžytis, žaisdami daro jogos asanas. Pasak jo, svarbiausia, šiuo periodu netrukdyti vaikams, neslopinti jų iniciatyvos ir energijos.

„Ikimokyklinukams reikia suteikti paspirtį judėti ir taip pradėti formuoti aktyvaus gyvenimo būdo įgūdžius. Jeigu darželiuose tai būtų daroma kaip programa, pateikta žaisminga forma, tai būtų įgūdis, kuris liktų visam gyvenimui. Ir suaugusiems žmonėms vėliau gyvenime nereikėtų svarstyti, kokią kryptį (bėgioti, žaisti krepšinį, mesti rūkyti ar pradėti tinkamai valgyti) pasirinkti, nusprendus gyventi sveikiau. Mes aiškiai žinotume, kad ryte mums reikia pasirąžyti, padaryti vieną kitą tempimo judesį.

Man ne kartą teko matyti, kaip atrodo fizinio lavinimo pamokėlė darželyje – auklėtojos veda mankštą su aukštakulniais, kostiumėliu.

Tik Kaune yra pavieniai darželiai, kur sportinius užsiėmimus veda ne auklėtojos, o specialistai: kūno kultūros institutą baigę pedagogai, treneriai. Sistemiškai tai nėra daroma. Darželiuose yra numatyta kažkokia fizinė veikla, ir vaikai daro tai, kas auklėtojai labiau patinka.

Man ne kartą teko matyti, kaip atrodo fizinio lavinimo pamokėlė darželyje – auklėtojos veda mankštą su aukštakulniais, kostiumėliu. Jos daro tą, kas joms šauna į galvą, be jokios sistemos, strategijos, „ančiukų šokį“ šoka, kokią „gyvatėlę“ žaidžia. Neapibrėžtai, nekoncentruotai ir neaiškiai. Taip neturėtų būti“, – sako Regimantas.

Sąlygų mankštintis nėra

Gal manoma, kad vaikai taip ar taip išsilaksto, kam jiems ta mankšta? „Mankštintis vaikai turėtų kryptingai ir saugiai, neslopinant jų noro judėti. Darželiuose neretai nėra sąlygų vaikams judėti, jie mankštinasi aktų salėje, suvedamos kelios grupės. Ten slidu, radiatoriai, kėdės, stalai – kur saugumas?

Pasirengimas, nusiteikimas ir turinys – tai yra trys svarbūs bet kokio fizinio lavinimo komponentai. Retas darželis turi gimnastikos čiužinius, suolelius, kamuolius. Manau, svarbiausia priešmokyklinio ugdymo įstaigos užduotis – išmokyti vaiką, kad tinkamas judėjimas būtų sudėtinė jo gyvenimo dalis.

Jeigu darželyje vaikai tik šoka „ančiukų šokį“, o paskui mokykloje iš jų reikalaujama daryti kūlversčius ar bėgti, tai vaikui būna šokas.

Jeigu mes tų įgūdžių ir įpročių nenuslopinsime, o juos suformuosime ir suformuosime tinkamai, tai taps natūralu, ir galbūt mes priartėsime prie japonų ar skandinavų, kur fizinis suaugusiųjų aktyvumas siekia 76 proc., o Lietuvoje tik 12–15 proc.

Nors per televiziją matome tokių populistinių renginių, kur pažiūrėjus atrodo, kad visi sportuoja (bėgimo maratonai), tačiau iš esmės mažai iš jų tinkamai bėga, kvėpuoja ar dėvi reikiamą avalynę. Tokie dalykai turi susiformuoti darželyje. Jeigu darželyje vaikai tik šoka „ančiukų šokį“, o paskui mokykloje iš jų reikalaujama daryti kūlversčius ar bėgti, tai vaikui būna šokas. O kaip jis gali tą padaryti, jeigu niekada nėra to daręs?“ – klausia sveikos gyvensenos puoselėtojas.

TAIP PAT SKAITYKITE: Specialistų verdiktas: Sulieknėti vieną kartą ir visiems laikams trukdo vidiniai „tarakonai“

„Fizinis aktyvumas pertraukų metu – absurdo teatras“

Pasak Regimanto, vaiko fizinis aktyvumas pradinėse klasėse priklauso nuo mokytojos suvokimo apie fizinio aktyvumo svarbą. „Pradinukų mokytoja moko vaikus fizinės veiklos. Visiškas absurdas, nonsensas, Europos šalyse tokios praktikos tikrai nėra“, – teigia Regimantas.

Azijos šalyse populiaru mankštintis klausantis komandų iš visur esančių garsiakalbių, jie ten dar prieš mankštelę ir himnus sugieda.

Asmeninio archyvo nuotr./Regimantas Lukoševičius
Asmeninio archyvo nuotr./Regimantas Lukoševičius

„Panašiai man nuskambėjo siūlymas mankštai išnaudoti pertraukas mokyklose. Čia vėl iš absurdo teatro repertuaro: fiziniam aktyvumui skirti tik 10 minučių, mankštintis koridoriuje – tai visiškai nepaisyti tinkamo apsirengimo, vietos ir aplinkos klausimų. Vaikas turi per pertrauką nueiti į tualetą, pereiti į kitą kabinetą, o čia – išsirikiuokite koridoriuje, aplinkui dulkių spiečius, šimtai vaikų vienu metu daro kažką kažkaip. Tai nesaugu, nehigieniška, nepatogu, – įsitikinęs asmeninis treneris.

– Aš įsivaizduoju tokią mokyklą, kurioje mokosi mano vaikai, ten apie 1400 vaikų. Jeigu vienam koridoriuje jų būtų keli šimtai, kas galėtų vesti tokiai auditorijai mankštą? Be to, mokykloje yra skirtingo amžiaus vaikai. Tame koridoriuje stovintis mokytojas pasimes, gale stovintys vaikai jo net nematys.“

Salėje vienu metu sportuoja 60 vaikų

Asmeninio archyvo nuotr./Regimantas Lukoševičius
Asmeninio archyvo nuotr./Regimantas Lukoševičius

Sporto įstatyme numatyta, kad mokyklose turėtų būti 3 fizinio lavinimo pamokos per savaitę. Dėl taupymo programų ir krizinio laikotarpio daugelyje mokyklų fizinio lavinimo pamokos buvo sumažintos iki dviejų per savaitę. Dabartiniame švietimo ir mokslo įstatyme įrašyta frazė – esant galimybei. Tokia galimybė neatsiranda nė vienoje mokykloje. Dar vyksta klasių sujungimas, tai reiškia, kad salėje vienu metu mankštinasi apie 60 vaikų.

Dabar fizinio lavinimo pamokų metu neprivaloma šokinėti per ožį, lipti virve, vykdyti kitus normatyvus. Tai ką dabar daro vaikai per fizinio lavinimo pamokas? Paprastai, 70 proc. veiklos fizinio lavinimo pamokose būna judrieji žaidimai.

„Jeigu yra stadionas – būna vienoks aktyvumas, jeigu ne – kitoks. Fizinio pajėgumo testai nėra privalomi, jie yra orientacinio pobūdžio. Daugeliu atvejų mokytojai kreipia dėmesį ne į tai, kiek tu padarai, o kaip tu padarai. Tie, kurie labiau domisi, eina į mokymus, kursus, tinkamai dirba su vaikais. Tačiau žymiai daugiau yra pavyzdžių, kai visas dėmesys skiriamas žaidimams ir negalvojama apie tinkamų mankštinimuisi sąlygų sudarymą – klasės yra perkrautos, sujungiamos; aikštynų, salių, inventoriaus tinkamo nėra. Jau nekalbant apie higieną, persirengimo kambarius ir pan.

Švietimo ir mokslo ministerijai nusispjauti, savivaldybei nusispjauti, visi siekiame būti sveikesni, tačiau galutiniame rezultate visiems į tai nusispjauti.

2016-ieji buvo Sveikatos metai, o savivaldybė tam skyrė 0 pinigų. Toks ir požiūris. Švietimo ir mokslo ministerijai nusispjauti, savivaldybei nusispjauti, visi siekiame būti sveikesni, tačiau galutiniame rezultate visiems į tai nusispjauti“, – rėžia trijų vaikų tėvas.

Vaiko fizinis aktyvumas tėvams kainuoja 200 eurų per mėnesį

Pasak Regimanto, jį kaip tėtį labiausiai liūdina, kad bet kokio amžiaus vaikų fizinio aktyvumo klausimas paliekamas tėvų rūpesčiui.

Asmeninio archyvo nuotr./Regimantas Lukoševičius
Asmeninio archyvo nuotr./Regimantas Lukoševičius

„Jeigu tėvai suvokia fizinio aktyvumo svarbą, turi finansinių galimybių, žinoma, jie veda vaikus į papildomus būrelius. Tačiau tikrai ne visi, nes tai nemaža finansinė našta.

Man vaikų būreliai kainuoja 200 eurų ir dar visi važinėjimai – juos nuvežti, parvežti. Rugsėjo mėnesį dar reikia supirkti naujas aprangas, avalynę“, – kalba 11 metų Kamėjos, 7 metų Kipro ir 1 metų Gytės tėtis.

Švietimo atstovai dabar oponuotų ir sakytų, kad ugdymo įstaigose yra neformalus ugdymas ir popamokinė veikla. „Kaip tai atrodo realiai? Skiriama 1 valanda kažkokiai veiklai visiems norintiems, pavyzdžiui, futbolo būrelis. Įsivaizduokime, kad susirinko porą šimtų vaikų. Kaip tilps visi norintys? Reikia tikrai ne vienos valandos. Reikia salių, kamuolių, suskirstyti vaikus pagal amžių, tada reikia 5 mokytojų, bent 5 valandų. Teorinė galimybė gražiai atrodo tik surašyta ant popieriaus, realybė tokia, kad vaiko fizinis ugdymas yra tėvų atsakomybė ir finansinės išlaidos“, – sako Regimantas.

Jo manymu, jeigu vyktų fizinio ugdymo būreliai mokykloje, tėvams tai gerokai palengvintų gyvenimą, sumažintų rūpesčių. Mokykla kaip bendruomenės centras turėtų tą daryti, kad fizinis vaiko auklėjimas nebūtų tėvams eilinė našta ir rūpestis.

Regimantas griežtai rėžia: „Švietimo ministerija pasirinko poziciją – užgožti fizinį aktyvumą ugdymo įstaigose ir paversti tai tėvų prievole. Tai, mano manymu, didelė klaida ir to padarinius vėliau tvarkyti bus labai sudėtinga.

Taip, akivaizdu, kad geros fizinio lavinimo pamokos gali būti labai brangios, tačiau reikia tada pasverti, kokį turėsim galutinį rezultatą. Manau, kad sveikas žmogus valstybei kainuoja pigiau nei sergantis. Tai kodėl nuo mažų dienų darome savo vaikus ligoniais?“

TAIP PAT SKAITYKITE: 4 psichologiniai žmonių tipai: mokykimės suprasti save ir kitus

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Kviečiame anties

Video

04:17
01:26
02:04

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką