Sekite 15min Google
Iš pirmo žvilgsnio vartotojui tai skamba paprastai: jeigu importuoti prekę tampa pigiau, galbūt mažiau už ją mokėsime ir parduotuvėje. Tačiau ekonomistai ir verslo atstovai perspėja, kad poveikis nebūtinai bus toks tiesioginis. Be to, tai, kas gali būti naudinga pirkėjui ar įmonei, importuojančiai amerikietišką produkciją, tuo pat metu gali reikšti papildomą konkurenciją Lietuvos gamintojui.
Kol kas vieno dalyko nematyti – JAV prekių antplūdžio
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ekonomistės dr. Živilės Simonaitytės-Vasiliauskienės teigimu, naujausi Eurostato duomenys apima tik pirmąjį naujo režimo mėnesį. 2026 m. liepą ES importas iš JAV siekė 31,2 mlrd. eurų ir buvo 1,9 proc. mažesnis nei prieš metus.
Tiesa, dar antrąjį ketvirtį, iki naujo režimo įsigaliojimo, importas iš JAV buvo 11,5 proc. didesnis nei prieš metus, todėl prekybos srautai jau ir taip buvo dinamiški. Tačiau, kaip pabrėžia ekonomistė, šio augimo negalima sieti su liepos 1-osios pokyčiais.
„Realesnį poveikį bus galima vertinti turint bent kelių mėnesių produktų lygmens duomenis“, – teigia Ž. Simonaitytė-Vasiliauskienė.
Konkurencijos arena – ne Lietuvos parduotuvės
Didžiausia potenciali konkurencija Lietuvos pramonei, anot LPK ekonomistės, gali atsirasti mašinų ir elektros įrangos, chemijos, plastikų, kai kurių transporto įrangos ir metalo gaminių segmentuose.
Tai nėra nereikšmingos nišos. 2026 m. pirmąjį pusmetį mašinos ir elektros įranga sudarė 9,7 proc. lietuviškos kilmės prekių eksporto, chemijos produkcija – 8,3 proc., plastikai ir gumos gaminiai – 7,4 proc.
Vis dėlto didžiausia rizika, pasak ekonomistės, slypi ne visuose šių sektorių gaminiuose.
„Rizika didžiausia ne visame sektoriuje, o standartizuotuose produktuose, kur pirkėjui gana lengva pakeisti europinį tiekėją JAV gamintoju ir kur kelių procentų kainos skirtumas turi didelę reikšmę“, – sako ji.
Lietuvai pagrindinė konkurencijos arena gali būti ne Lietuvos parduotuvės ir net ne JAV rinka.
Ir čia svarbi detalė: Lietuvai pagrindinė konkurencijos arena gali būti ne Lietuvos parduotuvės ir net ne JAV rinka.
2026 m. pirmąjį pusmetį net 72,6 proc. Lietuvos prekių eksporto keliavo į kitas ES valstybes. Vadinasi, Lietuvos įmonės su JAV gamintojais konkuruoja Vokietijoje, Lenkijoje, Nyderlanduose, Skandinavijoje ir kitose Europos rinkose.
„Jeigu JAV gamintojas dėl panaikinto muito tampa keliais procentais konkurencingesnis visoje ES, Lietuvos įmonei poveikis gali pasireikšti ne JAV ar Lietuvos rinkoje, o, pavyzdžiui, prarastu užsakymu Vokietijos klientui“, – aiškina Ž. Simonaitytė-Vasiliauskienė.
Amerikiečių pranašumas – ne vien muitai
Vien panaikinti muitai JAV gamintojų konkurencingumo nesukuria. LPK ekonomistė atkreipia dėmesį, kad vienas ryškiausių struktūrinių JAV pranašumų tebėra energijos ir žaliavų kaina.
Tarptautinės energetikos agentūros vertinimu, 2025 m. elektros kaina dideliems energijai imliems ES pramonės vartotojams vidutiniškai buvo daugiau nei du kartus didesnė nei JAV. JAV taip pat turi struktūriškai pigesnes gamtines dujas dėl gausios vidaus gavybos.
Todėl papildomas spaudimas pirmiausia gali būti juntamas chemijos, plastikų ir kitose energijai imliose pramonės šakose. Mastelio ir technologinį pranašumą amerikiečiai turi ir energetikos įrangos, aviacijos bei kituose transporto įrangos segmentuose.
Pirmiausia tai gali reikšti ne uždaromas gamyklas, o daug žemiškesnį dalyką – spaudimą kainoms ir pelno maržoms.
Pirmiausia tai gali reikšti ne uždaromas gamyklas, o daug žemiškesnį dalyką – spaudimą kainoms ir pelno maržoms.Jeigu konkurencija užsitęstų, vėliau gali atsirasti ir mažesni užsakymai ar atidedamos investicijos.
Tai aktualu ir dėl bendro Lietuvos pramonės fono. Pirmąjį šių metų pusmetį lietuviškos kilmės eksportas, neįskaitant mineralinių produktų, sumažėjo 1,2 proc., chemijos produkcijos eksportas – 3,6 proc.
Todėl, kaip pažymi Ž. Simonaitytė-Vasiliauskienė, net santykinai nedidelis papildomas kainų spaudimas kai kurioms Lietuvos įmonėms gali būti reikšmingas.
Kita medalio pusė – pigesnė įranga Lietuvos verslui
Tačiau nulinis muitas amerikietiškoms pramoninėms prekėms nebūtinai reiškia vien daugiau konkurentų. JAV prekės gali būti ne galutiniai produktai, konkuruojantys su lietuviška produkcija, o Lietuvos įmonėms reikalingos staklės, technologinė įranga, komponentai ar žaliavos.
Tokiu atveju pigesnis importas veikia priešingai – mažina Lietuvos gamintojo sąnaudas ir gali didinti jo konkurencingumą.
Ž. Simonaitytė-Vasiliauskienė nurodo, kad Europos Komisija liberalizavimo naudą ES importuotojams ir vartotojams vertina maždaug 5 mlrd. eurų sutaupytų muitų per metus.
„Lietuvos pramonei tai gali būti naudinga ten, kur JAV prekė yra ne galutinis konkurentas, o gamybai reikalinga technologija ar komponentas“, – pabrėžia ji.
Kitas argumentas – prekybos sąlygų nuspėjamumas. Ir būtent čia prasideda platesnė diskusija, kodėl Europos Parlamentas apskritai sutiko su susitarimu, kuris iš pirmo žvilgsnio nėra visiškai simetriškas.
Rinkosi mažesnę riziką
Ž. Simonaitytė-Vasiliauskienė pabrėžia, kad tarifų požiūriu naujasis ES ir JAV prekybos modelis nėra simetriškas.
„Tarifų požiūriu sistema nėra simetriška: ES nuo liepos 1 d. JAV pramoninėms prekėms taiko 0 proc. muitą, o daugumai ES prekių JAV rinkoje nustatyta iki 15 proc. bendra muitų riba; daliai prekių taikomos išimtys, o kai kuriems plieno ir aliuminio išvestiniams produktams JAV muitai šiuo metu gali siekti net 50 proc.“, – pastebi ekonomistė.
Lietuvos statistikoje eksporto į JAV susilpnėjimas buvo ryškus dar iki naujo režimo įsigaliojimo. 2026 m. pirmąjį pusmetį bendras Lietuvos prekių eksportas į JAV buvo 45,4 proc. mažesnis nei prieš metus, o importas iš JAV – tik 0,8 proc. mažesnis.
Šių skaičių negalima tiesiogiai priskirti liepos 1-osios pokyčiams. Tačiau jie parodo, kodėl Lietuvos gamintojams svarbu ne tik tai, kokiomis sąlygomis JAV produkcija patenka į ES, bet ir tai, kokios sąlygos taikomos Europos eksportui į JAV.
Būtent šiame kontekste Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius aiškina, kad nuo pat pradžių buvo aišku – visiškai subalansuotą susitarimą pasiekti bus sunku. Tačiau, jo vertinimu, reikėjo rinktis ne tarp šio susitarimo ir idealaus teorinio varianto, o tarp susitarimo ir galimos tolesnės prekybinės konfrontacijos.
„Susitarimas yra geriausias sandėris, kurį JAV turi su kitomis prekybos partnerėmis. Išlaikomas transatlantinių santykių stabilumas ir nuspėjamumas. Alternatyva šio susitarimo nebuvimui būtų buvęs sunkiai nuspėjamas muitų ir prekybos karas, kurio buvo siekta išvengti“, – teigia P. Auštrevičius.
Pasak jo, Europos Parlamentui derybose pavyko sustiprinti pradinę Europos Komisijos pasiūlytą versiją – ypač apsaugos mechanizmą ir galimybę susitarimą suspenduoti, jei JAV pradėtų keisti sutartas sąlygas, pavyzdžiui, taikydama aukštesnius tarifus. EP siūlymu taip pat nustatyta susitarimo galiojimo pabaiga – 2029-ieji metai.
Pats teisėkūros procesas vyko ne vakuume. P. Auštrevičius primena, kad Europos Parlamento Tarptautinės prekybos komitetas buvo atidėjęs balsavimus, reaguodamas į JAV administracijos veiksmus, todėl galutinėje versijoje dar labiau sustiprintos nuostatos dėl apsaugos ir galimybės susitarimą sustabdyti.
Kalbėdamas apie žemės ūkį, europarlamentaras taip pat pabrėžia, kad lengvatos suteiktos vadinamosioms nejautrioms produktų kategorijoms.
„JAV produktai, kuriems sumažinti arba panaikinti muitai, laikomi „non-sensitive“, nedarančiais didelės įtakos ES rinkai, pavyzdžiui, riešutai, konservuoti vaisiai“, – teigia P. Auštrevičius.
Jo vertinimu, nors ES eksportuotojams JAV rinkoje ir lieka tarifai, jie vis tiek išlaiko geresnes sąlygas nei dalis kitų JAV prekybos partnerių.
Ūkininkai JAV kol kas nelaiko didžiausia grėsme
Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Gedas Špakauskas kol kas taip pat nemato pagrindo skelbti pavojaus signalo.
JAV produkcijos importas nėra toks didelis, kad savaime reikštų esminę grėsmę Lietuvos žemės ūkiui. Daug didesnį nerimą, jo teigimu, Europos ūkininkams kelia konkurencija su Pietų Amerikos „Mercosur“ valstybėmis.
„Lyginant, pavyzdžiui, JAV ir Braziliją, JAV užauginamos produkcijos savikaina irgi yra aukšta, kaip ir Europos Sąjungoje. Mes kur kas labiau bijome „Mercosur“ šalių“, – sako G. Špakauskas.
Pasak jo, svarbus ir ES taikomų reikalavimų klausimas – genetiškai modifikuotiems produktams, hormonams, pesticidų likučiams ir kitiems maisto saugos aspektams. Jeigu importuojamai JAV produkcijai ir toliau bus taikomi tokie pat europiniai standartai, didelės tiesioginės grėsmės Lietuvos ūkininkai kol kas nemato.
Tačiau žemės ūkyje kartais užtenka ir nedidelio kainos pokyčio. G. Špakauskas pateikia grūdų pavyzdį: dešimties eurų už toną kainos skirtumas iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti nedidelis, tačiau ūkininkui tai jau gali reikšti reikšmingą pelno dalį.
„Dešimt eurų ūkininkui nuo tonos yra labai skaudžiai. Galbūt tai yra didžioji dalis pelno“, – sako jis.
Kartu G. Špakauskas pabrėžia, kad būtų klaidinga kiekvieną kainų pokytį automatiškai sieti būtent su JAV importu. Grūdų, sojų, kukurūzų ir pašarų rinkas veikia daug skirtingų veiksnių.
„Negalime sureikšminti, kad dabar atėjo JAV ir dėl to viskas pasikeitė. Tačiau tokios smulkios detalės gali turėti neigiamos įtakos“, – aiškina jis.
Silpniausia grandis – pirminis gamintojas
Problema ta, kad ūkininkas nėra tas rinkos dalyvis, kuris gali lengvai perskaičiuoti savo kainą ir perkelti išaugusias sąnaudas kitam.
„Ūkininkai pardavimo kainos nenusistato“, – pokalbio metu pabrėžė G. Špakauskas.
Jo teigimu, pirminis gamintojas priklausomas nuo biržų ir bendros rinkos situacijos, o perdirbėjai ar prekybininkai turi daugiau galimybių laviruoti galutine produkto kaina.
Todėl būtent ši grandis, anot LŪS vadovo, yra viena jautriausių ir turėtų būti saugoma, jeigu naujas prekybos režimas pradėtų realiai veikti kainas.
Kita vertus, G. Špakauskas nenori prekybos su JAV vertinti vien kaip grėsmės.
Jo manymu, daugiau prasmės turi importuoti tai, ko patys neužsiauginame arba ko Europoje trūksta – tam tikrus vaisius, daržoves, egzotinius produktus ar prieskonius.
„Jeigu šitie dalykai tikrai bus vežami kokybiški, sveiki, tai kodėl gi ne?“ – svarsto G. Špakauskas.
Jo vertinimu, esant protingiems prekybiniams santykiams, galimybių gali atsirasti abiem pusėms.
Saugiklis yra – klausimas, kaip greitai jis suveiktų
Būtent dėl galimų šalutinių pasekmių galutiniame ES ir JAV prekybos teisės aktų variante atsirado stipresnis apsaugos mechanizmas.
Jeigu konkretaus JAV produkto importas išaugtų tiek, kad pradėtų daryti arba grėstų padaryti rimtą žalą Europos pramonei ar žemės ūkiui, Europos Komisija galėtų imtis apsaugos priemonių.
Vien importo padidėjimo tam nepakaktų.
Kaip aiškina Ž. Simonaitytė-Vasiliauskienė, signalais taptų keli mėnesiai iš eilės sparčiai augantis konkretaus JAV produkto importas, krentančios ES pardavimo kainos, Europos gamintojų rinkos dalies bei užsakymų mažėjimas, gamybos, pajėgumų panaudojimo ar užimtumo kritimas.
G. Špakauskas mato kitą problemą – tokie mechanizmai ne visada suveikia akimirksniu. Kol institucijos surenka duomenis, įvertina priežastis ir priima sprendimus, dalis žalos gamintojams jau gali būti padaryta.
Todėl svarbus ne tik pats saugiklio egzistavimas, bet ir tai, kaip greitai ES sugebėtų sureaguoti į realų rinkos pokytį.
Galutinis reglamentas numato nuolatinę prekybos srautų stebėseną, o iki 2029 m. turi būti įvertintas platesnis susitarimo ekonominis poveikis. Būtent tada turėtų paaiškėti, ar dabartinės sąlygos pasiteisino ir ar jas verta tęsti.
Kol kas atsakymas į klausimą, kas iš naujų prekybos taisyklių laimės, o kas pralaimės, nėra vienareikšmis.
Amerikietiška įranga ar komponentai gali tapti pigesni Europos verslui, vartotojams gali didėti pasirinkimas, o transatlantinės prekybos taisyklės tapo labiau nuspėjamos. Tuo pat metu kai kuriems Lietuvos gamintojams atsiranda papildomas konkurentas visoje ES rinkoje, o žemės ūkyje net nedidelis kainų spaudimas gali būti jautrus pirminiam gamintojui.
Tačiau galutinis susitarimas nėra paremtas principu „atidarome rinką ir žiūrime, kas bus“. Jame numatyta stebėsena, apsaugos mechanizmas, galimybė stabdyti lengvatas ir galiojimo terminas.
O ar šių saugiklių realiai prireiks, parodys artimiausių mėnesių prekybos, kainų ir gamybos duomenys.
Projektą iš dalies finansuoja Europos Parlamentas. Tačiau už turinyje išreikštą nuomonę ar požiūrį atsako tik autorius (-iai); Europos Parlamentas už juos negali būti laikomas atsakingu.
