Sekite 15min Google
Tačiau diskusija jau seniai neapsiriboja vien klausimu, nuo kiek metų vaikui galima leisti turėti „Instagram“, „TikTok“ ar kitą socialinių tinklų paskyrą. Vis daugiau dėmesio krypsta į pačias platformas: jų algoritmus, priklausomybę skatinantį dizainą, nepilnamečiams rodomą turinį ir iki šiol šeimoms paliekamą atsakomybę.
Rugsėjo 17 dieną EK pristatė „EU KIDS Act“ pasiūlymą. Pagal jį socialinių tinklų platformos negalėtų suteikti prieigos jaunesniems nei 13 metų vaikams, o savarankišką paskyrą nepilnametis galėtų atsidaryti nuo 15 metų. Svarbus ir kitas siūlomas pokytis – platformos pačios turėtų įrodyti, kad jų paslaugos yra saugios ir pagal dizainą pritaikytos vaikams.
EK pirmininkė Ursula von der Leyen, pristatydama siūlymą, pabrėžė, kad nenorima sukurti situacijos, kai iki tam tikro gimtadienio socialiniai tinklai vaikui yra visiškai neprieinami, o kitą dieną staiga atsiveria visa jų aplinka. Pasirinktas laipsniškas modelis: jaunesniems vaikams – griežtesnė apsauga, vėliau – tėvų priežiūra ir tik tuomet daugiau savarankiškumo.
Tačiau kartu U. von der Leyen akcentavo, kad tai nereiškia atsakomybės perkėlimo šeimoms. Jei platforma nori būti prieinama nepilnamečiams, ji pirmiausia turėtų įrodyti, kad yra saugi, pateikti konkretų saugumo planą ir tik tuomet gauti galimybę pasiekti vaikus ar paauglius.
EP spaudžia platformas prisiimti daugiau atsakomybės
Tą pačią savaitę savo poziciją išsakė ir Europos Parlamentas (EP). Rugsėjo 17 dieną priimtoje rezoliucijoje europarlamentarai paragino daugiau atsakomybės perkelti platformoms ir stiprinti nepilnamečių apsaugą.
Dokumentui pritarė 395 EP nariai, 136 balsavo prieš, o 80 susilaikė. Tarp siūlomų priemonių – amžiaus patikra, specialus „jaunimo režimas“, tikslinės reklamos ir priklausomybę skatinančių funkcijų ribojimas bei didesnis algoritmų skaidrumas.
Rezoliucijos pranešėjas Sandro Ruotolo pabrėžė, kad algoritmų valstybių sienomis nesustabdysi, todėl reikia bendrų Europos taisyklių. Jo pozicija artima Komisijos siūlomam modeliui: jaunesni nei 13 metų vaikai socialiniais tinklais nesinaudotų, o 13–15 metų jaunuolių prieiga būtų prižiūrima.
Europarlamentaras Aurelijus Veryga taip pat mano, kad bendros europinės taisyklės būtų logiškos.
„Jeigu žiūrėtume į faktus ir duomenis, turbūt nėra didelio skirtumo, kurioje valstybėje nepilnametis ar mažametis naudojasi socialiniais tinklais – jų poveikis sveikatai nuo valstybės sienos nesikeičia. Ar tai būtų Italija, Prancūzija, ar Lietuva, poveikis iš esmės būtų toks pats“, – sakė A. Veryga.
Pasak A. Verygos, mokslinių duomenų apie socialinių tinklų poveikį daugėja, todėl bendras reguliavimas ES lygiu būtų pagrįstas. Tačiau didžioji problema prasideda tada, kai nustatytas taisykles reikia įgyvendinti.
„Socialiniai tinklai jau yra nusistatę amžiaus ribas, nuo kada galima jais naudotis. Tačiau šiandien pakanka įrašyti bet kokią gimimo datą, o patikimai patikrinti, ar ji teisinga, praktiškai nėra kaip“, – sakė A. Veryga.
Ribos ir draudimai veikia
Skaitmeninės etikos centro vadovė Rasa Jauniškienė įsitikinusi, kad vien tai, jog dalis žmonių draudimus apeina, nėra argumentas jų atsisakyti.
„Pirma – labai svarbu įvardinti: ribos ir draudimai veikia. Kad tuo įsitikintume – aibės pavyzdžių mūsų gyvenime, kur net nesusimąstome. Pakanka įsivaizduoti kelius be draudžiančio raudono šviesoforo signalo, reklamas be N-18 įstatymų ar gyvenimą be alkoholio, tabako, kitų psichoaktyvių medžiagų draudimų ar nepilnamečius, kuriems bankas gali išduoti paskolas“, – teigė ji.
Pasak R. Jauniškienės, ribas pažeidžiančių žmonių visada bus, tačiau tai nepanaikina pačių ribų prasmės.
„Ar yra, kas tas ribas sulaužo ar kas draudimų nepaiso – taip, yra. Tačiau ribos turi būti, jos padeda išvengti chaoso ir suteikia saugumo. Draudimų, ribojimų poveikį įrodęs ir mokslas. Taigi, jie – veikia“, – sakė ji.
Tačiau, anot ekspertės, svarbiausia, kad naujos amžiaus ribos netaptų dar viena užduotimi tėvams.
„Kai kalbame apie amžiaus ribas socialiniams tinklams, juk tikrai negalvojame, kad toks nutarimas, kad žmonėms iki tam tikro amžiaus neleidžiama turėti socialinių tinklų paskyrų, bus tik jų tėvų užduotis, kurie ir brėš tas ribas ir turės atlaikyti“, – sakė R. Jauniškienė.
Jos vertinimu, platformoms turi būti keliami ne papildomi reikalavimai šalia tėvų atsakomybės, o iš esmės nustatytas kitoks atsakomybės standartas.
Tampa ir mirties nuosprendžiu
R. Jauniškienė socialinių tinklų poveikį vertina itin griežtai: „Kol socialiniai tinklai, kaip jau įrodyta, gali žaloti mūsų vaikus ir mus pačius, o kartais dėl savo veikimo principų tampa net mirties nuosprendžiu, sunku būtų sakyti, kad 15 ar 16 metų žmogų jau galime paleisti tuo realiai pavojingai sukonstruotu keliu, o 13-mečio – dar ne“, – teigė R. Jauniškienė.
Todėl, jos manymu, diskusijoje pernelyg daug dėmesio skiriama vien konkrečiai amžiaus ribai.
„Kaip tik čia, šiuose svarstymuose, kviesčiau skaitytoją paklausti savęs: kodėl gi socialinių tinklų platformos neturėtų pirmiausia įrodyti, kad nekenkia, o tik tada jomis būtų galima naudotis?“ – klausė Skaitmeninės etikos centro vadovė.
Ji pateikia žaislų pramonės pavyzdį: norėdamas savo gaminį teisėtai tiekti ES rinkai, gamintojas turi užtikrinti, kad jis atitiktų nustatytus saugos reikalavimus.
Panašų principą dabar siūloma taikyti ir skaitmeninėms platformoms – jos pačios turėtų iš anksto įrodyti, kad nepilnamečiams siūlomos paslaugos yra saugios.
Komisijos pristatyme taip pat aiškinta, kad saugaus dizaino reikalavimai būtų taikomi ne tik socialiniams tinklams, bet ir vaizdo dalijimosi platformoms, internetiniams žaidimams, dirbtinio intelekto pokalbių sistemoms ir virtualiems DI „draugams“. Nepilnamečiams nebūtų galima rodyti pagal ankstesnį jų elgesį personalizuotos reklamos, nepažįstami asmenys negalėtų jiems laisvai rašyti, taip pat būtų ribojamos priklausomybę skatinančios funkcijos.
JAV „Meta“ jau įpareigota keisti veikimo principus
R. Jauniškienė atkreipia dėmesį, kad Jungtinėse Valstijose platformų atsakomybė jau peržengė vien politinių diskusijų ribas.
Rugpjūčio pabaigoje „Meta“ pasiekė iki 17,1 mlrd. JAV dolerių vertės susitarimą su JAV valstijų generalinių prokurorų koalicija dėl ieškinių, susijusių su „Instagram“ ir „Facebook“ poveikiu nepilnamečiams. Susitarimas dar turi būti patvirtintas teismo.
Be finansinių įsipareigojimų, „Meta“ turės keisti ir pačių platformų veikimą. Nepilnamečių naudojimasis „Facebook“ ir „Instagram“ būtų ribojamas iki dviejų valandų per dieną, būtų ribojamas naudojimas naktį, mokyklos metu ir vakarais nepilnamečiams nebūtų siunčiami pranešimai, stiprinama amžiaus patikra ir tėvų kontrolė. Taip pat numatyta galimybė atsisakyti priklausomybę skatinančių algoritminių srautų.
„Mes juk taip pat norėtume tokių apsaugų savo vaikams. Tačiau bloga žinia ta, kad šie pakeitimai planuojami tik JAV, o ne Europoje. Mes ir mūsų vaikai toliau naudosimės tokiomis platformų versijomis, dėl kurių JAV prokurorai buvo pateikę ieškinį“, – sakė R. Jauniškienė.
Jos manymu, tai jau klausimas politikams: „Kiek jums tokia situacija priimtina ir kiek iš tiesų norite ją keisti? Nes pokyčiai prasideda nuo noro ir šio klausimo prioritetizavimo“, – teigė ji.
Tėvai svarbūs, bet problemos vieni neišspręs
A. Veryga mano, kad amžiaus patvirtinimo procese galėtų dalyvauti ir tėvai.
„Galėtų būti numatyta tam tikra tėvų dalyvavimo forma – pavyzdžiui, jie galėtų patvirtinti vaiko amžių ar sutikimą naudotis platforma. Tokiu atveju amžiaus patvirtinimas galėtų būti tam tikra prasme susietas ir su tėvų duomenimis“, – svarstė jis.
Tačiau europarlamentaras pripažįsta, kad dalis tėvų patys ne visada pakankamai supranta socialinių tinklų keliamas rizikas.
„Nebūtinai visi tėvai tai supranta, ir juos dėl to sunku kaltinti. Technologijos bei socialiniai tinklai vystosi taip greitai, kad čia jau atsiranda ir kartų skirtumas. Dažnai vaikai technologijas išmano geriau nei jų tėvai – geriau žino, kaip jomis naudotis ir kaip apeiti tam tikrus ribojimus“, – sakė A. Veryga.
Dažnai vaikai technologijas išmano geriau nei jų tėvai – geriau žino, kaip jomis naudotis ir kaip apeiti tam tikrus ribojimus.
Ir pastebėjo, kad net jei tėvai dalyvautų patvirtinant amžių, tai neišspręstų klausimo, kas vyksta vėliau, jau sukūrus paskyrą.
„Amžių patvirtinti galima vieną kartą, tačiau paskui tėvai kartu su vaiku socialiniuose tinkluose nesėdės ir nematys visko, kas ten vyksta. Todėl čia prasideda ir pačių socialinių tinklų atsakomybė – turi būti aiškios taisyklės, kas leidžiama ir kas ne“, – pabrėžė jis.
Dvejonės dėl duomenų
Kaip patikrinti amžių ir neatiduoti dar daugiau duomenų? Tai – vienas sudėtingiausių būsimo reguliavimo klausimų.
EK pozicija – vartotojas turėtų galėti įrodyti savo amžių, neatskleisdamas platformai nieko daugiau. Amžiaus patikros sistema turėtų būti paprasta, o tėvų kontrolės priemonės – įjungtos pagal nutylėjimą ir lengvai valdomos.
A. Veryga šiuo klausimu į privatumo argumentą žiūri kiek skeptiškiau. Jo teigimu, išmaniuosius įrenginius naudojantys žmonės jau dabar įvairioms sistemoms perduoda daug informacijos – nuo savo buvimo vietos ir judėjimo iki automobilio stovėjimo vietos ar naršymo įpročių.
„Žmonės kartais net nesuvokia, kiek daug savo asmens duomenų jau atiduoda – kur važiavo, kur ir kada buvo. Visa ši informacija jau yra kaupiama“, – sakė jis.
Todėl, A. Verygos nuomone, pati gimimo data nėra didžiausia su privatumu susijusi problema.
„Man didesnį nerimą kelia kitų duomenų rinkimas ir kaupimas, o ne pati gimimo data. Manau, kad amžiaus patvirtinimo atveju tai būtų viena mažiausių problemų“, – teigė europarlamentaras.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad platformų algoritmai apie vartotojo amžių jau dabar gali nemažai spręsti iš jo elgesio internete.
„Algoritmai ir be gimimo datos gali suprasti, kokio amžiaus yra žmogus – pagal tai, ką jis žiūri ir ką skaito“, – sakė A. Veryga.
Pati gimimo data nėra didžiausia su privatumu susijusi problema.
Vis dėlto visiškai kas kita būtų suteikti privačioms platformoms tiesioginę prieigą prie valstybinių registrų – tokiam sprendimui europarlamentaras nepritaria. Be to, jo vertinimu, vien asmens dokumento pateikimas problemos nebūtinai išspręstų, nes šiuolaikinės technologijos leidžia dokumentus gana lengvai suklastoti.
„Nenorėčiau, kad socialiniai tinklai turėtų prieigą prie valstybės sistemų ar registrų. Kita vertus, net ir asmens dokumento kopija nebūtinai būtų patikimas sprendimas – naudojant dirbtinį intelektą suklastotą dokumentą šiandien galima sukurti labai greitai“, – sakė A. Veryga, kalbėdamas apie būdus apeiti amžiaus patikrą.
Australija pasirinko gerokai griežtesnį modelį
Kai kalbame apie socialinių tinklų platformų atsakomybę, vienas dažniausiai minimų pavyzdžių – Australija. Nuo 2025 metų gruodžio 10 dienos socialinių tinklų platformos privalo imtis pagrįstų priemonių, kad jaunesni nei 16 metų Australijos gyventojai negalėtų susikurti ar išlaikyti paskyrų. Reikalavimai taikomi „Facebook“, „Instagram“, „Snapchat“, „TikTok“, „X“, „YouTube“, „Reddit“, „Threads“, „Twitch“, „Kick“ ir kitoms nustatytus kriterijus atitinkančioms platformoms.
Svarbiausia – atsakomybė už ribojimų įgyvendinimą tenka ne vaikui ar jo tėvams, o pačioms platformoms. Jei jos nesiima pagrįstų priemonių jaunesnių nei 16 metų naudotojų paskyroms užkardyti, teismas bendrovėms gali skirti iki 54,6 mln. Australijos dolerių baudą.
Pirmieji oficialūs duomenys parodė, kad netrukus po įstatymo įsigaliojimo platformos deaktyvavo, pašalino arba apribojo daugiau kaip 4,7 mln. paskyrų, priskirtų jaunesniems nei 16 metų naudotojams. Vėliau Australijos vyriausybė skelbė, kad tokių paskyrų skaičius jau viršijo 5 milijonus.
Tačiau 2026 metų kovą Australijos interneto saugumo reguliuotojas „eSafety“ atkreipė dėmesį, kad dalis jaunesnių nei 16 metų naudotojų vis dar sugeba išlaikyti turimas paskyras, susikurti naujas arba apeiti platformų taikomas amžiaus patikros priemones. Reguliuotojui taip pat kilo abejonių dėl kelių didžiųjų platformų atitikties naujiems reikalavimams.
Australijos pavyzdys jau leidžia matyti abi medalio puses: milijonai nepilnamečių paskyrų buvo pašalintos ar apribotos, o atsakomybė už ribojimų įgyvendinimą realiai perkelta platformoms. Tačiau patikimai nustatyti vartotojo amžių ir užkirsti kelią ribojimų apėjimui vis dar išlieka viena sudėtingiausių sistemos vietų.
Poveikis dėmesiui ir bendravimui
Tačiau socialinių tinklų vartotojų amžius – tik viena problemos dalis. A. Veryga atkreipia dėmesį į platesnį socialinių tinklų poveikį dėmesiui, informacijos vartojimui ir bendravimui.
„Tą poveikį jaučiu ir pats – tam nereikia būti vaiku. Skaityti ilgesnį straipsnį ar tekstą, pažiūrėti ilgą filmą šiandien dažnai jau reikia sąmoningų pastangų ir susikaupimo“, – sakė jis.
Pasak A. Verygos, smegenys yra neuroplastiškos ir gana greitai prisitaiko prie pasikeitusio informacijos vartojimo būdo. Tai, anot jo, nebūtinai visais atvejais yra blogai – gebėjimas greitai atsirinkti trumpą informaciją gali būti naudingas.
„Tačiau kartu prarandame dalį gylio, bendravimo kokybės ir gebėjimo į informaciją įsigilinti“, – teigė europarlamentaras.
Vis dėlto A. Veryga perspėja nesieti kiekvienos paauglių problemos vien su socialiniais tinklais. Kalbėdamas apie smurtą ir patyčias, jis priminė, kad šie reiškiniai egzistavo ir anksčiau.
„Smurto, muštynių ar patyčių buvo ir iki socialinių tinklų. Kai kuriais atvejais socialiniai tinklai tiesiog padaro tokius įvykius labiau matomus – be jų apie dalį tokių atvejų galbūt apskritai nesužinotume“, – sakė A. Veryga.
Kur kas didesnę riziką jis mato kalbėdamas apie realaus bendravimo nykimą: „Jeigu visas gyvenimas persikelia į skaitmeninę erdvę, žmonėms tampa sunkiau kurti saugius, artimus ryšius. Mums reikia realių patirčių – bendrauti, kartais suklysti, kažko išmokti iš tiesioginio santykio su kitu žmogumi“, – kalbėjo jis.
A. Veryga taip pat kalba apie vadinamąją vienišumo pandemiją ir baiminasi, kad technologijos šią problemą gali dar labiau sustiprinti jaunesnėse kartose.
„Žmonės gali vis labiau likti po vieną. Mano supratimu, tai yra rimta problema, nes žmogus yra sociali būtybė – mums reikia kitų žmonių ir gyvo ryšio“, – sakė europarlamentaras.
Kaip vieną paprasčiausių priemonių jis mini telefonų naudojimo ribojimą mokyklose. Pasak A. Verygos, tokį sprendimą pritaikiusios mokyklos pastebi, kad vaikai gana greitai pradeda daugiau bendrauti tarpusavyje.
„Iš pradžių vaikams būna sunku, tarsi atsiranda trumpas prisitaikymo laikotarpis. Tačiau gana greitai jie pradeda daugiau bendrauti, žaisti ir natūraliai socializuotis“, – sakė jis.
Didžiausias iššūkis – įgyvendinimas
A. Veryga atkreipia dėmesį, kad dalis jau galiojančių reikalavimų ir šiandien neveikia taip, kaip turėtų.
„Akivaizdu, kad turime problemų ir spragų, o dalis jau sutartų dalykų praktiškai neveikia. Reikia išsiaiškinti, ar tai lemia techninių galimybių trūkumas, ar pačių platformų nenoras imtis reikalingų pokyčių“, – sakė europarlamentaras.
Todėl svarbiausias naujojo reguliavimo išbandymas bus ne pats taisyklių priėmimas, o jų veikimas praktikoje. Australijos patirtis jau parodė, kad net griežtas draudimas neužkerta kelio visiems bandymams apeiti amžiaus patikrą, o JAV pavyzdys rodo, kad technologijų bendroves galima įpareigoti keisti ir pačių platformų veikimo principus.
Dabar klausimas – ar Europa sugebės padaryti tą patį.
Projektą iš dalies finansuoja Europos Parlamentas. Tačiau už turinyje išreikštą nuomonę ar požiūrį atsako tik autorius (-iai); Europos Parlamentas už juos negali būti laikomas atsakingu.
