Žino, koks maistas sveikas, bet jo nevalgo
Maisto technologė R.Bogušienė pasidžiaugė, jog edukaciniuose užsiėmimuose dalyvavę vaikai puikiai atliko sveiko maisto atrinkimo užduotis. Jie pakankamai gerai žinojo, koks maistas yra sveikatai palankus.
Tačiau paradoksas tas, kad patys vaikai pripažįsta, jog kasdienybėje sveikos mitybos reikalavimų nepaiso. Pusryčių dažniausiai nevalgo arba tik sumuštinius. Pietums renkasi ne paruoštą šiltą maistą, o šlamštamaistį: čipsus, hamburgerius ir pan.
Meniu – dažniausiai tradicinis. Dominuoja bulvės, daug mėsos patiekalų.
Kodėl taip yra? Vienos lankytos mokyklos vaikai teigia, jog valgykloje jiems paprasčiausiai neskanu. Ypač mokiniams nepatinka padažai. R.Bogušienė atkreipė dėmesį, jog išties padažai dedami dėl to, jog patiekalas atitiktų teisės aktuose reikalaujamų kalorijų kiekį. Tačiau specialistė kelia klausimą: ar menkavertėmis kalorijomis prisodrintą maistą galime pavadinti sveikatai palankiu ir tinkamu vaikui?
Mokyklų valgyklų meniu
Lankydamasi Anykščių mokyklų valgyklose maisto technologė, mitybos specialistė R.Bogušienė atkreipė dėmesį į meniu. Meniu – dažniausiai tradicinis. Dominuoja bulvės, daug mėsos patiekalų.
Mokiniams siūlomi patiekalai (pavyzdžiui, žemaičių blynai), prie kurių nepatiekiamos daržovės, nors pagal teisės aktus vaikas pietums turėtų gauti karštą pietų patiekalą su šviežiomis daržovėmis, tačiau tai negalioja iš meniu pasirenkamiems patiekalams. Žuvies pasirinkimo nėra, dominuoja patiekaluose rafinuoti kvietiniai miltai.
Užsisakiusi vištienos krūtinėlės su daržovėmis mitybos specialistė šiuo patiekalu buvo patenkinta. Nei per sūrus, nei per riebus, daug daržovių, bet R.Bogušienė stebėjosi: kam vištiena apvoliojama kvietinių miltų ir kiaušinio plakiniuose? Ir vėl dėl kalorijų atitikimo ar pataikavimo „tradiciniam skoniui“?
Ar taikytis prie vaikų norų?
Vaikų maitinimo organizatoriai susiduria su problema, kad nepasiūlius dešrainių, picų, bandelių vaikai išvis neperžengs valgyklos slenksčio. Tada jie per pertraukas bėga į šalia mokyklų esančias užkandines, prekybos centrus ir perka greitą maistą. Dėl to mokyklų valgyklose bandoma prisitaikyti prie vaikų poreikių – picų, dešrainių čia irgi galima rasti.
Mokyklos bufete siūlomos bandelės, keksiukai, gėrimai. Pagal vaikų maitinimo aprašą gėrimuose ir kituose siūlomuose patiekaluose cukraus kiekis neviršija 5 g/100 g, druskos ne daugiau 1 g/100 g, nėra „iš dalies hidrintų“ riebalų. Visgi šalia mokyklų esančiose užkandinėse šis reikalavimas nėra taikomas.
Vaikai, bėgantys per pertraukas į šalia mokyklų esančias parduotuves, užkandines, išsiderina savo natūralų skonį, ir šiltas bei šviežiai ruoštas maistas tampa neskanus. Vaikų sveikata turėtų būti visų suaugusiųjų rūpestis, jei mokyklose nėra užkandžių su „iš dalies hidrintais“ riebalais, jų turėtų nebūti ant vaikų stalo ir už mokyklos ribų.
Teisės aktų pažeidimai
Teisės aktai juda teisinga linkme, bet jų praktinis įgyvendinimas nėra lengvas. Vaikų maitinimo organizatoriams būtina pagalba: bendruomenės švietimas, naujų technologinių sveikatai palankesnių patiekalų kortelių sukūrimas ir griežtesnė teisės aktų atitikimo kontrolė.
Pavyzdžiui, kavos mokyklos valgyklose nėra, o mokykla įsileidžia kavos aparatus. Štai vienoje iš aplankytų mokyklų iškart pravėrus paradines duris galima išvysti kavos aparatą. Teisės aktų leidėjai galvoja, kad mokyklose kava uždrausta, bet realybė ne visada atitinka lūkesčius. Gal ją geria tik mokytojai ir užkandžius iš šalia esančio automato perka turbūt tik mokytojai?!
Panaši situacija yra ir kitose Lietuvos mokyklose, todėl visoje Lietuvoje yra vykdomas vaikų ir juos supančių suaugusiųjų sveikatai palankios mitybos raštingumo didinimas. Tuo tikslu yra suburtas sveikatai palankių ugdymo įstaigų tinklas.
Kartu su iniciatyvos partneriais keliaujama per visą Lietuvą. Renginius veda iniciatyvos „Sveikatai palankus“ įkūrėja R.Bogušienė. Iniciatyvos „Sveikatai palankus“ dėka visoje Lietuvoje visuomenė sužino apie vaikų maitinimo reikalavimus, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas.
Šios iniciatyvos pagrindinis tikslas, kad atsirastų mitybos vienodumas namuose, ugdymo įstaigose ir viešojoje erdvėje (kavinės, prekybos centrai ir t.t.), kad mes ir mūsų vaikai turėtume galimybę „čia ir dabar“ valgyti sveikatai palankų maistą.
