TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Etiketo žinovas A.Lydeka žindymą viešoje vietoje prilygino tuštinimuisi: ką jam atšovė moterys

Arminas Lydeka
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Arminas Lydeka
Šaltinis: 15min
21
A A

Etiketo žinovas, buvęs Seimo narys Arminas Lydeka, šiuo metu dirbantis Žmogaus teisių vyriausiuoju konsultantu Seimo kontrolierių įstaigoje, viešai pareiškė, kad vaiko žindymas viešoje vietoje, kai moteris nesistengia to padaryti taip, kad niekas nepastebėtų, yra etiketo pažeidimas. Mat žindymas – toks pats intymus fiziologinis procesas, kaip ir tuštinimasis, todėl tai daryti reikėtų slepiantis nuo pašalinių akių. Tai sukėlė tikrą moterų pasipiktinimo audrą.

Daugiau 15min Gyvenimas naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Žindymas kelia nepagrįstą smalsumą, kaip atrodo krūtis

Šis teiginys sukėlė didžiulį žindančių moterų ir įvairių moterų organizacijų pasipiktinimą: esą ar gerbiamas etiketo specialistas saugo save nuo traumos – neduok Dieve, dar pamatys apnuogintą krūtį? Paprašytas praplėsti šį savo teiginį, pats A.Lydeka nustebo dėl kilusios pasipiktinimo bangos.

Privalu tai padaryti prisidengus, kad nebūtų viešai demonstruojamos intymios kūno vietos ir neskatinamas nepagrįstas smalsumas, kaip atrodo žindanti motina ir jos krūtinė.

„Taip, jei nėra galimybės nueiti į motinos ir vaiko kambarį ir yra būtinybė žindyti viešoje vietoje, privalu tai padaryti prisidengus, kad nebūtų viešai demonstruojamos intymios kūno vietos ir neskatinamas nepagrįstas smalsumas aplinkiniams, kaip atrodo žindanti motina ir jos krūtinė. Mat žindymas – intymus dalykas. Kaip ir natūralus gamtinis dalykas – nueiti į tualetą, bet mes to nedarome viešoje vietoje, nors tai irgi natūralu ir gamtiška. Žmogus tam suranda tinkamą vietą.

Yra netgi tokia Europos Sąjungos (ES) direktyva, rekomenduojanti viešose vietose įrengti motinos ir vaiko kambarius, t. y. patalpas, skirtas žindymui. ES šiandien laikoma labiausiai žmogaus teises gerbiančių valstybių sąjunga, kurioje stengiamasi, kiek įmanoma, išsaugoti lygias galimybes ir suteikti moterims, motinoms, kiek įmanoma, didesnį mobilumą, kad jos neiškristų iš sociumo, iš aktyvios veiklos, kad žindančios mamos galėtų gyventi visavertį gyvenimą. Kodėl taip rekomenduojama? Kad tai nebūtų daroma viešose vietose, nes tai yra intymu“, – tikino pašnekovas.

Fotolia nuotr./Maitinimas krūtimi
Fotolia nuotr./Maitinimas krūtimi

Tiesa, oponentai jam primintų, kad tiek Vakarų Europoje, tiek Jungtinėje Karalystėje, Australijoje, Kanadoje taip pat teisės aktais įtvirtintas draudimas priekabiauti prie viešai žindančių moterų, t. y. jas moralizuoti ir smerkti. Žmogaus teisių aktyvistai žindymą suvokia kaip liberalią moters apsisprendimo teisę, kaip ir, pavyzdžiui, gimdyti namuose ar ne.

Jei jau visai nėra išeities, specialistas pataria žindyti pasislėpus

„Jeigu nėra galimybės, o Lietuvoje, kaip, beje, ir kitose valstybėse, nėra visur masiškai įrengtų žindymo kambarių, ir tenka žindyti viešose vietose, tai reikia daryti taip, kad nebūtų dirbtinai atkreipiamas dėmesys į šį veiksmą, kad moteris prisidengtų, kad aplinkiniams tai nesukeltų papildomo dėmesio ar intereso, kad, grubiai kalbant, tai būtų atliekama nematomai.

Pavyzdžiui, sėdi mama ant suoliuko, prisiglaudusi kūdikį, ir niekam nekyla mintis, kad ji žindo. Ji tą veiksmą atlieka nepastebimai, o ne viešai demonstruodama ir dar didžiuodamasi, kad atlieką gerą veiksmą. Be abejo, labai gerai, kad motina žindo, bet tai nereiškia, kad ji tai turi daryti atvirai: atsisėdau ant suoliuko, išsitraukiau krūtį ir maitinu, o jeigu jums nepatinka, nežiūrėkite“, – svarstė etiketo specialistas.

Moters krūtinė intymi kūno vieta, todėl elgtis reikia, kaip pridera

Paklaustas, kodėl tuomet niekas nesipiktina pusnuogėmis moterimis reklaminiuose plaktuose, A.Lydeka patikino, kad bet koks viešas intymių kūno vietų demonstravimas, o moters krūtinė yra intymi vieta (ne veltui maudymosi kostiumėliai, kurie yra mažiausiai kūną dengianti apranga, taip pat dengia ir moters krūtinę, kaip intymią kūno vietą), smerktinas.

Iš dalies jis pritarė idėjai, kad tai tam tikra kultūrinis dalykas, tačiau, jo teigimu, gyvename ne Afrikoje, o Europoje, krūtinės intymia kūno dalimi nelaiko vos apie 2–3 proc. žmonių.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Tel Avivo paplūdimys
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Tel Avivo paplūdimys

„Sociumas tuo ir žavus, kad yra įvairiai mąstančių žmonių. Yra ir nudistų pliažų, bet jie visada būna konkrečioje vietoje. Tai nereiškia, kad žmonės taip pat nuogi vaikšto gatvėje. Tam ir egzistuoja etiketo taisyklės, kad tam tikrus dalykus visi suprastume vienodai, kad stalą vadintume stalu, o kėdę – kėde, nors tam tikra prasme tai panašūs baldai. Ta pati taisyklė galioja ir aprangos kodams bei intymioms kūno vietoms. Moters krūtinė – tokia pati intymi kūno vieta, kaip ir lyties organai.

Manau, yra labai pozityvu, kad moterys žindo savo vaikus, kad tampa vis mobilesnės, gali užsiimti savo veikla ir tuo pačiu būti mamomis, tačiau reikia elgtis, kaip pridera: prisidengti, viešai nedemonstruoti savo krūtinės, nes tai prieštarauja etiketo normoms, nesvarbu, kad tai daroma su gera intencija“, – tvirtino A.Lydeka.

Dvi alternatyvos: pramogauti tik prekybos centre arba maitinti tualete

Mažametės dukrelės mama, Valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ vadovė ir TV prodiuserė Edita Katauskienė teigė, kad etiketo specialistas, taip pasisakydamas, pats pažeidė etiketą ir įžeidė žindančias mamas.

„Mano dukra buvo iš ramesniųjų, todėl aš visur galėjau eiti kartu su ja. Mes su ja daug vaikščiojome, judėjome, keliavome. Galbūt todėl duktė dabar labai sociali ir bendraujanti. Tačiau kai reikėdavo ją pamaitinti, visada būdavo bėda. Norėdama pamaitinti vaiką ne tualete, bet nesusilaukdama baisių smerkiančių žvilgsnių, būčiau turėjusi apsiriboti susitikimais su draugais arba prekybos centrais, kuriuose yra motinos ir vaiko kambarys.

Bet tai yra absurdas. Ar motina turi vaikščioti tik po kondicionuojamus prekybos centrus, kuriuose yra tokie kambariai? Ji negali vaikščioti po miestą, gėrėtis architektūra, nueiti į parodą, vaikui rodyti kuo įvairesnį pasaulį, kad jam smegenyse kuo daugiau skirtingų jungčių atsirastų.

Jei nori neriboti savęs, turi slėptis kažkur su vaiku kamputyje, pasislėpusi po skara, arba lėkti su klykiančiu vaiku iki mašinos, kad ten pamaitintum. Pas mus vis dar vyrauja stereotipai, kad jeigu jau susilaukei vaiko, tai ir sėdėk namie arba samdyk auklę. Vienur nėra vietos senukams, o pas mus nėra vietos ir mamoms su vaikais“, – piktinosi pašnekovė.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Edita Katauskienė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Edita Katauskienė

Maitindavo mašinoje ir vis tiek sulaukdavo smerkiančių žvilgsnių

Pasak jos, keliauti su kūdikiu po Lietuvą – taip pat problema: nei degalinėse, nei pakelės kavinėse kampo motinai ir kūdikiui nebūna.

Net mašinoje mane maitinančią nužiūrinėdavo smerkiančiais žvilgsniais, nors tuo metu būdavau savo privačioje teritorijoje.

„Taigi būdavo taip: sustoju aikštelėje ar degalinėje ir maitinu vaiką mašinoje. Negaliu patogiai ant suoliuko prisėsti, nes visi žiūrės. Net mašinoje mane maitinančią nužiūrinėdavo smerkiančiais žvilgsniais, nors tuo metu būdavau savo privačioje teritorijoje.

Iš kur tiek tabu mūsų visuomenėje – ar tai sovietinis palikimas, ar Marijos žemėje nuogybė yra kažkoks košmaras? Šiuo atveju juk tai natūralaus maitinimo procesas. Buteliuką vaikui įkišti gal nėra visai tas pats, bet kodėl žindymas paverčiamas siaubo filmu, nuogybės demonstravimu?

Žindydama visada prisidengdavau skara, kadangi man nesinorėjo dar daugiau pro šalį einančių žmonių neigiamų emocijų. Pagaliau ir nemėgstu demonstruoti savo kūno, bet nematau nieko bloga, kai kitos moterys žindo neprisidengusios.

Nesuprantu, kodėl tai yra etiketo pažeidimas. Juk tai natūralus fiziologinis procesas, kurio nė iš tolo negalima lyginti su tualetu. Į tualetą eini tuštintis. Ar man eiti ten maitinti vaiko, kur knibžda krūvos bakterijų?“ – atvira E.Katauskienė.

Dar ir šiandien į moterį žvelgiama pro fiziologinę prizmę

Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė į etiketo specialisto pastabą nusprendė pažvelgti iš istorinės perspektyvos. Jos manymu, visuomenėje susiformavusios etiketo normos, kurios nukreiptos į moters izoliavimą, nes nuo senų laikų moteris tapatinama tik su reprodukcinėmis funkcijomis.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Margarita Jankauskaitė
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Margarita Jankauskaitė

„Kaip aiškino vienas Seimo narys, tai vienintelė jos paskirtis. O visos reprodukcinės funkcijos patologizuojamos. Moteris tarsi tampa nešvari. Buvo laikai, kai menstruacijų metu moteris negalėjo net pasirodyti viešoje vietoje ar peržengti bažnyčios slenksčio. Karalienės Viktorijos laikais netgi buvo nepadoru sakyti, kad moteris nėščia. Nėštumas būdavo vadinamas neįprasta padėtimi ir buvo pageidaujama, kad nėščia moteris taip pat nesirodytų viešumoje.

Nėštumas, menopauzė, PMS sindromas – visos šios būsenos leidžia moterį vadinti psichiškai nestabilia. Susidaro įspūdis, kad jos gyvenime ir nėra periodo, kada ji stabili. Prisiminkite, koks skandalas kilo, kai Lietuvoje atsirado nėščios orų pranešėjos. Kiek buvo diskusijų apie tai, kad tokia moteris turi sėdėti namuose, o ne veržtis į televiziją“, – pasakojo lygių galimybių ekspertė.

Po etiketo postulatais – baimė, kad moteris taps nekontroliuojama?

Pasak M.Jankauskaitės, tokios patologizacijos tikslas – uždaryti moterį privačioje erdvėje. Požiūrį, kad žindyti viešoje vietoje, – neetiška, ji priskiria tam pačiam taisyklių blokui, izoliuojančiam moterį nuo visuomenės. Kol nebuvo sauskelnių, moteriai natūraliai būdavo sunku ilgai išbūti viešoje erdvėje su šlapiu vaiku. Kai ši problema buvo išspręsta, iškilo vaiko maitinimo klausimas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Apnuogintos krūtinės dienos minėjimas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Apnuogintos krūtinės dienos minėjimas

Jos manymu, moters krūtinė Vakarų kultūroje labai seksualizuojama, tačiau kai moteris viešoje erdvėje funkcionuoja kaip seksualinis objektas vyro aistrai ar seksualinei fantazijai patenkinti, niekas tuo nesipiktina. Bet kai ji sau leidžia disponuoti savo kūnu taip, kaip jai reikia, šiuo atveju – žindyti kūdikį, kyla didžiulis pasipiktinimas. Dangstomasi etika, bet iš tiesų po šiais teiginiais slypi nesąmoninga baimė, kad moteris pernelyg laisvai disponuoja savo kūnu.

„Prieš daug metų Ukrainoje daug triukšmo sukėlė feminisčių judėjimas „Femen“, kurio narės dėl politinių tikslų apsinuogindavo. Ta pykčio banga kilo tik todėl, kad jos apsinuogindavo labai sąmoningai, gerai suvokdamos, kodėl tai daro. Tuo tarpu moteris, šokanti striptizą, jau yra normalu. Taigi jei moterimis pasinaudojama kaip pasyviu objektu, kuriuo galima manipuliuoti, yra priimtina, tačiau pasipiktinimas kyla, kai moteris pasirodo kaip aktyvus subjektas, kuris pats sprendžia, kaip jam patogiau gyventi.

Šiuo atveju ji nenori būti izoliuota, nenori spręsti dilemos, kad dėl motinystės atsisakytų visaverčio gyvenimo. Ar žindanti moteris atrodo blogiau nei šlitiniuojantys gatvėje girti vyrai? O jeigu A.Lydekai žindymas niekuo nesiskiria nuo tuštinimosi, gal jis turėtų ir viešai nevalgyti, nes tai taip pat natūralus procesas ir kažkam gali nepatikti, kaip jis kramto ir čepsi“, – svarstė pašnekovė.

LR Seimo kontrolierių įstaigos komentaras:

Seimo kontrolierių įstaiga nori atkreipti dėmesį, kad Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių vyriausiojo konsultanto Armino Lydekos pozicija žindymo klausimu yra asmeninė darbuotojo nuomonė jokiu būdu neatspindinti oficialios Seimo kontrolierių įstaigos, akredituotos nacionalinės žmogaus teisių institucijos šalyje, pozicijos. Seimo kontrolieriai skatina pagarbą žmogaus teisėms. Visuotinai pripažįstamos reprodukcinės moters teisės, tarp kurių – moters laisvė į pasirinkimo teisę, turi būti gerbiamos ir užtikrinama jų apsauga.

Seimo kontrolierių įstaiga pritaria Pasaulio sveikatos organizacijos pozicijai, kad Europos Sąjungos narės žindančioms moterims turėtų sukurti draugišką aplinką, nesudarant papildomų kliūčių, nestigmatizuojant žindančių moterų: „Žindymas turėtų būti kuo labiau suderintas su moterų gyvenimu ir įsipareigojimais šiuolaikinėje visuomenėje. Tai reiškia, kad moterys turėtų būti palaikomos ir skatinamos maitinti krūtimi kiekvieną kartą ir visur, kur tai būtina, ir ši parama turėtų būti tęsiama tol, kol motina ir jos kūdikis nori toliau maitinti krūtimi“.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką