Pirmoji taisyklė – pabėgti kuo toliau nuo strateginių objektų, sako šaulys, išgyvenimo ekspertas Augustas Žukauskas. Pasak jo, pirmiausia reikėtų pasitraukti nuo kelių, tiltų, geležinkelių, aukštumų ir atvirų vietų.
„Saugesnės vietos gali būti įvairios natūralios daubos, upės vagos, jei yra vasara, tai gali būti išdžiūvę upokšniai. Jei turime nutuokimą, iš kurios pusės vyksta apšaudymas, glaudžiamės į tą pusę, jei ne, tiesiog ieškome kad ir kokios išlaužos, įgriuvos, (...) gal yra nuvirtęs koks didesnis medis ir po juo galima palįsti“, – laidoje „Misija: pasiruošimas“ kalbėjo A.Žukauskas.
Jis pažymi, jog kiekviena situacija reikalauja skirtingo sprendimo, bet bendra taisyklė viena – nepanikuoti ir blaiviai vertinti riziką.
„Jei nesame kovotojai ir esame visiškai nereikalingame ir neįdomiame priešui šile, bet sužinome apie oro pavojų, mums reikėtų susiradus saugesnę vietą išlaukti, kol baigsis oro pavojus ir stebėti nurodymus įsijungus telefoną ar radiją, kur jau civilinė valdžia pasakys, kaip elgtis toliau. (...) Bet jei smūgius girdžiu kažkur toli, gal man tada nereikia dabar gulėti, o kaip tik dar toliau žygiuoti iš tos vietos“, – sako A.Žukauskas.
„Susiradau vietą, įlindau, žiūriu, laukiu, stebiu – matau artileriją šaudant, ar ne, ar matau lėktuvus skrendančius. Pasėdėjau, įvertinau situaciją. Jei kartu su pavojaus signalu neateina atnaujinimai, man tenka vertinti pačiam. Jei nieko aplink nematau, galbūt viskas ir gerai – (...) galbūt oro pavojus paskelbiamas visoje šalyje, o pats apšaudymas yra už 100 kilometrų. Tai situaciją reikėtų vertinti blaiviai, nepanikuoti“, – teigia šaulys.
Jei visgi jus užklupo intensyvi ugnis, antskrydis ar artilerijos apšaudymas, bet jis baigėsi ir jau valandą ar dvi nieko nebevyksta, rajoną, kuriame esate, reikėtų palikti, atkreipia dėmesį išgyvenimo ekspertas.
„Tam tikrais atvejais net ir greičiau, nes jei grybaujate kur nors pasienyje su priešiška valstybe ir prasideda apšaudymas, jam nutilus galima spėti, kad per tą mišką tuoj judės priešiškos pajėgos. Todėl gal tada nereikėtų laukti ir tų dviejų valandų. Nutilo – palaukėme, aišku, ne 5 minutes, bet (...) jau reikėtų paskubėti ir, kaip sakoma, vynioti meškeres iš ten“, – sako A.Žukauskas.
„Jei priešas jau atidengė ugnį į tą mišką, kuriame esate, reiškiasi, ta vietovė priešui jau yra kažkuo svarbi ir jis gali ten vykdyti puolimo opreacijas. O galbūt jūs nežinote, bet į tą vietą jau atvyksta savos pajėgos – savi kariai automatiškai pritrauks priešo ugnį ir dėmesį“, – teigia šaulys.
Kur geriau nesislėpti
Taip pat svarbu turėti omenyje, jog oro pavojus nebūtinai gali būti tik artilerijos apšaudymas ar krentančios bombos – tai gali būti ir cheminio ginklo panaudojimo, skeveldrų pavojus, atkreipia dėmesį A.Žukauskas.
„Pirmas dalykas – sprogimas. Ką jis daro – turi savo ardomąją, sprogstamąją galią, kuri kelia žemes ir sprogimo epicentre viskas yra išardoma. Antrasis pavojus yra būtent skeveldros. Gamtoje kad rastume tokią slėptuvę – urvą ar duobę – kuri padės atlaikyti artilerijos sviedinį tiesioginio pataikimo metu, tikriausiai nerasime. Bet galime tikrai rasti kokią nors daubą, kurioje įlindę apsaugosime save nuo smūgio bangos ir nuo skeveldrų“, – sako A.Žukauskas ir pataria, ką daryti, jei natūralių daubų aplink visgi nėra.
„Artilerijos teorijoje sakoma, kad sviedinys nekrenta du kartus į tą pačią duobę. Tai vienas iš variantų visgi yra šokti į artilerijos jau padarytą daubą. Taip pat, kalbant apie mišką, reikia turėti omenyje, kad sviedinys gali detonuotis viršuje, pataikęs į medį. Vadinasi, pavojus gali būti ir viršuje, tokiu būdu galime gauti daug ir pavojingų medžio skeveldrų“, – sako išgyvenimo žinovas.
„Jei esame didesniame miške, kuris yra melioruotas, gal miške yra kokios nors pralaidos – dideli vamzdžiai, kur žmogus gali įlįsti ir jose slėptis. Nereikėtų į tokią vietą lįsti, jei ji yra po, tarkime, vieninteliu toje apylinkėje betoniniu tiltu. Jis gali būti priešo taikinyje. Kitos vietos, kur reikėtų nelįsti – pralaidos po geležinkeliais, nes tai visada bus padidinto pavojaus šaltinis, kadangi tai visada bus priešo taikinys“, – teigia A.Žukauskas.
Laidą remia „Mano bankas“.
