Šventės – tradiciškai laikas sustoti, pasimėgauti buvimu su kitais, įkvėpti ir atkurti vidinę pusiausvyrą. Tačiau į perdegimą linkusiam žmogui tai gali būti ir iššūkis, ir konfliktas.
Kaip perdegimas gali pasireikšti tarpšventiniu laikotarpiu?
- Emocinė tuštuma: atrodo, kad niekas nebeturi prasmės, net artimiausi žmonės nesuteikia saugumo jausmo.
- Jausmas, tarsi nerandama sau vietos: grįžus į šeimą ar susitikus su draugais, gali kilti pojūtis, kad esama „ne čia“, sunku pajusti ryšį su kitais.
- Poreikio pasijusti pamatytu nepatenkinimas: dažnai pokalbiai sukasi apie darbus, vaikus ar materialius dalykus, o vidinis poreikis būti priimtam, išgirstam ir pamatytam lieka nepatenkintas.
- Fiziniai simptomai: nuovargis, įtampa, miego sutrikimai, galvos skausmai – kūnas siunčia signalus, kad reikia sustoti, bet kažkas viduje reikalauja judėti toliau.
Kodėl šventės tampa iššūkiu?
- Jos kviečia sustoti, bet mes ilgai gyvenome „veikimo ritmu“, todėl sustojimas gali kelti nerimą.
- Susitikimas su šeima gali iškelti senas įtampas, kurios ilgą laiką buvo „užslėptos“ darbais ar kitomis veiklomis.
- Dėl socialinių ir savo pačių lūkesčių norisi atrodyti „geru(-a), linksmu(-a) bei neapkrauti kitų“ – tai gali gąsdinti ir sustiprinti izoliuotumo jausmą.
Kaip sau padėti ruošiantis šventiniam laikotarpiui?
- Kiekvieną dieną bent trumpam sustoti – 5–10 minučių ramybės, kvėpavimo, kūno pojūčių pajautimo. Pasmalsauti „kas iš tikrųjų šią akimirką vyksta manyje?“ ir švelniai priimti kylančius jausmus.
- Leisti sau būti matomam iš tikrųjų – ne vaidinti, o pasakyti, kad pavargai, nori tylos ar išklausymo. Bent mažose ir saugiose situacijose pasirinkti būti ne „geru(-a)“, o „tikru(-a)“.
- Saugūs pokalbiai – rasti bent vieną žmogų, su kuriuo gali pasidalinti tikra savo būkle.
- Maži ritualai ryšiui su savimi – sąmoningas valgymas, pasivaikščiojimas, dienoraščio rašymas, kūrybinė veikla. Prisiminti, kokios veiklos praeityje padėdavo pasijusti ramiau ir saugiau.
- Neužpildyti vidinės tuštumos veikla ar dovanomis – leisti sau patirti pojūčius, net jei jie nemalonūs.
Šventės gali būti kvietimas grįžti – ne tik į šeimą, bet ir į save.
Perdegimas nepasitraukia vien dėl darbų nutraukimo ar dovanos įteikimo. Jis ima silpti tada, kai vėl randame ryšį su savo kūnu, pojūčiais, jausmais ir saugiais santykiais.
Net jeigu pradžioje kyla nejaukumas ar sutrikimas – tai normalu. Būtent sustojimas, buvimas ir liudijimas savo vidinės būklės yra kelias atgal į ramybę ir tikrą ryšį.

