Dabar populiaru
Publikuota: 2019 birželio 26d. 13:14

4 įpročiai, kenkiantys širdies veiklai: verta susirūpinti ir burnos higiena

Burnos higiena
123RF.com nuotr. / Burnos higiena

Nuo antikos laikų žmonės tiki, kad organizmas yra viena sudėtinga sistema, kurios visos dalys yra tarpusavyje susijusios. Tokius kūno tarpusavio ryšius tyrinėjantys mokslininkai sako, kad norint išlikti sveikiems, reikia skirti dėmesio visomis kūno dalimis.

Gydytojai sako, kad širdžiai galima rimtai pakenkti netinkamai rūpinantis, regis, visai su ja nesusijusiais organais ar turint netinkamų įpročių. Pavyzdžiui, ar žinojote, kad širdies ligos gali būti susijusios su netinkama burnos higiena?

Taigi – 4 įpročiai, kenkiantys širdies veiklai ir galintys sukelti rimtus jos sutrikimus. Stengiantis jų atsisakyti, patartina atsigręžti ir į gamtos dovanas, rašome pranešime žiniasklaidai.

1. Netinkama burnos higiena

Netinkamas rūpestis burnos ertme, dantimis ir dantenomis yra toks pats rimtas širdies ligas sukeliantis faktorius kaip ir padidėjęs cholesterolis.

Netinkamai valant dantis ir tarpdančius, burnos ertmėje besikaupiančios bakterijos per dantenas gali patekti į kraują, paveikti kraujagysles ir širdį, sutrikdyti kraujotaką ir sukelti rimtas ligas: insultą, išeminę širdies ligą ar endiokarditą.

Burnoje tarpstančių bakterijų neretai randama aterosklerotinėse plokštelėse kraujagyslėse, dėl kurių siaurėja ir standėja arterijos, kartais sukeldamos gyvybei pavojingus simptomus. Vadinasi, iš uždegiminės burnos gleivinės ar per gendančių dantų šaknis bakterijos gali keliauti kraujagyslėmis iki pat širdies, sutrikdyti jos veiklą ir sukelti net ūmų miokardo infarktą.

Todėl burnos higiena reikėtų nuolat rūpintis. Taisyklingai valant dantis, pašalinama didelė dalis maisto nuosėdų ir bakterijų. Būtina naudoti dar ir tarpdančių siūlą – juo išvaloma apie 35 proc. danties paviršiaus ir pašalinama 95 proc. bakterijų.

2. Per daug druskos

Kai kuriose Vakarų Europos šalyse vykdyti tyrimai parodė, kad per parą žmogus su maistu gauna vidutiniškai 10–12 g druskos. Panašų kiekį druskos vartoja ir Lietuvos gyventojai. Tačiau Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) sveikiems žmonėms rekomenduoja neviršyti 5 g druskos per dieną. Tam tikromis ligomis sergantiems žmonėms druskos vartojimą rekomenduojama riboti iki 2 g per dieną arba visai jos atsisakyti.

Viena pagrindinių druskos pertekliaus sukeliamų problemų – aukštas kraujospūdis, verčiantis širdį sunkiau dirbti.

Kuo širdžiai kenkia druska? Joje esantis natris organizmui reikalingas, tačiau per didelis jo kiekis kaupiasi ir sulaiko vandenį. Per daug skysčių trukdo sklandžiai dirbti inkstams, dėl to sunkiau dirba širdis, tinsta kūnas, galiausiai – didėja arterinis kraujospūdis ir apkraunama širdis.

Todėl medikai rekomenduoja visiškai atsisakyti druskos vartojimo, bet nepamiršti, kad druskos gauname ne tik įsibėrę į patiekalą, bet ir vartodami rūkytus, konservuotus gaminius, kepinius ar duoną. Druską patiekaluose galima pakeisti prieskoniais (kajeno pipirais, citrinų žievelėmis, česnako ar paprikų milteliais ir pan.), taip pat vartoti nuo druskos pertekliaus saugančius kokteilius, pvz., bananų, avokadų, špinatų ir pan.

Rekomenduojama pasidomėti perkama druska ir įsigyti tokią, kurioje mažesnis natrio ir didesnis kalio kiekis. Kalis reguliuoja rūgščių ir šarmų pusiausvyrą kraujyje, skatina natrio bei perteklinio vandens pašalinimą. Tai normalizuoja kraujospūdį, pagerina kraujotaką ir organų aprūpinimą deguonimi.

3. Sėdimas darbas ir nepakankamas judrumas

Virš dviejų trečdalių žmonių nepakankamai juda ir renkasi pasyvų laisvalaikį. O kur dar sėdimas darbas ir daug streso? Tokiomis aplinkybėmis fiziniam aktyvumui nelieka arba laiko, arba noro. Tačiau mažas fizinis aktyvumas ir sėdimas darbas – vieni svarbiausių koronarinės širdies ligos rizikos veiksnių.

Nejudriam žmogui sutrinka kraujospūdžio reguliacija, didėja svoris, kraujyje daugėja lipidų, kinta gliukozės apykaita organizme. Tai skatina aterosklerozės, o kartu – ir koronarinės širdies ligos vystymąsi.

123RF.com nuotr./Pramogos lauke
123RF.com nuotr./Pramogos lauke

Kita vertus, net lengvas fizinis aktyvumas saugo nuo širdies ligų ir mažina mirties riziką. Sportas treniruoja širdį, padeda jai susitraukinėti ir išstumti reikiamą kraujo tūrį. Judrių žmonių pulsas retesnis, tankėja lėčiau, t. y. taupo širdį ir lėčiau kelia kraujospūdį. Judėjimas padeda kovoti su insultu, širdies ir kraujagyslių ligomis, II tipo cukriniu diabetu, artritu, depresija.

Todėl norintys tausoti širdį turėtų bent minimaliai mankštintis. Tiesa, specialistai sako, kad aktyvus sportas jaunystėje neapsaugo nuo ligų vyresniame amžiuje, todėl apsauginės reikšmės turi tik dabartinis kasdienis judėjimas.

4. Per mažai miego

Norintys turėti sveiką širdį žmonės turėtų kas naktį išmiegoti 6–8 val. Britų mokslininkai neseniai įspėjo, kad trumpesnis miegas gali didinti išeminės širdies ligos arba insulto rizikas. Pasirodo, miegas veikia gliukozės apykaitą, kraujo spaudimą, kortizolio išsiskyrimą ir įvairius uždegiminius procesus.

Lietuvoje atlikus tyrimus paaiškėjo, kad prasta miego kokybė itin būdinga sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis.

Vienas tyrimų parodė, kad mažiausią riziką susirgti išemine širdies liga, vėžiu, patirti širdies smūgį turėjo kas naktį miegantys 7–8 val. Tuo metu mažiau negu 5 valandas miegantieji rizikuoja dideliu kraujospūdžiu.

Todėl medikai skatina širdį saugančius žmonės kuo mažiau nukrypti nuo rekomenduojamų miego valandų. Vienkartinis „išsimiegojimas“ savaitgalį širdies nesusilpnins, tačiau ilgalaikis nereguliarus miegas didina širdies ligų riziką.

Nejudriam žmogui didėja svoris, kraujyje daugėja lipidų, kinta gliukozės apykaita organizme.

Pagalba – iš gamtos

Viena pagrindinių sąlygų, norint gerai jaustis, yra sveikas gyvenimo būdas. Todėl reikia atidžiai rinktis, ką valgyti, kiek judėti, tinkamai ilsėtis, vengti streso ir rūpintis visu organizmu.

O jeigu ir pajaučiame nemalonius pojūčius širdies plote, krūtinėje, verta prisiminti, kad kai kurie augalai puikiai gali padėti neutralizuoti per didelį kraujo spaudimą, nuraminti širdį ir sustiprinti širdies raumenį. Jie – saugi alternatyva nenorintiems griebtis cheminių preparatų.

Žolelių tinktūros, tokios kaip gudobelių, valerijonų, sukatžolių – vienas seniausių augalinės terapijos būdų – laikomas saugiu ir veiksmingu vaistu. Tinktūrose tirpinami augalai veiksmingiau atiduoda veikliąsias medžiagas, geriau išsilaiko ir yra puikiai pasisavinami plonajame žarnyne, todėl greičiau ir efektyviau padeda širdžiai, kraujagyslėms, nervų sistemai ir virškinimui.

Žinoma, esant rimtesniems simptomams būtina pasikonsultuoti su gydytoju, tačiau ir laukiant vizito pas medikus galima sau padėti.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką