Psichologai sako, kad būtent šiuo laikotarpiu vienas trumpas žodis gali tapti tikru išsigelbėjimu – „ne“. Kaip jo nepaversti konflikto ar kaltės šaltiniu ir kodėl atsisakymas kartais yra geriausia dovana sau, rašoma „Parents“.
„Kai kažkam pasakome „ne“, tuo pačiu sukuriame vietos „taip“, – sako Arizonoje dirbanti licencijuota klinikinė psichologė Ashurina Ream, internetinės psichikos sveikatos platformos Psyched Mommy įkūrėja.
Pasak jos, svarbu suprasti, kad atsisakydami kvietimo, mes susikuriame erdvės poilsiui: „Tai būtina, kad tėvai galėtų apdoroti visą sensorinį ir emocinį krūvį, kuris lydi tėvystę, ypač per šventes.“
Vis dėlto pasakyti „ne“ nėra lengva. Ekspertai aiškina, iš kur kyla šventinis stresas ir kaip tėvai gali jį suvaldyti mandagiai atsisakydami vieno ar kito kvietimo.
Kodėl šventės kelia tiek streso?
Tyrimai rodo, kad šventinis laikotarpis tėvams yra ypač įtemptas. 2023 m. atlikta „CivicScience“ apklausa atskleidė, kad 58 proc. JAV tėvų per šventes jaučia daugiau streso nei bet kuriuo kitu metų metu. Dažniausiai didžiausia našta tenka mamoms.
„Moterys dažnai neša vadinamąjį „nematomą krūvį“ šeimoje“, – sako Atlantoje dirbanti sertifikuota psichologė Traci S. Williams. Tai – nuolatinis planavimas, sprendimų priėmimas ir atsakomybė už kasdienius dalykus, pavyzdžiui, vizitus pas gydytojus ar vaikų tvarkaraščius. Per šventes ši našta tik dar labiau išauga.“
Pasak jos, šventinių renginių planavimas šeimai, vaikams, mokyklai ir darbui – ir tampa visiškai suprantama, kodėl mamos jaučiasi pervargusios dar nesulaukusios Kalėdų:
„Juk kažkam reikia suplanuoti šeimos fotosesiją ir nuspręsti, kur rytoj „nusileis“ Elfas išdaigininkas – ir dažniausiai tai būna mama.“
Prie streso prisideda ir spaudimas būti tobuloms
„Mes patys sau keliame milžinišką spaudimą – kad maistas būtų idealus, o dovanos nepriekaištingos“, – sako Niujorke dirbanti psichologė Michele Goldman.
Situaciją dar labiau apsunkina sudėtingi šeimos santykiai.
„Šventės dažnai reiškia daug skirtingų asmenybių vienoje erdvėje – grįžtantys vaikai, giminaičiai, uošviai“, – priduria dr. M.Goldman.
Kodėl „ne“ yra toks svarbus?
Perpildytas šventinis kalendorius tik didina stresą. Tačiau, pasak dr. A.Ream, žmonės dažnai bijo pasakyti „ne“, nes nenori įžeisti kitų. Vis dėlto realybė dažnai būna priešinga.
„Ne“ yra puiki riba, – sako ji. – Tai moko kitus, kaip su mumis elgtis, ir primena, kad mūsų poreikiai taip pat svarbūs.“
Be to, tai svarbi pamoka vaikams. „Sakydami „ne“, mes mokome vaikus daryti tą patį, – teigia dr. A.Ream. – Tai leidžia atsitraukti nuo nuolat šlovinamo skubėjimo ir produktyvumo kulto bei išmokti sąmoningų pauzių.“
Kaip pasakyti „ne“?
Svarbu prisiminti, kad „ne“ yra pilnas sakinys – jis nebūtinai reikalauja ilgo paaiškinimo.
„Dažniausiai užtenka pasakyti „ne“ arba „negaliu“, – sako dr. A.Ream. – Mes dažnai jaučiame spaudimą per daug aiškintis, bet kartais tiesiog nenorime kažko daryti – ir to pakanka.“
Jei trumpas atsakymas atrodo per griežtas, štai keli ekspertų patarimai, kaip mandagiai atsisakyti.
-
Atsakykite kuo greičiau
Vengimas ir delsimas tik didina kaltės jausmą. Kuo greičiau atsakysite, tuo mažiau streso patirsite ir jūs, ir kvietėjas.
-
Pradėkite nuo pozityvo
Padėkite atsisakymą sušvelninti teigiamu sakiniu. Pavyzdžiui: „Labai ačiū, kad pakvietėte“ arba „Skamba smagiai, bet…“.
-
Būkite konkretūs
Ilgų pasiteisinimų nereikia – užsiėmę visi.
-
Pasiūlykite alternatyvą
Jei žmogus jums svarbus, bet per šventes tiesiog neturite jėgų, pasiūlykite susitikti vėliau. Galima sakyti: „Šį mėnesį labai daug reikalų, bet būtų smagu susitikti, kai viskas nurims.“ Tai leidžia „ne“ paversti „taip, bet vėliau“.
