Sekite 15min Google
Ekspertai perspėja, kad technologijų galimybės auga greičiau nei visuomenės gebėjimas atpažinti ir suvaldyti naujas grėsmes. Dėl to vis svarbiau žinoti, kokios teisės saugo nukentėjusiuosius ir kur kreiptis pagalbos.
Netikras vaizdas nereiškia netikros žalos
Europos Parlamento narys, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas, profesorius Dainius Žalimas pabrėžia, kad dirbtinio intelekto sukurtas vaizdas negali būti vertinamas kaip nekaltas vien todėl, kad jame pavaizduoti įvykiai niekada nevyko.
Dirbtinio intelekto sukurtas vaizdas negali būti vertinamas kaip nekaltas vien todėl, kad jame pavaizduoti įvykiai niekada nevyko.
„Žmonės kartais mano, kad jeigu vaizdas netikras, jis negali padaryti žalos. Tai klaidingas požiūris. Netikras vaizdas gali turėti labai realių pasekmių žmogaus reputacijai, darbui ir asmeniniam gyvenimui“, – sako D. Žalimas.
Pasak jo, be žmogaus sutikimo panaudotas veidas ar kūnas gali paveikti nukentėjusiojo reputaciją, santykius, profesinį gyvenimą ir psichologinę būklę. Tokia žala gali būti ilgalaikė, ypač jei vaizdas greitai išplatinamas ir tampa prieinamas dideliam žmonių skaičiui.
Europos Sąjunga stiprina apsaugą
Dainiaus Žalimo teigimu, Europos Sąjunga jau kuria teisinį reguliavimą, kuris turėtų padėti efektyviau kovoti su dirbtiniu intelektu sukurtų intymių vaizdų platinimu ir kitomis skaitmeninio smurto formomis.
Anot europarlamentaro, vienas svarbiausių žingsnių yra Europos Sąjungos direktyva dėl kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu artimoje aplinkoje. Ji įpareigoja valstybes nares kriminalizuoti tyčinį netikrų intymių vaizdų kūrimą, manipuliavimą jais ir viešą platinimą be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai tokie veiksmai gali sukelti didelę žalą.
„Valstybės narės šias nuostatas į nacionalinę teisę turi perkelti iki 2027 metų birželio, todėl teisinė apsauga šioje srityje artimiausiais metais tik stiprės“, – sako D. Žalimas.
Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad atsakomybė tenka ne tik neteisėto turinio kūrėjams, bet ir interneto platformoms. Jo teigimu, pagal Skaitmeninių paslaugų aktą platformų valdytojai privalo sudaryti galimybę vartotojams paprastai pranešti apie galimai neteisėtą turinį, o gauti pranešimai turi būti nagrinėjami laiku, rūpestingai ir objektyviai.
D. Žalimo teigimu, reikšmingą vaidmenį turės ir Europos Sąjungos Dirbtinio intelekto aktas. Jame numatytos skaidrumo taisyklės įpareigoja dirbtinio intelekto sistemų kūrėjus ir teikėjus užtikrinti technines priemones, leidžiančias atpažinti dirbtinai sukurtą ar pakeistą turinį.
Europos Sąjunga jau kuria teisinį reguliavimą, kuris turėtų padėti efektyviau kovoti su dirbtiniu intelektu sukurtų intymių vaizdų platinimu.
„Deepfake“ atvejais žmogus turi būti aiškiai informuojamas, kad matomas vaizdas buvo sukurtas arba pakeistas naudojant dirbtinį intelektą“, – aiškina profesorius.
„Žmogaus veido panaudojimas seksualinio pobūdžio turiniui be jo sutikimo netampa priimtinas vien todėl, kad prie vaizdo parašome „sukurta naudojant DI“, – pabrėžia D. Žalimas.
Anot europarlamentaro, didžiausias iššūkis šiandien yra ne tik paties turinio sukūrimas, bet ir jo platinimo greitis. Per labai trumpą laiką netikras vaizdas gali pasklisti dešimtyse platformų, o pašalinus originalą jo kopijos neretai lieka gyvuoti kitur. Todėl kiekviena valanda yra svarbi – kuo greičiau žmogus reaguoja, tuo didesnė tikimybė sumažinti žalą.
Lietuvoje tokių atvejų kol kas pasitaiko pavieniui
RRT interneto karštoji linija „Švarus internetas“ per pirmąjį 2026 metų pusmetį gavo 1 375 pranešimus apie draudžiamą arba nepilnamečiams žalingą turinį internete. Vis dėlto šis skaičius neatskleidžia, kiek pranešimų buvo susiję būtent su dirbtinio intelekto sukurtu intymiu turiniu.
RRT Skaitmeninių paslaugų reguliavimo grupės vadovės Justinos Paulauskaitės teigimu, tokių atvejų kol kas fiksuojama palyginti nedaug.
„Šiuo metu „Švaraus interneto“ gaunamuose pranešimuose nematome didelio dirbtinio intelekto sugeneruotų intymių „deepfake“ vaizdų skaičiaus. Tokių atvejų pasitaiko pavieniui“, – sako J. Paulauskaitė.
Anot ekspertės, dažniau susiduriama su paprastesnėmis nuotraukų manipuliavimo formomis, ypač tarp vaikų ir paauglių. Tokiais atvejais bendraamžių nuotraukos įvairiai koreguojamos ar papildomos siekiant žmogų pažeminti, įžeisti arba iš jo pasityčioti.
RRT atstovė atkreipia dėmesį, kad dirbtinio intelekto įrankiai tampa vis lengviau prieinami, todėl rizika ateityje gali didėti.
„Internete jau galima rasti programų, kurios leidžia iš paprastos nuotraukos palyginti lengvai sukurti tariamai apsinuoginusio žmogaus atvaizdą. Dėl to turime būti pasirengę, kad tokių pažeidimų ateityje gali daugėti“, – perspėja J. Paulauskaitė.
Ką daryti aptikus savo suklastotą atvaizdą?
RRT Skaitmeninių paslaugų reguliavimo grupės vadovė Justina Paulauskaitė pabrėžia, kad pastebėjus internete be sutikimo paskelbtą ar dirbtiniu intelektu sukurtą savo atvaizdą svarbiausia nedelsti ir kuo greičiau imtis veiksmų.
„Pirmiausia reikėtų išsaugoti visą informaciją apie pažeidimą. Svarbu nukopijuoti tikslią nuorodą į turinį, pasižymėti paskyros pavadinimą, paskelbimo laiką ir padaryti ekrano nuotraukas. Šie duomenys vėliau gali būti reikalingi tiek platformai, tiek teisėsaugai“, – sako J. Paulauskaitė.
Pasak jos, kitas žingsnis turėtų būti kreipimasis į socialinio tinklo administraciją arba svetainės savininką ir prašymas pašalinti neteisėtą turinį.
„Daugelyje platformų seksualinio pobūdžio turinys, paskelbtas be žmogaus sutikimo, pažeidžia bendruomenės taisykles. Todėl svarbu pasirinkti būtent tokio pobūdžio pažeidimui skirtą pranešimo formą“, – aiškina RRT atstovė.
Anot J. Paulauskaitės, jei žmogus nežino, kaip pranešti apie neteisėtą turinį, arba platforma į tinkamai pateiktą pranešimą nereaguoja, galima kreiptis pagalbos į RRT interneto karštąją liniją „Švarus internetas“.
„Tokiais atvejais gyventojai gali kreiptis į interneto karštąją liniją „Švarus internetas“ adresu www.svarusinternetas.lt. Padedame įvertinti situaciją ir nukreipiame dėl tolimesnių veiksmų“, – sako ji.
Pašnekovė taip pat pabrėžia, kad ypač rimtai reikėtų vertinti atvejus, kai netikri vaizdai naudojami šantažui ar spaudimui.
„Jeigu vaizdas naudojamas šantažui, grasinama jį paviešinti, reikalaujama pinigų ar kitų intymių nuotraukų, būtina kreiptis į policiją. Pranešimą galima pateikti per portalą ePolicija.lt. Jei kyla grėsmė žmogaus saugumui ar gyvybei, pirmiausia reikėtų kreiptis būtent į policiją“, – pabrėžia J. Paulauskaitė.
Kaip gali padėti „Švarus internetas“?
Pranešimus interneto karštajai linijai „Švarus internetas“ galima pateikti anonimiškai. Tokiu atveju svarbiausia nurodyti tikslią interneto vietą, kurioje paskelbtas draudžiamas ar žalingas turinys.
RRT Skaitmeninių paslaugų reguliavimo grupės vadovė Justina Paulauskaitė rekomenduoja, jei įmanoma, kartu pateikti ir kontaktinius duomenis.
„Jeigu žmogus nori gauti konsultaciją arba sužinoti, kokių veiksmų buvo imtasi dėl jo pranešimo, verta nurodyti elektroninio pašto adresą. Tai leidžia specialistams prireikus susisiekti ir suteikti papildomos informacijos“, – sako J. Paulauskaitė.
Pasak jos, gavę pranešimą specialistai pirmiausia įvertina pateiktą informaciją ir nustato, ar turinys gali pažeisti teisės aktus arba platformų taisykles.
„Jeigu informacija pasitvirtina, kreipiamės į interneto paslaugų teikėją, svetainės administratorių ar socialinio tinklo valdytoją, kad neteisėtas arba žalingas turinys būtų pašalintas kuo greičiau“, – aiškina RRT atstovė.
Specialistai pabrėžia, kad kovoje su dirbtiniu intelektu kuriamais netikrais intymiais vaizdais itin svarbus ir pačių žmonių budrumas. Kuo anksčiau pastebimas pažeidimas ir apie jį pranešama, tuo didesnė tikimybė sumažinti žalą ir sustabdyti tolesnį turinio plitimą.
„Svarbiausia nelikti vienam su problema. Tokiais atvejais yra institucijų ir priemonių, kurios gali padėti. Kuo greičiau žmogus imasi veiksmų, tuo daugiau galimybių apsaugoti savo privatumą ir sustabdyti neteisėto turinio sklaidą“, – pabrėžia J. Paulauskaitė.
Projektą iš dalies finansuoja Europos Parlamentas. Tačiau už turinyje išreikštą nuomonę ar požiūrį atsako tik autorius (-iai); Europos Parlamentas už juos negali būti laikomas atsakingu.
