Iki -60% prenumeratai. Paskutinės akcijos dienos!
Išbandyti

Tyrimo rezultatai šokiruoja: pusė Lietuvos gyventojų mano, kad moterims su intelekto negalia nereikėtų gimdyti

Beveik pusė šalies gyventojų mano, kad moterų su intelekto negalia nėštumą galima nutraukti be jų sutikimo, o daugumos požiūriu, joms apskritai nevalia gimdyti. Tokias nuostatas atskleidė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakytas visuomenės nuomonės tyrimas, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Nėštumas
Nėštumas / Unsplash nuotr.

„Apklausa parodė, kad moterų su intelekto, o taip pat psichosocialine negalia prigimtinės laisvės susituokti ir turėti vaikų visuomenės stipriai kvestionuojamos. Labiausiai liūdina ir šokiruoja paplitęs požiūris į abortą be gimdyvės sutikimo, beje, jis pastebimas ir kalbant apie kitas negalias. Toks veiksmas būtų fundamentalus žmogaus teisių pažeidimas“, – sako Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertė Mintautė Jurkutė.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Mintautė Jurkutė
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Mintautė Jurkutė

Gimdyti – neatsakingas elgesys

Reprezentatyvaus tyrimo duomenimis, 42 proc. apklaustųjų įsitikinę, kad gydytojas turi teisę nutraukti moters su intelekto negalia nėštumą jos neatsiklausus. Psichosocialinės negalios atveju atitinkamas nuošimtis sudarė beveik trečdalį (31 proc.) respondentų.

Net 70 proc. apklaustųjų įsitikinę, kad moterys su intelekto negalia elgiasi neatsakingai pasirinkdamos susilaukti vaikų. Daugiau nei pusė (54 proc.) tam pritarė, jei moteris yra su psichosocialine negalia.

Beveik trečdaliui (31 proc.) apklaustųjų normalu, jei vyras gėdijasi pasirodyti viešumoje su partnere, kuri turi intelekto negalią, penktadaliui (23 proc). – jei moteris yra su psichosocialine negalia.

Dėl romantinių santykių užmezgimo gyventojai dar kategoriškesni – tik apie dešimtadalis apklaustųjų neprieštarautų, jei jų sūnus tuoktųsi su moterimi, turinčia intelekto ar psichosocialinę negalią. Beje, prieštaraujančiųjų dėl tokių tuoktuvių gerokai daugiau nei pritariančių, kalbant ir apie kitas negalias. Marčios su judėjimo, regos ar klausos negaliomis būtų priimtinos vidutiniškai tik penktadaliui apklaustųjų.

Shutterstock nuotr./Žmogus su judėjimo negalia
Shutterstock nuotr./Žmogus su judėjimo negalia

Susidūrę iš arčiau, požiūrį pakeičia

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovės M.Jurkutės pastebėjimu, gyventojų nuostatos moterų su negalia savarankiškumo atžvilgiu paremtos įsisenėjusiais stereotipais.

„Analogišką tyrimą atlikome prieš dvejus metus, pokyčių yra, bet jie nedideli. Akivaizdu, kad didelė dalis gyventojų smarkiai abejoja moterų su negalia savarankiškumu, tad linksta jį riboti arba pritaria tokiems ribojimams. Toks požiūris susijęs su tuo, kad matyti asmenis su negalia mūsų visuomenėje vis dar nėra normalu, juo labiau – artimoje aplinkoje“, – konstatuoja M.Jurkutė.

Jai antrina Vilniaus universiteto docentė, sociologė Jurga Mataitytė-Diržienė, atkreipianti dėmesį, kad žmonės su negalia, ypatingai intelekto negalia, ilgus metus metus buvo izoliuoti ir tokio reiškinio atgarsiai jaučiami iki šiol. Mokslininkės teigimu, šių žmonių integracija į visuomenę vyksta jau kuris laikas ir požiūris po truputį keičiasi, tačiau nepakankamai greitai.

„Akivaizdu, kad iš arčiau susipažinus su intelekto ir psichosocialine negaliomis, stereotipai gan greitai bliūkšta. Esame darę apklausas, kai Marijampolėje buvo įsteigti grupinio gyvenimo namai. Vietiniai iš pradžių buvo įsibauginę, tačiau po kurio laiko prisipažino nebepastebintys, kad tie žmonės yra kažkuo kitokie. Jie puikiausiai pritapo, o gyventojai įsitikino, kad jų nerimas neturi pagrindo“, – sako mokslininkė.

Vertindama tyrimo duomenis, J.Mataitytė-Diržienė pastebi, kad toli nuo šių negalių esantieji yra linkę šiuos žmones infantilizuoti. „Toks vertinimas per „amžinų vaikų“ prizmę yra iš esmės klaidingas. Ignoruojamas faktas, kad jie turi tokius pačius poreikius, kaip ir mes visi, tas pačias laisves ir teises. Tik, žinoma, jiems reikia specifinės pagalbos bei švietimo, ko neretai pritrūksta“, – teigia sociologė.

Miglės Anušauskaitės piešinys./„Ne“ reiškia „NE“.
Miglės Anušauskaitės piešinys./„Ne“ reiškia „NE“.

Trūksta individualios pagalbos ir lytinio švietimo

Anot J.Mataitytės-Diržienės, toli gražu ne visos savivaldybės gali teikti asmeninio asistento ar kitas individualius poreikius atitinkančias paslaugas. „Jų neteikiančios tvirtina, kad tokioms paslaugoms nėra poreikio, tačiau jis neatsiras tuščioje vietoje. Kita vertus, yra tėvų su intelekto ar psichosocialinėmis negaliomis, ir jeigu tokios šeimos atsiduria socialinės pagalbos tarnybų dėmesio centre, tai socialinės paslaugos paprastai būna orientuotos į vaiką, o tėvų dėl negalios turimi specialieji poreikiai lieka pamiršti. Ypač trūksta lytinio švietimo, būtent pritaikyto asmenims su negalia“, – mano docentė.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertė M.Jurkutė pažymi, kad padėtis greičiau keistųsi, jei moterims su negalia būtų sudarytos geresnės sąlygos gauti visapusę pagalbą.

„Kalbame apie kompleksinį požiūrį valstybės mastu. Dauguma moterų su negalia geba gauti išsilavinimą, kurti prasmingus santykius, gimdyti ir auginti vaikus, dirbti. Kliūtis tam sudaro joms nepritaikyta aplinka – nuo diskriminacinių įsitikinimų, toleruojančių net smurtą prieš moteris, iki individualios pagalbos sistemos stokos ir lanksčių darbo sąlygų nesudarymo. Pašalinus šias kliūtis, sparčiau gerėtų tiek asmenų su negalia teisių padėtis šalyje, tiek visuomenės požiūris į šiuos žmonės“, – pažymi M.Jurkutė.

Kaip skelbta anksčiau, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos apklausa atskleidė, kad pusė gyventojų pateisina partnerio ar sutuoktinio smurtą prieš moteris su intelekto ir psichosocialine negalia, netoli pusės apklaustųjų mano, kad jos pačios išprovokuoja smurtą arba linkusios linkusios perdėti ir „sutirštinti spalvas“, kuomet patiria smurtą.

Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atlikta 2024 metų kovo 15–23 dienomis. Ją atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“. Apklausta 1000 vyresnių nei 18 m. amžiaus asmenų, gyvenančių 31-oje Lietuvos savivaldybėje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„Playtime 2024“ – jau rugsėjį Kauną sudrebins didžiausias Lietuvoje kompiuterinių žaidimų festivalis
Reklama
Kaip sutaupyti įsirengiant automatinę laistymo sistemą?
Reklama
Testas apie vėjo elektrines: ką žinote apie elektros gamybą iš vėjo?
Reklama
Dantų atkūrimas per parą – implantacijos laimėjimas, leidžiantis akimirksniu susigrąžinti šypseną
Užsisakykite 15min naujienlaiškius