Pirmiausia tokiose situacijose, atkreipia dėmesį šaulys, reikėtų nesutrikti – geriau iš anksto žinoti, kokius ženklus skaityti ir kaip pasinaudoti turimomis priemonėmis, kad išeitumėte iš miško.
Kvartalinė miško linija
A.Žukauskas teigia, kad svarbiausia – aiškiai žinoti, kur esame ir kokiu tikslu į tą vietą atvykome.
„Pirmiausia svarbu žinoti, kokiu tikslu ir kur esame. Jei grybaujame – žinome, kur grybaujame, koks tai miško masyvas. Jei nežinome – patarčiau sužinoti, kokie objektai supa mūsų vietą“, – sako A.Žukauskas.
Jis atkreipia dėmesį, kad be aiškios krypties keliauti visgi nereikėtų, mat nesuplanuotas judėjimas yra viena dažniausių pasiklydimo priežasčių – žmogus instinktyviai neina tiesiai ir daro lankstą. Todėl geriausia, sako A.Žukauskas, ieškoti miško kvartalinės linijos arba jų dviejų susikirtimo taško.
„Lietuvoje miškai suskirstyti į miško kvartalus. Tai maždaug 600 metrų ant 600 metrų teritorijos. Kvartalinės linijos dažniausiai būna praartos, nebent tai pelkėtos vietovės. Tai jei beeidami priėjote ilgą, platų, tiesų kaip styga taką, tai iš tiesų ir bus kvartalinė linija“, – dalijasi A.Žukauskas.
„Šių linijų sankirtoje turime stulpelius. Jei turime ryšio priemonę, galime susiradę pasakyti, koks tai stulpelio numeris ir taip mus pagalba lengvai suras. O jei visgi esame be ryšio priemonių, keliaujame toliau kvartaline linija ir ji tikrai jus kažkur išves. (...) Aišku, gali kartais nutikti ir taip, kad eisite kvartaline linija ir įsiremsite į ežerą arba labai didelę pelkę. Tada jau apsisukate ir keliaujate atgal, ten, iš kur atėjote ir toliau į priešingą pusę“, – sako šaulys.
Kaip naudotis kompasu?
Jei žmogus turi kompasą ar laikrodį – susiorientuoti dar paprasčiau. Tačiau šiais prietaisais reikia išmokti naudotis, sako A.Žukauskas.
„Raudona kompaso rodyklė visada rodo šiaurę. Taip pat svarbu žinoti kelias taisykles – kompasas labai reaguoja į metalą, elektorniką, aukštos įtampos laidus ir pan. Tai su kompasu gal nenueisime taip tiksliai, pagal laipsnius, į kokį nors objektą, bet laužytu reljefu tikrai nueisime, išlaikysime kryptį ir viskas bus gerai“, – sako šaulys.
„Jei neturime kompaso, galbūt turime paprastą laikrodį, su juo taip pat galime labai lengvai nusistatyti saulę. Valandų rodyklę reikia atsukti į saulę. Ją atsukus, per vidurį tarp valandų rodyklės ir 12 valandos bus pietūs. Visada, jei esate šiauriniame žemės pusrutulyje. Tai suveiks bet kada, nesvarbu, kiek bebūtų valandų“, – pasakoja A.Žukauskas.
Orientavimasis pagal dangaus kūnus
Tuo metu naktį orientuotis galima pagal žvaigždes ar kitus dangaus kūnus. Visgi, pasak šaulio, net ir pagal dangaus orientyrus naktį judėti sunku, todėl labiau patartina būtų laukti ryto.
Visgi dangus gali būti palankus žemėlapis – ten matyti ne tik Saulė, žvaigždės, bet ir lėktuvų keliai, parodantys kryptį link miesto centro.
„Įdomus orientavimosi būdas – stebėti dangų. Jei esate netoli didesnių miestų, galite matyti lėktuvų kilimo ar leidimosi kryptį. Pavyzdžiui, aplink Vilnių, kur oro uostas yra gana aktyvus, lėktuvų judėjimas dažnai padeda suvokti, kuria kryptimi yra miestas“, – kalba A.Žukauskas.
„Jei neturime kompaso, neturime laikrodžio, visada galima prisiminti kur kyla ir kur leidžiasi saulė. Tai per parą turime jau dvi labai aiškias kryptis. Gal jos nebus visiškai teisingos, bet labai aiškią pusę jau žinome“, – sako šaulys.
Tačiau, atkreipia dėmesį A.Žukauskas, ne visomis liaudiškomis gudrybėmis reikia pasitikėti.
„Visokie skruzdėlynai, samanos kaip orientyrai neveikia, todėl nereikėtų pagal tai orientuotis. Pasiklydus samanos pravers tuo, jog žiūrėjimas į samanas ramina žmogų. Tai galima nusiraminti ir tada bandyti susiorientuoti“, – sako A.Žukauskas.
Laidą remia „Mano bankas“.
