Pakalbinome psichologę Sonatą Vizgaudienę ir pasiteiravome, ar tikrai tokiame požiūryje yra tiesos ir koks gi būtų teisingiausias būdas kurti senelių ir anūkų santykį, kad ir avis sveika liktų, ir vilkas sotus?
Pasak psichologės, senelių ir anūkų santykis gali būti labai gražus ir duodantis daug emocinio pasitenkinimo, tačiau tikėtis, kad seneliai taps nuolatinėmis jūsų vaikų auklėmis, nereikėtų. Ir tame yra ne vienas paaiškinimas, kodėl.
Tad ar tiesa, kad seneliai nori vis mažiau laiko praleisti su anūkais? „Nežinau, ar čia tinkamiausias žodis „nori“, nes seneliai vis dar stengiasi padėti savo vaikams prižiūrėti anūkus pagal galimybes. Tiesa, šiuolaikiniai seneliai galimybių tai daryti gali turėti kur kas mažiau. Iš kitos pusės, seneliai jau užaugino savo vaikus ir neturi jaustis atsakingi už anūkus ar tai, kaip jų vaikams sekasi tvarkytis su savo vaikais. Vadinasi, jie neprivalo norėti daug laiko leisti su anūkais“, – pastebi psichologė.
