Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2020 08 25, 15:10

3 dalykai apie ftalatus: kodėl jie turėtų rūpėti ir kūdikį auginančiai mamai, ir automobilių plovyklos savininkui

Ilgą laiką tik mokslininkų ir specialistų pokalbiuose girdėtas žodis „ftalatai“ vis dažniau skamba ir viešumoje. Apie juos kalbėti garsiai ir daug būtina, nes tarša ftalatais kasmet auga ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, įsitikinę 15min pašnekovai. Medikai skambina pavojaus varpais: ftalatai stipriai veikia endokrininę sistemą, ją ardo. Nuolat gyvenant ftalatais užterštoje aplinkoje gali padidėti nevaisingumo, apsigimimų, vėžio, diabeto, nutukimo rizika.
Saugodami gamtą mes saugome save – tai suprasti būtina kiekvienam
Saugodami gamtą mes saugome save – tai suprasti būtina kiekvienam / 123RF.com nuotr.

Netirpsta vandenyje, pavojingiausi – penki

Ftalatai – tai plastiko minkštikliai, suteikiantys plastikui geras kokybines charakteristikas – elastingumą, lankstumą, minkštumą, skaidrumą, ilgaamžiškumą.

„Plačiausiai pasaulyje naudojamas dietilheksil ftalatas, kuris yra bespalvis riebus skystis, tirpstantis riebaluose ir labai mažai tirpstantis vandenyje. Dažniausiai jis naudojamas polivinilchloridinių (PVC) vamzdžių ir klijų gamyboje. 1995 m. jo kasmet buvo sunaudojama apie 4 mln. tonų. Dabar, taikant griežtesnius reikalavimus gamintojams, jo sunaudojimas yra sumažėjęs iki 2,5 mln tonų per metus“, – sakė Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkas, doc. dr. Algirdas Radzevičius.

Pasak jo, plačiausiai naudojamų pavojingų ftalatų penketas yra DEHP, DBP, DINP, DIDP, BBP. Tuo metu vandens aplinkai pavojingų medžiagų sąraše yra įrašyti 17 pavadinimų ftalatai.

„Kuo daugiau anglies atomų yra jų sudėtyje, tuo jis yra mažiau pavojingas“, – kaip nustatomas ftalato pavojingumas, nurodė pašnekovas.

Ftalatų yra visur

Jei galvojate, kad ftalatų galima išvengti, klystate – mokslininkų teigimu, jų yra visur – daugiausia plastikiniuose gaminiuose: pakuotėse, maišeliuose, jau minėtuose vamzdžiuose, kabeliuose, induose, įvairiuose prietaisuose, vaikų žaisluose (taip pat ir skirtuose kūdikiams, pvz., kramtukuose).

123RF.com nuotr./Kūdikis su kramtuku
123RF.com nuotr./Kūdikis su kramtuku

Ftalatai randami ir tekstilės gaminiuose, statybiniuose mišiniuose, dažuose, tapetuose, grindų dangose, skalbimo priemonėse, klijuose, skystame muile, kosmetikoje ir net vaistuose – vaistų kapsulių apvalkalėliuose.

Kas kaltas dėl tokio šios medžiagos paplitimo? Doc. dr. A.Radzevičiaus nuomone, jokios naujienos čia nėra – visuomenė be saiko naudoja plastiką, ypač įvairias pakuotes, vienkartinius indus, higienos priemones. Visa tai ir yra pagrindinė ftalatų plitimo problema.

„Plastikas užvaldė pasaulį, todėl ftatatų koncentracija aplinkoje didėja. Tam įtakos turi gyventojų tankumas, industrializavimo lygis, aplinkosaugos priemonių taikymo lygis, taip pat ir gyventojų mentalitetas“, – sakė mokslininkas.

Plastikas užvaldė pasaulį, todėl ftatatų koncentracija aplinkoje didėja.

Į žmogaus organizmą ftalatai patenka per maisto produktus, kurių sudėtyje (pvz. žaliavoje) jau buvo ftalatų, arba kurie buvo laikomi plastikinėje taroje. Ftalatų „gauname“ per kosmetiką: pavyzdžiui dažydamiesi lūpas ar tepdamiesi kremais. Juos išgeriame vartodami maisto papildus ir vaistus, kurie supakuoti kapsulėse.

123RF.com nuotr./Vaistai
123RF.com nuotr./Vaistai

Auksinio“ sprendimo kol kas nėra

Kalbėdamas apie poveikį gamtai ir žmonėms, VDU ŽŪA mokslininkas pabrėžė, jog suvaldyti taršos plitimą bandoma jau keliolika metų. Pavyzdžiui, nuo 2007 m. populiariausią ftalatą (dietilheksilftalatą, žymimą DEHP) uždrausta naudoti vaikų žaisluose.

„Tačiau kiek iki 2007 m. pagamintų žaislų vis dar yra vaikų rankose, statistikos nėra“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.

Kalbėdamas apie tai, kaip sumažinti ftalatų kiekį mūsų aplinkoje, doc. dr. A.Razdzevičius pabrėžė, jog svarbiausia – kad kuo mažiau plastiko atliekų patektų į vandens telkinius, dirvožemį, kuriame lėtai irdamas ilgą laiką „maitintų“ ftalatais aplinką.

123RF.com nuotr./Besaikis plastiko vartojimas
123RF.com nuotr./Besaikis plastiko vartojimas

Mažinti plastiko vartojimą reikia visur ir pradėti galima nuo buities su vienkartiniais indais, ausų krapštukais ir kitomis mums dabar įprastomis priemonėmis.

Gamyboje, jei neįmanoma išvengti ftalatų, reikėtų kurti ir naudoti aukštesnės prabos ftalatus – jų sudėtyje daugiau anglies atomų, kurie, kaip jau minėta, mažiau pavojingi gamtai ir žmonėms.

Didžiausi iššūkiai – vandens tiekėjams

Pasak doc. dr. A.Radzevičiaus, su ftalato šalinimo problemomis pastaruoju metu aštriausiai susiduria vandens tiekimo įmonės, surenkančios ir valančios komunalines nuotekas.

„Nuotekų tvarkymo reglamente ribojami DEHP kiekiai išleidžiamose į nuotekų tinklus ir aplinką. Išleidžiamose į nuotekų tinklus nuotekose DEHP koncentracija negali viršyti 40 µg/l. Tuo tarpu iš nuotekų valyklų į atvirus vandens telkinius išleidžiamose nuotekose DEHP koncentracija negali viršyti 2 µg/l. Deja, daugelyje šalių, taip pat ir Lietuvoje veikiančiose valyklose taikomos nuotekų valymo technologijos kol kas nėra pritaikytos ftalatų šalinimui. Apie tai vis garsiau pasisako vandens tekimo įmonės, vykdančios buitinių nuotekų surinkimą ir valymą“, – sakė pašnekovas.

Pasak jo, Austrijos ir Šveicarijos nuotekų valyklose atlikti tyrimai rodo, kad mechaninio valymo grandyje (pirminiuose nusodintuvuose) naudojant koaguliantus ir flokuliantus galima iš nuotekų pašalinti iki procentų 30 proc. ftalatų.

„Bet jie niekur nedingsta – atsiduria nuotekų dumble ir turi būti utilizuojami kartu su nuotekų dumblu“, – pažymėjo mokslininkas.

Biologinio valymo grandyje (kai naudojami aerotankai + antriniai nusodintuvai) iš nuotekų galima pašalinti iki 60 proc. ftalatų. „Todėl pagrindinis DEHP skaidymo procesas perkeliamas į dumblo apdorojimo įrenginius, kurie pajėgūs suskaidyti iki 42 proc. DEHP“, – pasakojo VDU ŽŪA atstovas.

Jo teigimu, tam tikrais atvejais ftalatų sulaikymui ir skaidymui galima taikyti kitus metodus. Tačiau jie įmanomi tik esant mažiems nuotekų kiekiams, bet ne dešimtims ir šimtams tūkstančių kubinių metrų per dieną, kokie susidaro Lietuvos didžiuosiuose miestuose. Lietuva pagal susidarančių ftalatų kiekį ir išvalymą niekuo Europoje neišsiskiria.

Anot doc. dr. A.Radzevičiaus, vandens tiekimo įmonėms, surenkančioms ir valančioms komunalines nuotekas, reikėtų labai kontroliuoti į nuotekas iš skalbyklų ir automobilių plovyklų, nes šių išleidėjų nuotekos gali viršyti leistinas ribines koncentracijas (40 µg/l).

123RF.com nuotr./Plastiko tarša
123RF.com nuotr./Plastiko tarša

Atsakingi esame visi

„Auksinio“ ir universalaus sprendimo, kaip sumažinti ftalatų patekimą į aplinką, dar nėra atradusi jokia pasaulio valstybė. Vis dėlto mokslininkai įsitikinę, jog realų pokytį galima pasiekti trimis žingsniais: reikia šviesti visuomenę ir keisti jos vartojimo įpročius (mažiau plastiko), griežtinti reikalavimus plastiko gamintojams, daugiau gaminti ir naudoti produktų iš stiklo, keramikos ir medžio, arba perdirbtų atliekų, pvz., popieriaus.

Projekto partnerių nuotr./Perdirbto popieriaus indai
Projekto partnerių nuotr./Perdirbto popieriaus indai

„Ftalatai patys savaime nėra blogas dalykas. Jie unikalūs produktai, padarę perversmą plastiko, klijų, dažų, kosmetikos ir ypač pakuočių srityje. Tačiau reikia mokėti tinkamai šiais produktais pasinaudoti ir utilizuoti. Turime atsisakyti perteklinio įpakavimo, kai pakuotės svoris ar tūris kelis kartus viršija daikto svorį ar tūrį, o jei taip nutinka – jį papildomai apmokestinti“, – savo nuomone pasidalino pašnekovas.

Ftalatai padarė perversmą plastiko, klijų, dažų, kosmetikos ir pakuočių srityje. Tik reikia mokėti tinkamai jais pasinaudoti ir utilizuoti.

Reikia bendro valstybės sprendimo

Egidijus Anulis, „Vilniaus vandenų“ Veiklos organizavimo tarnybos direktorius, sako, jog sprendžiant ftalatų ir kitų potencialiai pavojingų teršalų patekimo į gamtinę aplinką problemą, pirmiausia reikėtų ieškoti strateginių sprendimų, galiojančių visoje šalyje.

Asmeninė nuotr./„Vilniaus vandenų“ Veiklos organizavimo tarnybos direktorius Egidijus Anulis
Asmeninė nuotr./„Vilniaus vandenų“ Veiklos organizavimo tarnybos direktorius Egidijus Anulis

„Reikėtų kurti nuoseklią sistemą, leidžiančią riboti ar užkardyti ftalatų naudojimą kasdienėje buityje ir pramonėje. Taip pat būtina keisti įstatymus, leidžiančius apmokestinti didžiausius teršėjus (tiek buitinius, tiek ir juridinius), mokslininkų pagalba atrasti efektyviausius ftalatų valymo būdus, o tuomet jau investuojant diegti modernias nuotekų valymo technologijas, galinčias išvalyti tai, kas liko ir gali patekti į gamtinę aplinką. Mūsų, vandentvarkininkų, įsipareigojimu sprendžiant šią problemą, galėtų būti nuoseklios investicijos į valymo įrangą bei griežtinama potencialių teršėjų kontrolė“, – teigė bendrovės „Vilniaus vandenys“ atstovas.

Suprasti akimirksniu

  • Kas yra ftalatai? Tai – unikalūs produktai, padarę perversmą plastiko, klijų, dažų, kosmetikos ir ypač pakuočių srityje, tačiau kenkiantys žmogui ir gamtai.
  • Kaip susidaro ftalatai? Ftalatai yra plastiko gaminių sudėtyje. Jie gerai tirpsta riebaluose, todėl transportuojant ar laikant riebalų turinčius produktus iš plastikinių vamzdžių, talpų yra ištirpdomi ftalatai, ir taip jie atsiduria skystyje.
  • Kur didžiausia koncentracija: paviršiniuose vandenyse (upėse, ežeruose) – 0,013 – 18,5 µg/l; gruntiniuose vandenyse – iki 5,6 µg/l; Dirvožemyje – iki 10 mg/kg; Miestų komunalinėse nuotekose 0,7 – 122 µg/l.
  • Didžiausios ftalatų koncentracijos užfiksuotos skalbyklų ir automobilių plovyklų nuotekose – iki 210 µg/l.
  • Lietuvoje (Klaipėdoje) nuotekose iš daugiabiučių namų buvo užfiksuota 88,0 µg/l ftalatų koncentracija.
  • Savartynų filtrate 88 – 460 µg/l
  • Nuotekų dumble 12 – 1250 mg/kg

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Inicijuotas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką