Dabar populiaru
Publikuota: 2020 lapkričio 12d. 19:04

Gydytoja A.Urbutė: teiginys, kad abortas yra žmogžudystė, atspindi žmonių nenorą labiau pasidomėti šia tema

Protesto akcija prieš abortų liberalizavimą Madride. Ypatingos
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Protesto akcija prieš abortų liberalizavimą Madride.

Kaimyninėje Lenkijoje dar labiau apribojus galimybę moterims dirbtinai nutraukti nėštumą, diskusijos abortų klausimu pasaulyje ypač suaktyvėjo. Vieningos nuomonės visuomenėje nėra – žmonės dalijasi į dvi stovyklas. Viena teigia, jog pasidariusi abortą moteris tampa žmogžude, o kita tvirtina, kad kiekviena privalo turėti teisę pati nuspręsti, ką jai daryti su savo kūnu. Būtent pastarąją poziciją palaiko ir gydytoja doktorantė, viena iš tinklaraščio „Žemiau bambos“ autorių Aivara Urbutė.

Saugus abortas yra žmogaus teisė

Katalikiškoje Lenkijoje, kurioje galioja vieni griežčiausių abortų įstatymų Europoje, buvo nuspręsta dar labiau apriboti dirbtinį nėštumo nutraukimą – tai padaryti bus galima tik išžaginimo arba kraujomaišos atveju, taip pat iškilus pavojui motinos gyvybei. Konstitucinis Tribunolas nusprendė, jog vaisiaus apsigimimo atveju abortas nebus atliekamas. Gydytojos A.Urbutės nuomone, taip yra pažeidžiamos moterų teisės.

„Tokie sprendimai kelia riziką moterų sveikatai. Istorija rodo, kad kai nėra galimybės atlikti saugaus aborto, moterys renkasi nelegalų kelią. Nutraukus nėštumą nelegaliai, gali atsirasti didžiulės komplikacijos, iškilti pavojus moters gyvybei. Kai kurios šalys ketina inicijuoti pokyčius savo įstatymuose tam, kad moterys iš Lenkijos galėtų atvykti legaliam nėštumo nutraukimui.

Tačiau tai, kaip ir įvairūs kiti būdai gauti abortą, gali padidinti socialinę atskirtį, nes moterys nepritekliuje neįstengs nuvykti į kitas šalis. O negalinčios nutraukti nėštumo dėl socioekonominių priežasčių gali patirti dar didesnių sunkumų“, – 15min teigia gydytoja.

Buro Jantzen nuotr./Aivara Urbutė
Buro Jantzen nuotr./Aivara Urbutė

Anot A.Urbutės, dirbtinis nėštumo nutraukimas visuomenėje daug diskusijų kelia dėl to, nes apima daug skirtingų aspektų, tarp jų – ir religinę pusę.

„Man labai liūdna, kai pasiekiami tokie kraštutinumai ir moterys, pasidariusios abortą, vadinamos žmogžudėmis. Nuomonė, kad abortas yra dar negimusio vaisiaus gyvybės atėmimas, dažniausiai kyla iš religinių įsitikinimų. O tokie kraštutiniai teiginiai atspindi žmonių nenorą labiau pasidomėti šiuo klausimu, paieškoti objektyvios informacijos“, – svarsto gydytoja.

Kai kurios šalys ketina inicijuoti pokyčius savo įstatymuose tam, kad moterys iš Lenkijos galėtų atvykti legaliam nėštumo nutraukimui.

A.Urbutės teigimu, nėra nieko blogo, jei žmogus yra nusistatęs prieš abortą ir nenori jo rinktis: „Problema yra būti nusistačius prieš abortą ir nenorėti, kad kiti turėtų teisę jį atlikti.“

Pati A.Urbutė abortų klausimu palaiko „pro-choice“ poziciją – kai moteris turi teisę pati priimti su jos kūnu susijusius sprendimus.

„Manau, kad saugus abortas yra žmogaus teisė, kadangi šis pasirinkimas turi įtakos kiekvienos moters fizinei ir psichinei sveikatai, socialiniams santykiams, ekonomikai. Būtent dėl to tik ji pati, ne kas nors kitas, gali pasirinkti sau tinkamą išeitį“, – sako A.Urbutė.

Didžiausia problema – lytinio švietimo stoka

Neretai sprendimą darytis abortą lemia finansiniai sunkumai ar artimųjų nepalaikymas. Gydytoja priduria, kad prie to taip pat prisideda baimė auginti vaiką, partnerio nenoras.

„Šios priežastys parodo, kad Lietuvoje didesnė problema yra lytinio švietimo stoka ir itin mažas patikimos kontracepcijos naudojimas. Mes negalime pasakyti, koks sprendimas geresnis – tai turi būti kiekvienos moters pasirinkimas. Kadangi sprendimą reikia priimti sąlyginai greitai, labai svarbu užtikrinti, jog moterys gautų nemokamą, nešališką pagalbą ir psichologų konsultaciją“, – teigia A.Urbutė.

Šį pavasarį siūlymas kompensuoti kontraceptines priemones pažeidžiamiausiai grupei (merginoms nuo 15 iki 20 metų) buvo atmestas.

Užsiminusi apie lytinio švietimo stoką, A.Urbutė pastebi, kad šioje srityje yra didžiulių spragų. Būtent dėl lytinio švietimo stokos vyrauja neigiamas požiūris į kontracepciją, moterys nežino, kaip tinkamai ja naudotis.

123RF.com nuotr./Prezervatyvas
123RF.com nuotr./Prezervatyvas

„Manau, kad jei būtų užtikrinamas tinkamas švietimas, plačiau naudojama kontracepcija, tuomet dirbtinių abortų reikėtų kur kas mažiau. Žinoma, esamai situacijai įtakos turi ir politiniai sprendimai. Pavyzdžiui, šį pavasarį siūlymas kompensuoti kontraceptines priemones pažeidžiamiausiai grupei (jaunoms merginoms ir moterims nuo 15 iki 20 metų, kurios turi didžiausią riziką ankstyvam nepageidaujamam nėštumui) buvo atmestas“, – aiškina specialistė.

Gydytojos manymu, didesnis visuomenės švietimas galėtų būti atsakymas, išspręsiantis ir neigiamą žmonių požiūrį į abortus. Tuomet galimai sumažėtų spaudimas, kurį moteris jaučia priimdama sprendimą dėl ateities.

„Labai svarbu garsiai kalbėti be jokių tabu apie tai, kodėl moterys priima vienokį ar kitokį sprendimą ir galimus to padarinius. Dirbtinis nėštumo nutraukimas neretai turi neigiamą poveikį moterų psichinei sveikatai, o visuomenės spaudimas paprastai tik paaštrina situaciją“, – sako A.Urbutė, instagrame kurianti turinį apie moters kūną be tabu „Žemiau bambos“.

Nei aš, nei bet kuris kitas gydytojas neturi teisės kištis į tokį moters pasirinkimą.

Gydytojai neturi teisės kištis į moters pasirinkimą

Nors šiuo metu klinikinio darbo nedirba, A.Urbutė teigia, kad niekada nebandytų atkalbėti moters nuo aborto darymosi, kadangi tai – ne gydytojų pareiga.

„Nei aš, nei bet kuris kitas gydytojas neturi teisės kištis į tokį moters pasirinkimą. Mūsų, kaip gydytojų, pareiga yra nešališkai informuoti apie procedūrą ir galimas pasekmes sveikatai, taip pat palaikyti moterį, konsultuoti ją viso proceso metu“, – sako A.Urbutė.

Erikos Mikulionytės iliustr./Tai mano teisė rinktis
Erikos Mikulionytės iliustr./Tai mano teisė rinktis

Moteris po aborto gali jausti ir kaltę, ir palengvėjimą

Nepaisant to, kad kai kurios moterys savo noru ir be aplinkinių spaudimo priima sprendimą atlikti abortą, daugumai jų gali likti psichologinių pasekmių.

„Kiekvienos moters rizika patirti psichologinių problemų po aborto priklauso nuo įvairių faktorių: artimos aplinkos palaikymo, socialinės ir ekonominės padėties, sveikatos būklės. Bet lygiai taip pat gausu mokslinių įrodymų, kad neigiamos įtakos tiek moters psichinei sveikatai, tiek būsimam vaikui gali turėti nepageidaujamas nėštumas, kurio jai nepavyko nutraukti“, – sako A.Urbutė.

Po aborto moterys gali išgyventi neigiamas emocijas, stresą, tačiau specialistė atkreipia dėmesį, kad tai nutinka tikrai ne visoms.

„Nėra daug įrodymų, teigiančių, kad psichologinės pasekmės išliktų ilgą laiką ar net visą gyvenimą. Žinoma, jei pasireiškia neigiamos emocijos, depresijos požymiai, kentėti nederėtų. Svarbu laiku kreiptis į sveikatos priežiūros arba anoniminę pagalbą teikiančius specialistus“, – teigia gydytoja.

Anot A.Urbutės, jei sprendimas pasidaryti abortą buvo pačios moters, neigiami padariniai psichologinei sveikatai pasireiškia rečiau.

„Mokslas rodo, jog dauguma moterų, kurios norėjo nutraukti nėštumą, kaip tik jaučia palengvėjimą ir nesigaili dėl savo sprendimo. Remiantis CH Rocca ir bendraautorių 2020 metais publikuoto „Turnaway“ tyrimo duomenimis, tą patį jos atsako net paklaustos po penkerių metų.

Neretai kaltė ir palengvėjimas gali sekti kartu. O kaltės jausmą moterys gali jausti ne tik dėl nėštumo nutraukimo, bet ir dėl bendros situacijos: neplanuoto nėštumo, netinkamos kontracepcijos“, – sako A.Urbutė.

Mokslas rodo, jog dauguma moterų, kurios norėjo nutraukti nėštumą, kaip tik jaučia palengvėjimą ir nesigaili dėl savo sprendimo.

Abortų Lietuvoje mažėja

Kaip teigia gydytoja, Lietuvoje skaičius moterų, kurioms atliktas dirbtinis abortas, mažėja jau kelis dešimtmečius.

„Lietuvos higienos instituto duomenimis, absoliutus skaičius sumažėjo nuo 4735 (2015 m.) iki 3196 (2019 m.), iš kurių moters sprendimu – 3009. Ar tai yra daug? Kiek mažiau nei Vakarų Europos ar Skandinavijos šalyse“, – skaičiais dalinasi doktorantė.

Anot specialistės, Skandinavijoje bei Vakarų šalyse yra taikomi du nėštumo nutraukimo būdai: medikamentinis ir instrumentinis.

„Nuo 1994 metų Lietuvoje įteisintas tik instrumentinis nėštumo nutraukimas. Iki 6 savaičių atliekamas gimdos turinio atsiurbimas, o nuo 6 savaičių bendrinėje nejautroje išplečiamas gimdos kaklelis, vakuumo pagalba arba išgramdant specialiu instrumentu pašalinamas embrionas ir nėštumo audiniai“, – pasakoja A.Urbutė, pridurdama, kad po dirbtinio nėštumo nutraukimo ateityje nesumažėja šansų pastoti ir susilaukti vaikų, jei po procedūros nebuvo komplikacijų.

Komentarai: 76

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

30 geriausių restoranų

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką