Dabar populiaru
Publikuota: 2020 gegužės 19d. 10:14

33 proc. mirčių Lietuvoje yra nulemtos padidėjusių kraujospūdžio sukeltų komplikacijų: kaip jų išvengti

Kraujospūdis
123RF.com nuotr. / Kraujospūdis

Didelis kraujospūdis, arba arterinė hipertenzija, – vienas svarbiausių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. Nors žmonės padidėjusio kraujospūdžio dažnai nelaiko rimta problema, kadangi ilgą laiką nejaučia jokių simptomų, net 33 proc. mirčių Lietuvoje yra nulemtos jo sukeltų komplikacijų.

Gegužės 17 d. visas pasaulis mini Pasaulinę hipertenzijos dieną. Ta proga su Kauno klinikų gydytoja kardiologe prof. Gintare Šakalyte kalbamės apie tai, kada būtina pradėti gydyti didelį kraujospūdį, kokios yra naujausios gydymo metodikos ir kas gresia, jeigu į šią iš pirmo žvilgsnio nepavojingą būklę numosime ranka.

Nuotr. iš sam.lt/Gintarė Šakalytė
Nuotr. iš sam.lt/Gintarė Šakalytė

Kada reikia pradėti gydytis

Pasak kardiologės, padidėjusį kraujospūdį gydyti – tiek vaistais, tiek nemedikamentinėmis priemonėmis – reikia, kai jau yra liga, t. y. žmogus serga hipertenzija, o pastaroji diagnozuojama, kai fiksuojamas 140/90 ir didesnis kraujo spaudimas.

Vienintelė išlyga, kai tris mėnesius gali būti taikomas tik nemedikamentinis gydymas (t. y. gyvenimo būdo korekcija), kai be padidėjusio kraujospūdžio daugiau nėra jokio kito širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnio. Prie jų priskiriama vyriška lytis, amžius, rūkymas, nutukimas, lipidų apykaitos sutrikimai, diabetas, juosmens apimties padidėjimas ir pan. Jeigu yra bent vienas iš šių rizikos veiksnių, būtini vaistai. Taip pat vaistai skiriami iš karto, nepriklausomai nuo rizikos veiksnių, jeigu kraujospūdis didesnis nei 160/100.

Taigi nemedikamentinės priemonės, pasak gydytojos, padedančios kontroliuoti kraujospūdį, tinka sąlyginai sveikam žmogui, kurio kraujo spaudimas artėja prie grėsmingos 140/90 ribos. Ši būklė vadinama prehipertenzija arba dideliu normaliu kraujospūdžiu. Taip pat nemedikamentines gydymo priemones galima rekomenduoti trumpą laiką (3–6 mėn.), jeigu yra pirmojo laipsnio arterinė hipertenzija (kraujospūdis yra 140-159/90-99 mmHg), bet paciento širdies ir kraujagyslių ligų rizika yra maža. Tačiau, pašnekovės teigimu, tai kryptis pokalbiui su šeimos gydytoju, o ne savigydai.

„Pacientų, kuriems nereikia skirti vaistų, yra labai mažai, nes dauguma visgi turi daugiau rizikos veiksnių“, – teigė pašnekovė.

Pagal statistiką, arterine hipertenzija serga trečdalis suaugusių gyventojų. Su amžiumi tokių ligonių daugėja. Tiesa, medikė sutinka, kad yra senyvo amžiaus žmonių, kurie neturi aukšto kraujospūdžio, bet jų labai ne daug. Iškalbingesnė kitokia statistika: iš dabartinių 50-mečių, kurių kraujo spaudimas šiuo metu dar yra normalus, devyniems iš dešimties su amžiumi dėl didėjančio kraujagyslių standumo išsivystys arterinė hipertenzija.

Dažniausiai (apie 90 proc.) nustatoma vadinamoji pirminė hipertenzija, kai padidėjusio kraujospūdžio priežastis nėra aiški. Antrinės hipertenzijos priežastis yra žinoma, ji išsivysto dėl kitų ligų, pavyzdžiui, inkstų kraujagyslių stenozės, tam tikrų endokrininių ligų.

Kodėl gydymas ne visada efektyvus

Dažnai iš hipertenzija sergančių žmonių galima išgirsti, kad nors jie geria vaistus, jų kraujo spaudimas nėra toks, koks turėtų būti. G. Šakalytė čia įžvelgia dvi galimas problemas: viena vertus, pacientai netinkamai vartoja vaistus, kita vertus, gydytojai ne visada atsižvelgia į arterinės hipertenzijos gydymo metodikos rekomendacijas, ne visada paskiriamas optimalus vaistų derinys.

„Su doktorantais ir rezidentais prieš keletą metų apklausėme arterine hipertenzija sergančius pacientus ir juos gydančius šeimos gydytojus norėdami sužinoti, kiek žmonių žino turintys padidėjusį kraujospūdį, kaip pacientai vartoja vaistus ir kaip gydytojai laikosi gydytojo rekomendacijų“, – pasakojo pašnekovė.

Minėtas tyrimas parodė, kad tiek pacientai, tiek gydytojai vis dar nepakankamai reikšmės teikia nemedikamentiniam gydymui, nors optimaliai naudojamos nemedikamentinių priemonės gali sumažinti aukštą kraujospūdį tiek, kiek vienos veikliosios medžiagos tabletė. Vien tik valgomosios druskos saikus vartojimas (vartojant iki 2,4 g Na arba iki 6 g NaCl) gali sumažinti kraujospūdį 2–8 mmHg. Tačiau kritinę NaCl ribą teisingai nurodė tik 84,3 proc. gydytojų, 6 proc. rekomendavo druskos vartoti daugiau.

Keli paprasti gydytojos patarimai: papildomai nesūdykite maisto ir atsiminkite, kad net 80 proc. suvartojamo druskos kiekio yra jau pagamintame maiste, todėl svarbu skaityti produktų etiketes ir stengtis maistą gaminti namuose, o ne vartoti pusgaminius.

Paklausti, kokios neefektyvaus arterinės hipertenzijos gydymo priežastys, gydytojai pagrindinėmis nurodė gydymo vaistais taisyklių pažeidimus – pacientai nevartojo arba neteisingai vartojo vaistus (71,1 proc.), nesilaikė nemedikamentinio gydymo rekomendacijų (68,5 proc.), buvo nutukę (51,5 proc.) ar neribojo druskos (47,2 proc.).

Tuo tarpu pacientai buvo labai savikritiški ir teigė, jog gydymą sunkina jų rizikos veiksniai: antsvoris ar nutukimas (54,9 proc.), nenuoseklus vaistų vartojimas (40,5 proc.), per sūrus maistas (37,6 proc.), Retas iš pacientų manė, jog galimai gydoma ne ta liga (3,1 proc.).

Kaip pasikeitė hipertenzijos gydymas

„Gydymo metodikos, atsirandant naujiems mokslo įrodymams, keičiasi. Prieš 10–15 metų mes kalbėjome apie tai, kad reikėtų ieškoti vieno idealaus vaisto, kuris pataikytų į tą mechanizmą, dėl kurio didėja kraujospūdis. Vėliau atsirado rekomendacija gydyti viena vaistų klase arba jų deriniu, kuris labai sunkiems pacientams skiriamas iš karto. Šiuo metu jau daugumai pacientų iš karto skiriame dviejų vaistų klasių derinį, nes hipertenziją, kaip jau minėta, sukelia ne vienas mechanizmas, o keli. Dažniausi iš jų – organizme kaupiasi per daug skysčių, per standžios kraujagyslės ar per daug aktyvios neurohormoninės sistemos.

Paskutinėse Europos hipertenzijos ir kardiologų draugijų jungtinėse gairėse rekomenduojama pasiekti tikslinį kraujo spaudimą per tris mėnesius, ieškoti idealaus vaisto, kas dažniausiai ir neįmanoma, mes neturime laiko. Todėl iš karto skiriamos dvi vaistų klasės. Vėliau gali būti didinamos vaistų dozės, o prireikus skiriama ir trečia vaistų klasė. Dažniausiai trijų vaistų kombinacijos pakanka. Taip pat dabar turime galimybę tuos du ar tris vaistus paskirti vienoje tabletėje. Tai gerokai patogiau pacientui. Įrodyta, kad geriausias būdas gerinti vaistų vartojamumą yra fiksuoti deriniai. Šiandien tai yra daugumos gairių rekomendacija gydant lėtinėmis ligomis sergančius pacientus“, – teigė profesorė.

Deja, daugiau nei penktadaliui pacientų nustatoma gydymui atspari hipertenzija, kai paskyrus tinkamą gydymą nepasiekiamas tikslinis kraujospūdis. Viena pagrindinių jos išsivystymo priežasčių yra ta, kad net du trečdaliai pacientų vaistus vartoja nereguliariai. Tai lemia daug priežasčių, bet dažniausiai minimas didelis tablečių skaičius, nepatogus ar komplikuotas gydymo režimas (vaistų skyrimas dažnai, skirtingu laiku), sudėtingos, tik žodinės gydymo instrukcijos ir t.t. Kita svarbi priežastis susijusi su paciento gyvenimo būdu. Jeigu žmogus valgo labai sūriai, turi didelį antsvorį ir pan., sureguliuoti kraujospūdį labai sunku. Taigi gyvensena šalia vaistų yra svarbi gydymo dalis.

Gyvensenos keitimas

Rekomendacija

Kraujospūdžio sumažėjimas

Svorio mažinimas

Normalus svoris (KMI – 18,5-24,9)

5-20 mm Hg/10 kg numesto svorio

Mityba pagal dietines rekomendacijas

Daug vaisių, daržovių, neriebūs produktai, mažas sočiųjų ir visų riebalų kiekis

8-14 mm Hg

Na mažinimas maiste

Sumažinti Na vartojimą iki 2,4 g Na ir 6 g NaCl. Rekomenduojama vartoti mažiau 1,5 arbatinio šaukštelio druskos arba 3 šaukštelių natrio gliutamato.

2-8 mm Hg

Fizinis aktyvumas

Reguliarūs aerobiniai fiziniai pratimai (pvz., greitas vaikščiojimas ilgiau nei 30 min./d.) bent 3-4 kartus per savaitę, idealu – kasdien.

4-9 mm Hg

Suvartojamo alkoholio ribojimas

Gausus alkoholio vartojimas didina insulto riziką. Rekomenduojama mažiau nei 2 vnt./d. vyrams (30 ml gryno alkoholio; 720 ml alaus; 300 ml vyno ar 90 ml viskio) ir mažiau nei 1 vnt./d. moterims bei mažo svorio asmenims.

2-4 mm Hg

Rūkymo atsisakymas

Įrodytas tiesioginis ryšys tarp cigarečių kiekio ir širdies ir kraujagyslių ligų rizikos.

Kraujospūdis nekinta, tačiau mažėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika

Besimptomė liga sukelia grėsmingas komplikacijas

Vis dar didelė problema, kad didelė dalis žmonių nežino sergantys arterine hipertenzija, nes nematuoja kraujospūdžio. Pasak kardiologės, net jei kraujospūdis idealus (mažesnis nei 120/80 mmHg), bent kartą per 5 metus būtina jį pamatuoti. Jeigu kraujospūdis yra normalus (120-129/80-84 mmHg) – matuoti bent kartą per 3 metus, o esant prehipertenzijai (130-139/85-89 mmHg) kasmet arba net ir dažniau. Kuo anksčiau bus nustatyta liga, tuo paprasčiau ir mažesnėmis vaistų dozėmis pavyks sureguliuoti kraujospūdį.

O jeigu kraujospūdis pasiekė pavojingą ribą, nuo kurios prasideda liga, matuoti jį reikia dažnai, taip pat atliekami papildomi matavimai: žmogus pats jį matuoja namuose, surašo skaičius, o gydytojas vertina savaitės vidurkį. Tam tikrais atvejais kraujospūdis matuojamas visą parą – uždedamas specialus aparatas, kas 15–20 minučių matuojantis kraujospūdį, tada apskaičiuojami dienos, nakties bei paros kraujospūdžio vidurkiai.

„Pirmuosius 15–20 metų klinikinių arterinės hipertenzijos požymių gali nebūti, nes kraujospūdis didėja labai palaipsniui. Vėliau atsiranda širdies kairiojo skilvelio hipertrofija, hipertenzinė nefropatija ir retinopatija, kraujagyslių pažaida, dar vėliau – krūtinės angina, miokardo infarktas, aortos aneurizma ar net atsisluoksniavimas, smegenų ir kitų kraujagyslių ligos, inkstų ir širdies funkcijos nepakankamumas. Negydant hipertenzijos, pusė ligonių numirtų nuo išeminės širdies ligos ir širdies nepakankamumo, trečdalis – nuo insulto ir 10–15 proc. – nuo inkstų funkcijos nepakankamumo. Taigi ši, iš pirmo žvilgsnio paprasta liga, kuri dažnai asimptominė, tyliai daro savo blogą darbą. Atsiradus komplikacijoms, paciento būklė tampa sudėtinga ir net taikydami geriausią galimą gydymą turime blogesnius rezultatus, nei laiku ir teisingai gydydami arterinę hipertenziją“, – įspėjo gydytoja.

Todėl kardiologė primygtinai pataria pasitikėti gydytojais ir laikytis gydytojo rekomendacijų, nes giminių ar kaimynų patarimai ne visada yra teisingi, o jų vartojami vaistai tinka jiems, bet nebūtinai – kitiems.

„Gydytojai ne veltui mokosi 10 metų universitete, o vėliau – visą gyvenimą jau dirbdami. Nė vienas gydytojas nepasakys, kad hipertenziją galima pagydyti per keletą savaičių, mėnesių ar pusmetį. Tai gydymas visam gyvenimui, gali keistis vaistų deriniai ir dozės. Pavyzdžiui, vasarą vaistų dozė gali sumažėti, nes šiltuoju metų laiku kraujospūdis būna mažesnis.

Kita priežastis, kodėl žmonės nereguliariai vartoja vaistus, yra nepageidaujamų reakcijų baimė: esą vaistai kenkia inkstams, kepenims ir pan. Tačiau niekas neatkreipia dėmesio į tai, kad nesigydant ligos komplikacijų rizika yra kur kas didesnė negu vaistų šalutinio poveikio tikimybė. Kiekvienas vaistas nuo hipertenzijos yra ištirtas gydant dešimtis tūkstančių pacientų. Arterinė hipertenzija yra liga, kurią laiku ir teisingai gydant yra perspėjamos komplikacijos. Jei pacientas ir gydytojas yra bendraminčiai, siekiantys vieno tikslo, sveika gyvensena ilgainiui tampa įpročiu, o kelios vaistų tabletės – mažu gyvenimo būdo pokyčiu“, – teigė pašnekovė.

Straipsnį apie hipertenziją inicijuoja „Servier Pharma“.

Inicijuotas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Laimė jaustis saugiai

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką