Dabar populiaru
Publikuota: 2017 vasario 27d. 14:17

Sporto psichologė: kaip besiformuojančią vaiko asmenybę veikia fizinis aktyvumas?

„Lietuvos mokyklų žaidynės“ – masiškiausias sporto renginys Lietuvoje.
„Lietuvos mokyklų žaidynės“ – masiškiausias sporto renginys Lietuvoje.

Aktyvi fizinė veikla, judėjimas mus lydi nuo pat mažų dienų: lauko žaidimų aikštelėje, kūno kultūros pamokose, būreliuose, tokiu būdu tapdami sveiku įpročiu ir laisvalaikio praleidimo forma visam gyvenimui. Fizinė sporto nauda – neabejotina, tačiau reikėtų neužmiršti ir apie psichologinę jo reikšmę asmenybės formavimuisi ir netgi gebėjimui pritapti visuomenėje.

Apie aktyvios fizinės veiklos psichologinę prasmę ir naudą jaunam žmogui pasakoja elitinio sporto konsultantė, sporto psichologė Aistė Žemaitytė.

Lengviau pritapti

Pačia bendriausia prasme sporto sąvoka savaime apima tiek fizinius, tiek intelektinius įgūdžius. O per įvairius judrius žaidimus, pavyzdžiui, estafetes, gali būti skiepijamos ir tam tikros asmeninės savybės – gebėjimas susikaupti, priimti sprendimus, netgi lavinama atmintis.

„Šiuo metu Vakaruose itin paplitusi ir praktikuojama tyrimais pagrįsta vadinamoji „smegenų mankšta“, t. y. vaikai yra mokomi specialių fizinių pratimų, kuriuos atliekant treniruojamos atskiros smegenų dalys. Pavyzdžiui, jei lavinami smulkieji pirštų, akių, riešo raumenys, kartu gerėja ir vaiko mokėjimas reikšti savo mintis žodžiu“, – vardijo sporto psichologė.

Taip pat, anot A.Žemaitytės, tiek komandinės, tiek individualios sporto šakos turi savų privalumų, kurie leidžia geriau pritapti visuomenėje, lengviau rasti bendrą kalbą su aplinkiniais.

Sportu ugdomos ir tokios charakterio savybės kaip disciplinuotumas, pasitikėjimas savimi, savimotyvacija ir kt.

„Komandinės ir individualios sporto šakos padeda geriau pažinti save, pamatuoti savo galimybių ribas, taip pat išmokstama kontroliuoti save, savo emocijas. O norint pasiekti maksimalų komandinį rezultatą, daug kas priklauso ir nuo jos narių tarpusavio sutarimo, elgesio. Kalbant apie individualias sporto šakas, komandinės dvasios jose taip pat pakanka, kadangi sportininko ir trenerio ar mokytojo duetas – jau komanda, turinti ją vienijantį bendrą tikslą“, – pasakojo A.Žemaitytė.

Pavyzdžiui, sportuodami ir dalyvaudami „Lietuvos mokyklų žaidynėse“, apjungiančiose per 200 tūkst. moksleivių, vaikai gali nesunkiai susirasti naujų draugų iš kitų miestų ir kartu su bendraamžiais pasinerti į sporto teikiamus džiaugsmus, išbandyti įvairias sporto šakas.

TAIP PAT SKAITYKITE: Atmintinė tėvams: kaip užauginti aukšto emocinio intelekto vaiką

Vystosi emocinis intelektas ir charakteris

Sporto psichologės teigimu, ankstyvame amžiuje itin svarbus vaidmuo tenka tėvams, kurie pirmieji turėtų pradėti skiepyti teigiamą vaikų požiūrį į sportą.

„Vaikui dar net nepradėjus eiti į mokyklą, galima suformuoti tinkamą („aš galiu“, „šaunu“) arba netinkamą („aš negaliu“, „nevykėlis“) savivertę. Be to, sportuodami vaikai patiria pačius įvairiausius emocinius išgyvenimus: džiaugsmą, laimę, drąsą, pasitikėjimą, taip pat baimę, nusivylimą, liūdesį, pyktį, kas padeda ateityje geriau suprasti save ir kitus“, – dėstė A.Žemaitytė.

Dar daugiau – sportu ugdomos ir tokios charakterio savybės kaip disciplinuotumas, pasitikėjimas savimi, savimotyvacija ir kt. O dalyvaudami masinėse sportinėse veiklose vaikai išmoksta geriau suvokti klaidas bei nesėkmes, siekti užsibrėžto tikslo, kas yra neatsiejama „Lietuvos mokyklų žaidynių“ dalis, padedanti ugdyti sveiką, atsakingą ir pilietišką jauną žmogų.

Kaip sportą paversti įpročiu?

Sporto psichologė atkreipia dėmesį, jog sporte, skirtingai nei daugelyje kitų sričių, negalioja 21 dienos įpročio formavimo principas. Moksliškai įrodyta, jog žmogaus sporto įgūdžiai susiformuoja iki 12 metų ir tik retais atvejais juos galima įskiepyti vėlesniame amžiuje. Taigi, pasak A.Žemaitytės, šiame procese reikšmingas vaidmuo tenka aplinkiniams – tėvams, mokytojams, treneriams.

„Labai svarbu turėti aiškų tikslą, ko norima vaiką išmokyti. Taip pat numatyti priemones, mokymo schemas, kaip efektyviai to pasiekti. Galutinis rezultatas vaikui turėtų būti teigiamos emocijos, todėl labai svarbu, jog fizinė veikla jam teiktų džiaugsmą, būtų įdomi. Kai vaikai išmoksta kažko naujo, jiems natūraliai išsiskiria dopaminas – hormonas, atsakingas už laimės pojūtį ir skatinantis nuolat kartoti jį sukeliančius veiksmus, šiuo atveju – užsiimti sportine veikla“, – akcentavo sporto psichologė.

Visgi neretai problemas ir nenorą sportuoti sukelia patys suaugusieji, iš varžybų padarydami konkurencines varžytuves arba dar blogiau – išreikšdami negatyvias emocijas pralaimėjusiojo atžvilgiu.

„Jei negavęs medalio vaikas nėra atstumiamas ir sulaukia pirmiausia tėvų, kitų aplinkinių palaikymo, jis norės tęsti veiklą. Šiuo atveju kompiuteriniams žaidimams vaikai teikia prioritetą iš esmės dėl to, jog nepasisekusį žaidimo lygį jie gali kartoti tol, kol pavyks pasiekti norimą rezultatą. Taigi, jei vaikas leidžiamas į varžybas, suaugusieji turėtų aiškiai žinoti, kaip jis bus pasitinkamas pergalės ar nesėkmės atveju, – teigė A.Žemaitytė. – Pralaimėjimo nėra, kai vaikas pasiekia savo asmeninį tikslą, o jeigu to nepavyksta, tuomet sužino, kas jam sutrukdė tai padaryti, pavyzdžiui, dėmesio stoka, sukilusios emocijos, ir tokiu būdu yra skatinamas tobulėti, nenuleisti rankų“.

Apie projektą

„Lietuvos mokyklų žaidynės“ – tai masiškiausias sporto renginys Lietuvoje, kuriame dalyvauja per 200 tūkst. moksleivių iš daugiau nei 1100 Lietuvos mokyklų. Į žaidynių programą įtrauktos net 24 sporto šakos: nuo legendinių estafečių „Drąsūs. Stiprūs. Vikrūs“ iki olimpinių sporto šakų – lengvosios atletikos ar krepšinio. „Lietuvos mokyklų žaidynių“ laida rodoma per TV6 kanalą.

Projektą globoja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Žaidynes organizuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija ir Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK).

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką