Tėvų skyrybos vaikui paprastai yra stiprus emocinis sukrėtimas, kurio pasekmės juntamos ilgai, net jei tėvai išsiskiria taikiai. Šventiniu metu šie išgyvenimai dar labiau sustiprėja, nes vaikas šventes ima suvokti kaip pasirinkimą tarp dviejų jam brangiausių žmonių. Toks pasirinkimas kelia vidinį konfliktą: atsiranda noras per šventes būti su abiem tėvais vienu metu, o kartu – baimė nuvilti ar įskaudinti tą, pas kurį šventės nebus leidžiamos.
Dažnai vaikai jaučiasi turintys pareigą įtikti abiem tėvams, stengiasi palaikyti gerą nuotaiką ir neretai prisiima atsakomybę už šventinės atmosferos kūrimą. Dienos skaidymas į dvi dalis, skubėjimas tarp dviejų namų, nuovargis ir sudėtingos emocijos tampa įprasta patirtimi. Dar sunkiau vaikams, kurie svečiuodamiesi pas vieną iš tėvų nesijaučia esantys savo namuose – ypač jei tėvas ar mama turi naują šeimą, į kurią vaikui nėra lengva įsilieti. Tokiais atvejais sustiprėja nesaugumo, nepriėmimo ir atskirties jausmai.
Šeimos ir asmens saviugdos centro „Bendrakeleiviai“ specialistai kasmet sulaukia tėvų klausimų, kaip švęsti Šv. Kalėdas, kad vaikas nepatirtų papildomo streso ir nejaustų būtinybės rinktis tarp dviejų mylimų žmonių. Psichologai pabrėžia, kad dvi eglutės, du namai ir dvi šventės vaikui gali tapti tiek dovana, tiek našta, o viskas priklauso nuo suaugusiųjų gebėjimo bendradarbiauti. Nors tėvams gali atrodyti, kad vaikas laimi dvigubai, realybėje jis dažnai patiria dvigubą emocinį krūvį.
Kad šventės vaikui būtų lengvesnės, svarbiausia iš anksto suteikti aiškumą – paaiškinti, kur ir su kuo jis švęs Šv. Kalėdas, ir vengti paskutinės minutės pokyčių. Aiškus ir pastovus ritmas teikia vaikui saugumo, todėl verta susitarti dėl šventinės dienos plano ir, jei jis pakankamai brandus, įtraukti jį į planavimą bei išklausyti jo norus. Ramybės ir stabilumo suteikia ir paprastos, pasikartojančios tradicijos – sausainių kepimas, eglutės puošimas ar mėgstamo filmo peržiūra. Tokios veiklos kuria tęstinumo jausmą, nepaisant pakitusios šeimos struktūros.
Net jei tėvų tarpusavio santykiai sudėtingi, buvusių sutuoktinių bendravimas turėtų išlikti pagarbus. Vaikui nenaudinga tėvų konkurencija dėl laiko, dovanų ar pramogų. Būtina gerbti vienas kito vietą vaiko gyvenime, nes skyrybos nepašalina tėvystės. Vaikui reikalinga abiejų tėvų meilė, dėmesys ir dalyvavimas jo gyvenime, o šventės yra svarbi ryšio kūrimo dalis. Labiausiai jam reikia saugios atmosferos, stabilumo, aiškaus planavimo ir neperkrauto grafiko.
Vaikui būtina erdvė, kurioje jis gali išreikšti emocijas dėl buvusios vieningos šeimos netekties ir negalėjimo būti su abiem tėvais švenčių metu. Šių jausmų nereikia slopinti. Taip pat vaikas išgyvena jautrų pereinamąjį laikotarpį keliaudamas tarp dviejų namų – šiuo metu jis gali būti irzlus ar pavargęs. Sugrįžusį į gyvenamuosius namus vaiką, suaugusieji turėtų jį priimti supratingai ir padėti apdoroti patirtus įspūdžius, kad jis neliktų vienas su sudėtingomis emocijomis.
Tėvai turėtų stebėti ir savo emocijas bei jų neperduoti vaikui. Neigiami komentarai apie buvusį sutuoktinį vaikui kelia didelį skausmą. Jam turi būti leista džiaugtis abiem tėvais ir pasakoti apie patirtis kituose namuose nebijant priekaištų ar kritikos. Vaikas nėra tarpininkas ir negali būti suaugusiųjų emocinė atrama – jam negalima perkelti santykių įtampos ar patiriamų jausmų.
ŠASC „Bendrakeleiviai“ specialistai, dirbdami su šimtais šeimų, pastebi, kad vaikai, kurių tėvai geba bendrauti pagarbiai ir užtikrina stabilų ritmą, daug greičiau adaptuojasi. Didžiausią žalą vaikams daro ne pati skyrybų situacija, o nuolatiniai tėvų konfliktai. Vaikai gali augti laimingi ir po skyrybų, jei tėvai deda pastangas gerbti vienas kitą ir atliepti vaiko poreikius. Šventinis laikotarpis tampa puiki proga parodyti, kad nors šeimos struktūra pasikeitė, meilė ir rūpestis išliko. Jei artėjant šventėms tėvai jaučia įtampą ar nerimą, pravartu kreiptis pagalbos į psichologus, šeimos konsultantus ar kompleksinę pagalbą teikiančius specialistus.
