Telefono ragelyje girdimos istorijos keičiasi, o metodai tampa vis gudresni. Vieną kartą skambinantys gąsdina, kad bus atjungtas telefono numeris, kitą – kad iš banko sąskaitos tuoj dings pinigai, trečią – kad į bėdą pateko artimasis.
Apie tai, kodėl žmonės vis dar pakliūva į šias pinkles, kokius scenarijus sukčiai naudoja dažniausiai ir kokie ženklai turėtų iškart įspėti, kalbamės su Linu Marcinkevičiumi, „Tele2“ kredito ir rizikos kontrolės vadovu.
– Kodėl telefoniniai sukčiai vis dar klesti, nors apie juos kalbama nuolat?
– Matyt, vis dar per mažai kalbame. O jei rimtai, sukčiai nuolat tobulėja, taikydami papildomas priemones pasitikėjimui įgyti, pavyzdžiui, taisyklingas lietuviškas žinutės tekstas arba lietuvių kalba įrašytas pranešimas skambučio pradžioje. Su dirbtiniu intelektu kuriamas klastotes irgi darosi sunku atpažinti net ir įgudusiai akiai.
Žmonės lengviau pakimba ant sukčių kabliuko, kai juos pagauna susirūpinusius, skubančius, prasčiau išsimiegojusius, žodžiu, kai dėmesys nukreiptas kažkur kitur. Tie, kurie nuolat domisi technologinėmis naujovėmis, skaito, domisi – taip didina savo kritinį mąstymą ir emocinį atsparumą, todėl tikėtina, tampa mažiau pažeidžiami. Tačiau situacijų, kai sukčiai pajudins būtent tau jautrius „mygtukus“, ir akimirkai prarasi budrumą, gali pasitaikyti kiekvienam.
– Kokius scenarijus sukčiai telefonu naudoja dažniausiai?
– Šiuo metu dažniausiai matome sukčių naudojamus scenarijus, kai neva klientui yra iškilusios problemos su telefono numerio sutartimi ir numeris bus atjungtas, arba naudojama istorija, kad iškilo problemų su banko sąskaita. Vis dar populiarus patekusių į bėdą artimųjų motyvas, taip pat girdime apie registraciją į polikliniką, elektros skaitiklių patikrinimą ir pan. Išlieka ir senai naudojami scenarijai – skambučiai iš policijos ar mokesčių inspekcijos. Taip pat sukčiai naudoja konkrečiu metu kylančias aktualijas, kaip pvz., balandžio mėnesio pabaigoje, kada yra laikas deklaruoti pajamas, padaugėja apsimetinėjimų būtent VMI. Arba atsiranda manipuliacijų II pensijų pakopos atsiėmimo, investavimo klausimais.
– Kaip sukčiai priverčia žmogų pasimesti ir priimti skubotus sprendimus?
– Sukčiams labai svarbu sukelti stresą, kad galėtų manipuliuoti pokalbiu bei įtikinti auką atlikti sukčiams reikalingus veiksmus – t.y. atskleisti savo prisijungimus prie banko sąskaitos. Taip pat sukčiams labai svarbu, kad potenciali auka nepadėtų telefono ragelio, todėl imasi labai aktualių scenarijų, pavyzdžiui, kad nustos veikti numeris arba iš banko sąskaitos dings turimi pinigai. Tad net jei patys sukčiavimo scenarijai keičiasi ar pasitelkiamos naujesnės technologijos, vienas labiausiai sukčius išduodančių ženklų – begalinis skubinimas ir raginimas nepadėti ragelio. Į tokį spaudimą visada reikia žiūrėti įtariai.
– Kodėl žmonės dažnai patiki balsu telefone labiau nei žinute ar el. laišku?
– Kalbant telefonu yra mažiau laiko susivokti, ir jei sukčiui pavyksta sukelti stresą – jis gali manipuliuoti gauta informacija ir priversti auką vykdyti jo nurodymus. Sukčiai turi tam tikrų psichologinių gudrybių, kaip mus paveikti. Tuo tarpu gavę laišką, net jei jis skamba grėsmingai, turime laiko pagalvoti, galbūt kažkam parodyti ir pasitarti, gal patys paskambiname į įstaigą ar paieškome informacijos internete.
– Kokie ženklai išduoda, kad skambina sukčius?
– Skambutis iš nelietuviško numerio (kodėl, pavyzdžiui, poliklinika jums skambina iš lenkiško numerio?), pokalbis rusų kalba, nes klientas neva yra taip kažkur pažymėjęs, kalbėjimas bendromis frazėmis, sukčius jums niekada tiksliai neįvardins jūsų turimo mobilaus ryšio plano sąlygų. Taip pat jau minėtas skubinimas ir spaudimas priimti sprendimą čia ir dabar.
– Ar šiandien sukčiai jau geba įtikinamai apsimesti bankų, policijos ar artimųjų balsais?
– Su dirbtiniu intelektu tai tampa įmanoma. Apie tokius bandymus esu girdėjęs, tačiau masiškai tai dar nėra naudojama.
– Kiek pavojingi tampa dirbtinio intelekto sugeneruoti balsai?
– Didžiausias pavojus čia yra stambiems sukčiavimams su didesnėmis įmonėmis ar dezinformacijos skleidimu, tarkime panaudojant kokio nors visuomenės veikėjo balsą pranešant melagingas žinias. Sukčiavimo atvejų iš savo klientų pranešimų panaudojant pakeistą balsą – neturime. Toks būdas reikalauja daugiau įsigilinimo, informacijos surinkimo apie konkretų asmenį. Tuo tarpu gyventojams skambinantys sukčiai naudoja tai, kas tinka dideliems kiekiams žmonių.
– Ar galima pasitikėti numeriu, jei jis atrodo lietuviškas ar pažįstamas?
– Gana drąsiai galiu sakyti, kad pernai metų pabaigoje paleista bei vėliau ištobulinta jungtinė Lietuvos mobilaus ryšio operatorių apgaulingų skambučių blokavimo sistema šiandien veikia puikiai. Per 2026 Q1 užblokuota beveik 14 mln. apgaulingų skambučių ir matome tik pavienius „prasmunkančius“ apgaulingus skambučius su lietuvišku numeriu. Šiuo metu daugiausiai sukčiai naudoja latviškus, estiškus, lenkiškus numerius.
– Kodėl nereikėtų telefonu atskleisti net „nekaltų“ asmens duomenų?
– Sukčiai tikrai turi duomenų bazes, kam skambinti. Kuo daugiau duomenų bus prie aukos numerio, tuo labiau įtikinamą situaciją sukčius galės sukurti. Kalbu apie labai paprastus asmens duomenis, tokius kaip vardas, gyvenamoji vieta, amžius, pomėgiai ir pan. Šiuos duomenis jie renka ir apjungia. Sulaukus sukčiaus skambučio nereikėtų nieko apie save atskleisti, nesidalinti jokiais duomenimis.
– Kokias klaidas žmonės dažniausiai padaro pokalbio metu?
– Nekalbant apie tai, kad atiduoda banko prisijungimus, pavojinga yra ir atskleisti savo „nekaltus“ duomenis. Sukčiai stengiasi uždavinėti atvirus klausimus, kad pati auka pateiktų informaciją apie save ar artimuosius pvz., sukčius teigia „jūsų anūkas pateko į avariją...“, auka pasitikslina – „ar Dariukas..?“ taip auka atskleidžia sukčiui reikalingą informaciją tolesniam pokalbiui. Rekomenduočiau, jei tik turite mažiausią abejonę, kad pokalbis yra apgaulingas – padėti ragelį ir pasitarti apie situaciją su artimaisiais, taip pat pranešti atsakingoms tarnyboms – policijai, NKSC.
Medijų rėmimo fondas projektui „Atsparumo kodas “ skyrė 110 000 eurų dalinį finansavimą.
