„Problemą reikia spręsti ne tada, kai ji atsiranda – reikia viską padaryti taip, kad problemų neatsirastų“, – pabrėžia Išgyvenimo mokyklos įkūrėjas ir šaulys A. Žukauskas.
Apie ką reikėtų galvoti rengiantis ilgesniam žygiui gamtoje išgyvenimo sąlygomis – ką valgyti, kaip šildytis, neperkaisti ir kaip miegoti? O kaip pasirūpinti švariu vandeniu?
Geriausias būdas pasiruošti – praktika. Todėl A. Žukauskas, pasakodamas apie esmines išgyvenimo gamtoje taisykles, pabrėžia, kad labai svarbu jas išbandyti ir praktiškai.
„Pasidarykite šeimos žygį – pamatysite, kiek svorio galite nešti, kaip reaguoja organizmas. Jei 20 kilometrų jums eiti per daug – eikite 10, 5 ar 1 kilometrą. Bet tai bus kur kas geresnis pradžiamokslis nei 100 „Youtube filmukų“, – sako išgyvenimo instruktorius.
„Pasiruošusiam nėra baisu beveik niekas“, – priduria A. Žukauskas.
Maisto paieškos gamtoje
Maistas, anot pašnekovo, yra pirmasis laiptelis, siekiant patenkinti esminius organizmo poreikius ir apsaugoti jį nuo papildomo streso. Be to, svarbu turėti omenyje ir tai, kad išgyvenimo sąlygomis maistas visada turi būti verdamas.
„Todėl, kad, pavyzdžiui, mėsą iškepę netenkame visų jos riebalų. O jei išverdame – turime ir sultinį, ir pačią mėsą“, – sako A. Žukauskas.
Pasak išgyvenimo instruktoriaus, gamtoje prasimaitinti įmanoma, nors, pavyzdžiui, pavasarį tai yra labiau sudėtinga nei rudenį.
„Vienas iš maistingiausių mūsų gamtos augalų – dilgėlė. Joje labai daug mineralų ir apie 26 proc. baltymų, taip pat daug angliavandenių. Pavasarį su maistu gamtoje tikrai sunku, bet jei yra ruduo – radus dilgėlių, keletą grybų ir viską išvirus, tikrai visai skanus reikalas išeina. Jei be grybų, galima nuvirti ir tiesiog dilgėles“, – pasakoja A. Žukauskas, pridurdamas, kad galima rinkti ir kitus augalus, taip pat vabzdžių kiaušinėlius ar lervas.
„Kiti Lietuvos miškuose maistingi augalai – kiškio kopūstai ir trauklapiai. (...) Jiems pradėjus žydėti, galima prisitraukti jų ant stiebelio subrandinamų grūdelių. Suvalgius jų maždaug stiklinę, pilvas užsipildys. Bet reikia suprasti, kad niekada tai nekompensuos gero sultingo kepsnio“, – patarimais dalijasi išgyvenimo instruktorius.
Vis dėlto, jei žinote, kad kelionė netruks ilgai – iki savaitės – pirmiausia turėtumėte pasirūpinti vandeniu, o ne maistu, mat atsarginių kalorijų organizme paprastai visada kažkiek būna.
Kaip rasti vandens ir jį išsivalyti?
Pagrindinė taisyklė apie gamtos telkiniuose rasto vandens vartojimą – visais atvejais reikėtų jį laikyti nesaugiu vartoti, sako A. Žukauskas. Tai yra – papildomai išvalyti.
„Lietuva yra pakankamai stipriai urbanizuota teritorija, turime gerai išvystytą žemės ūkį, kuris naudoja įvairias trąšas ir gali taip vandenį užteršti visokiais nitritais ir nitratais. (...) Tik jei klausimas yra ar karštą dieną tam, kad išvengtume dehidratacijos gerti rastą vandenį – gal jau geriau gerkime, vėliau daktarai pratęs savo darbą“, – sako išgyvenimo instruktorius.
Visgi dauguma atvejų vengti apsinuodijimo vandeniu yra kone gyvybiškai svarbu, mat viduriavimo ar vėmimo atveju organizmas neteks dar daugiau jam ir taip trūkstamų skysčių, pabrėžia A. Žukauskas.
„Todėl jei kartais neturime galimybių paruošti to vandens vartojimui, reikėtų jo įsipilti į kokią talpą ir keliauti toliau, gal vėliau atsiras galimybė mums pasiruošti“, – sako A. Žukauskas.
„Kiti, saugesni vandens surinkimo būdai, yra, pavyzdžiui, pasinaudojant medžių lapais – užrišant ant jų plastikinį maišelį ir paliekant kuriam laikui. Kas nutinka – į jį surenkamas kondensatas. Aišku, viename maišelyje to vandens nedaug, bet jei pasidarysime kokius penkis tokius maišelis, turėsime jau minimaliai vandens“, – teigia išgyvenimo instruktorius.
„Dar vienas būdas – rinkti rasą. Tiesiog nusiimame marškinėlius ar kitą medžiagos skiautę ir su ja braukiame per žolę, o rasą išgręžiame į indą. Egzotiškesnis variantas – tai apsirišti kažkokia medžiaga kojas, eiti per pievą ir protarpiais tą drėgmę išgręžti. Taip surinktas vanduo yra saugesnis“, – sako A. Žukauskas.
Taip pat galima rinkti lietaus vandenį, tik jis neretu atveju gali būti užterštas, atkreipia dėmesį A. Žukauskas.
Jis taip pat pažymi, galima pasidaryti savadarbį filtrą arba vandenį perpylus per medžiagos skiautę, keletą minučių pavirinti jį metaliniame inde.
Kūno temperatūros reguliavimas
Dar vienas svarbus aspektas, apie ką reikėtų galvoti išgyvenimo sąlygomis – kūno temperatūros tiek karštyje, tiek šaltyje reguliavimas, atkreipia dėmesį A. Žukauskas. Hipotermija ateina greitai, todėl svarbiausia laiku rasti priedangą, užsikurti laužą, pasikeisti sudrėkusius drabužius į sausus.
„Drebulys – tai organizmas degina kalorijas, kad sušiltų. Jei nėra maisto – tai labai pavojinga“, – sako A. Žukauskas.
Vienas iš efektyviausių šilumos išteklių – sauso kuro tabletės ar net žvakė. Užkūrus vieną ar kitą ir apsigaubus karščiui atspariu apdangalu, pavyzdžiui, palapinsiauste, galima ir miegoti esant minusinei temperatūrai.
Tuo metu norint atsivėsinti ar išvengti perkaitimo, svarbiausia – apsauga nuo saulės ir aktyvumo režimas.
„Keliauti geriausia anksti ryte ir vėlai vakare. Tamsoje visgi negalima eiti, nes galime susižeisti, pasiklysti ar įsivelti į kokias nors problemas. Taigi, eiti pradedame vos pradėjus švisti iki tol, kol saulė pradeda šildyti ir kaitinti. Tada kažkur stojame, darome pertrauką karštuoju paros metu, stengiamės minimaliai judėti ir keliaujame vėl, kai saulė leidžiasi ir temperatūra krenta“, – sako A. Žukauskas.
„Visgi, jei sukaitome, be abejo, naudojamės pirmosios pagalbos patarimais – skysčiai, pavėsis ir jei jau tikrai perkaitome ir tikrai verta kažkokį šlapią kompresą dėti ant galvos, jis turėtų būti vėsus. Jei randame kokį vandens telkinį – kartais užtenka įmerkti žmogaus kojas į vandenį atsivėsinimui, arba atvėsinti galvą. O jei atsivėsinti kaip neturime, tai reikėtų atsilaisvinti visus rūbus, pagulėti kažkur pavėsyje, galbūt galima prigulti kažkokioje atviresnėje vietoje, kur pučia vėjas“, – patarimais dalijasi išgyvenimo instruktorius.
Laidą remia „Mano bankas“.
