Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Alkoholį į sulčių kokteilius iškeitęs jaunas verslininkas: „Vartojimas neduoda jokių dividendų“

Sulčių bei sveiko maisto baro savininkas Donatas Gimbutas
Donato Gimbuto asmeninio albumo nuotr. / Sulčių bei sveiko maisto baro savininkas Donatas Gimbutas
Šaltinis: 15min
2
A A

Sakoma, kad žmonės nesikeičia, kad charakteris duotas nuo gimimo. Tad atsisakyti įsisenėjusių įpročių – sunki užduotis. 28-rių metų tauragiškį Donatą Gimbutą apversti gyvenimą aukštyn kojomis paskatino sutikta mylima moteris. Vis dėlto, žmonės keičiasi, sutikę ar patyrę tą, kas juos priverčia tapti geresne savo paties versija. Sprendimas atsisakyti alkoholio Donatui netgi dovanojo verslą.

Daugiau 15min Gyvenimas naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Gera visiems gyvent, kai gera,

Bet nelabai, kai ima zlastis.

Neliptume turbūt per langus,

Jei duryse nebūtų uždaryta skląstis.

Rimčiau susimąstykime, kas užtrenkia duris,

Kartais prieš pačią nosį.

Kasdien juk pasirinkt gali,

Koksai žmogus šiandiena būsi,

Ir į kurią gi pusę stosi.

Tai – Donato į eiles sudėlioti žodžiai. Jaunas vyras mėgsta kurti, išreikšti mintis poezija. Iki tol buvęs geodezininku bei radijo laidų vedėju, su draugais išlenkęs ne vieną taurelę, prieš trejus metus jis savo gyvenimo laivą pasuko priešinga – blaivybės bei sąmoningumo – kryptimi. Tereikėjo sutikti tinkamą žmogų, apsupti save panašiomis asmenybės, ryžtis naujovėms ir pokyčiai patys įžengė į namų prieangį. Žalingus įpročius pakeitė sveika gyvensena, ekstremalius potyrius – ramybė.

Kitaip suvoki įvykius, vykstančius aplink, nebetapatini savęs su jais, imi suvokti, kad žmogui nereikia tiek, kiek jam bandoma įsiūlyti.

Šiandien su žmona Beatriče Donatas Tauragėje valdo salotų – kokteilių barą ir sveiko maisto parduotuvėlę, taip pat prekiauju šviežiais vaisiais ne viename Lietuvos mieste.

„Labai mėgstu gamtą ir iššūkius, tad ne kartą nuėjau po 100 km ir nuplaukiau baidare po 150 km per dieną, tačiau pastaraisiais metais iššūkiai užleidžia vietą ramybei ir meditacijai. Bet vis dar gamtoje. Todėl svajoju išsikelti gyventi į kaimą“, – sutikęs duoti interviu, save pristatė ne kartą „Metų tauragiškiu“ rinktas Donatas.

– Kada nusprendėte visiškai atsisakyti alkoholinių gėrimų? Kas tai paskatino?

– Jau beveik treji metai, kai visiškai išbraukiau alkoholį iš asmeninio meniu. Tuo metu daugiau ar mažiau įvairiomis prasmėmis keičiau gyvenimo būdą, vyko visapusiška transformacija. Dedamųjų buvo daug – įsisąmoninimas, kodėl žmonės vartoja alkoholį, kokios to priežastys, ir suvokimas, kad jis tikrai nėra reikalingas sąmoningam žmogui. Galų gale informacija apie tai, kaip alkoholis žaloja žmogų, nesvarbu, kiek jis bevartotų, taip pat įvairios pasekmės, ir, galiausiai, suvokimas, kad tai neneša jokių dividendų gyvenime.

– Ar anksčiau buvote pagalvojęs, kad reikėtų nebevartoti? Žinoma, be tų epizodų, kai pagirios ir visi sau ima žadėti daugiau niekada nebegerti?

– Iš esmės niekada tam neturėjau didesnio potraukio. Kuomet vartojau, tai dariau turbūt dėl to, kad neturėjau pakankamų argumentų nevartoti ir aplinka turėjo didesnį poveikį nei aš galėjau rasti tam priešnuodžių.

Buvo daug periodų po kelis mėnesius ar pusę metų, kuomet man to visiškai nereikėdavo. Tuomet tai buvo tiesiog jaunatviškų principų reikalas. Kadangi tikrojo suvokimo, ką tai duoda ir ką atima iš žmogaus, neturėjau, o aplinkoje taip pat nebuvo žmonių, kuriuos galėjau laikyti šios srities autoritetais, tad karts nuo karto atsipalaiduodavau su taurele ar bokalu.

– Kaip ėmė viskas keistis, kuomet atsisakėte alkoholio? Kokie pokyčių sąlygoti pliusai išryškėjo?

– Per pastaruosius trejus metus daug ko atsisakiau. O ko nors atsisakymas yra askezė, kuri ypatingai tinka vyrams: tai ugdo ryžtą, stiprina psichiką, šlifuoja charakterį, didina sąmoningumą, nuima miglą nuo akių.

Kitaip suvoki įvykius, vykstančius aplink, nebetapatini savęs su jais, imi suvokti, kad žmogui nereikia tiek, kiek jam bandoma įsiūlyti. Man tai labai padėjo sudėlioti daug taškų į vietas, ir vis dar padeda. Ko nors atsisakymas po kurio laiko duoda kitokį, gilesnį suvokimą, pradedi laimės ieškoti visai kituose dalykuose. Vienareikšmiškai manau, kad verta bent pabandyti.

Donato Gimbuto asmeninio albumo nuotr./Donatas Gimbutas su žmona Beatriče
Donato Gimbuto asmeninio albumo nuotr./Donatas Gimbutas su žmona Beatriče

– Daug jūsų aplinkoje nevartojančių alkoholio žmonių? Dėl kokių priežasčių jie atsisakė velnio lašų?

Kiekvienas eina savo keliu ir pats apsisprendžia, ką pasiimt į savo kelionę. Apskritai, daug toliau gyvenime nueitume, jei labiau sugebėtume priimti aplinkinius tokius, kokie jie yra.

– Pačioje artimiausioje aplinkoje dabar yra daugiau žmonių, kurie visai nevartoja alkoholio, o tie, kurie dar vartoja, sėkmingai toleruoja mus, nevartojančius, kaip ir mes juos. Kiekvienas eina savo keliu ir pats apsisprendžia, ką pasiimt į savo kelionę. Apskritai, daug toliau gyvenime nueitume, jei labiau sugebėtume priimti aplinkinius tokius, kokie jie yra.

Pokyčių pradžioje visada būna išbandymų, prisirišimų prie žmonių, prie kažkokių linksmų vietų, bet kai iškenti tą „badą“, gyvenimas tau atlygina su kaupu ir paberia kažko naujo, šviežio, kas dažniausiai labiau atitinka tavo besikeičiančias pažiūras ir įsitikinimus. Pradedant naujais draugais, pažįstamais, baigiant tavo mėgstama veikla ar net darbu.

– Kaip į jūsų nevartojimą žiūri tie, kurie vartoja? Sulaukiate pašaipų? Ką į jas atsakote?

– Nepalaikau artimų santykių su tais, kurie labai šaipytųsi. Artimoje aplinkoje gal tik pačioje pradžioje buvo kažkokių barikadų ir pagalių ratuose, bet greit viskas nusišlifavo ir visi įsisąmonino mūsų įprotį.

– Kalbate daugiskaita: „mes“, „mūsų įprotį“. Jūsų vestuvėse, kurias šiemet atšventėte nuosavoje sodyboje netoli Tauragės, nebuvo nė lašo alkoholio. Kaip į tai reagavo tie, kurie neįsivaizduoja šventės be „kažko stipresnio“?

– Su žmona einame tuo pačiu keliu. Vertybės, požiūris į daug ką sutampa, tad ir vestuves įsivaizdavome kaip meilės, šiltų emocijų, šeimos šventę, o alkoholis šiuos balionėlius sprogdina vieną po kito sulig kiekvienu tuštėjančiu buteliu, todėl jau seniai žinojome, kokia bus mūsų šventė – vegetariška ir be alkoholio.

Donato Gimbuto asmeninio albumo nuotr./Donato Gimbuto vestuvės be alkoholio
Donato Gimbuto asmeninio albumo nuotr./Donato Gimbuto vestuvės be alkoholio

Tokia mąstysena pasiteisino visokeriopai, matėme artimiausius žmones, palikusius visus rūpesčius už vartų, dauguma su džiaugsmu įsitraukė į žaidimus, įvairius užsiėmimus. Buvo gera matyti taip atsipalaidavusius artimuosius: be jokio dopingo ore tvyrojo šventė ir dar ilgai po to girdėjome labai teigiamus atsiliepimus. Tad alkoholio būtinybė per šventes yra ne kas kita, kaip labai išsikerojęs mitas.

Vestuves įsivaizdavome kaip meilės, šiltų emocijų, šeimos šventę, o alkoholis šiuos balionėlius sprogdina vieną po kito sulig kiekvienu tuštėjančiu buteliu.

– Kaip padėtumėte tempti iš alkoholio liūno į jį giliai įsmigusį žmogų? Kas galėtų būti didžiausia motyvacija jam sustoti?

– Jeigu liūnas tikrai pakankamai gilus, kad reikia artimo įsikišimo, ieškočiau veiklos, kuri tam žmogui patiko prieš pasineriant į priklausomybę. Paskatinčiau vėl imtis jos, tam tikro darbo. Ta veikla turėtų kelti daug pozityvių emocijų, kad žmogus viduje vėl pajaustų pilnavertiškumą ir pasitikėjimą savimi, nes kai kažkas sekasi ir patinka, tuomet žmogus laimingas, o laimingam žmogui alkoholio, bent jau dideliais kiekiais, tikrai nereikia.

O jei mėgstama veikla yra ir tas potraukis vis tiek labai didelis, tuomet reiktų ieškoti gilių vidinių žaizdų, psichologinių traumų, arba veiksnių, kurie kelia nuolatinį stresą ir bandyti tai iškuopti. Dažniausiai tam reikia kardinalių permainų. Žmonės svaiginimosi priežastį užkasa taip giliai, kad niekas iki jos neprisikastų, o paskui dažnai ją patys pamiršta ir galvoja, kad tai normalus reiškinys, kurį dauguma toleruoja.

Surandant tik vieną motyvą nebegerti, būtų rizikinga jam užkrauti visą atsakomybę, juolab, jei tai opi ir įsisenėjusi problema, tas motyvas gali greit išgaruoti. Reiktų iš pagrindų koreguoti gyvenimo būdą, pasaulio suvokimą. Jei yra pavyzdžių, tuomet kalbėti apie juos, jei ne – skaityti kitų žmonių potyrius, stengtis pateikti teisingų, sėkmingų istorijų, į kurias žmogus noriai gilintųsi.

O galbūt, norint pastebėti pirmuosius pokyčius, kažkam užtektų tiesiog daugiau dėmesio. Skiriant laiko alkoholį vartojančiam žmogui, sustiprinamas ryšys. Tuomet atsiranda reikalingumo jausmas, kuris gali pagelbėti. Daug skirtingų situacijų – daug galimų sprendimo būdų.

Kai kažkas sekasi ir patinka, tuomet žmogus laimingas, o laimingam žmogui alkoholio, bent jau dideliais kiekiais, tikrai nereikia.

– Kodėl Lietuvoje toks gajus alkoholizmas? Kodėl, jūsų nuomone, žmonės vartoja alkoholį?

– Yra daug priežasčių, kodėl žmonės svaiginasi, bet visos sueina į vieną esminį nemalonumą – žmonės nesijaučia laimingi, o laimės trūkumą ir parodo vartojamo alkoholio kiekis. Tai sukelia problemos šeimoje, darbe, visuomenėje, valstybėje, – visur. Žinoma, situacija šiek tiek pasitaisytų, sugebėjus įsisąmoninti požiūrį – nesinervink dėl to, ko negali pakeisti. O dabar mes patys sukeliame sąmyšį, kuris viską destabilizuoja.

Donato Gimbuto asmeninio albumo nuotr./Donatas Gimbutas su žmona Beatriče
Donato Gimbuto asmeninio albumo nuotr./Donatas Gimbutas su žmona Beatriče

Matau dar keletą didelių ydų. Viena pagrindinių – tai labai didelis susiskaldymas, žmonės vieni kitus labai greit nuteisia ir smerkia arba tiesiog apkalbinėja dėl kitokių pasirinkimų. Reikia stiprinti tarpusavio ryšius, ieškoti panašumų. O mes daugeliu atveju elgiamės priešingai: radę mažiausią skirtumą, jį iškeliame virš viso pozityvo. Teigiami pokyčiai vyksta vieningoje visuomenėje.

Lietuvoj žmonės dažnai ką nors nutyli, nepasako, ką galvoja, nedrįsta į akis ko nors prisipažinti, todėl kuomet išgeria atitinkamą kiekį alkoholio, yra išjungiamas protas ir išliejama visa tai, kas buvo sukaupta.

– Kodėl kai kurie užsieniečiai išgeria daug alkoholio, tačiau nepasigeria, netampa agresyvūs, o lietuvių galvose atgimsta demonai?

– Jei imtume pietiečių pavyzdį, tuomet būtų nesunku paaiškinti. Iš prigimties pietuose gyvenantys žmonės yra aukštesnio temperamento nei mes. Jie labai emocionaliai bendrauja, reaguoja į viską daug audringiau. O Lietuvoj žmonės dažnai ką nors nutyli, nepasako, ką galvoja, nedrįsta į akis ko nors prisipažinti, todėl kuomet išgeria atitinkamą kiekį alkoholio, yra išjungiamas protas ir išliejama visa tai, kas buvo sukaupta.

Pietiečiai priešingai – nieko nesukaupę, neturi ką „paleisti“: jokių įsižeidimų, jokių nuoskaudų, pykčių. Emocijos reikalingos tam, kad jas išreikštume, o jei „nepaleidi“ jų natūraliai dienos eigoje, tuomet organizmas pats išsireikalauja atsipalaidavimo būdo. Ir tai dažniausiai būna pilna alkoholio taurelė.

– Kokias alternatyvas alkoholiui, kaip atsipalaidavimo būdui, regite? Daugeliui vartojančių kiltų klausimas: kaip atsipalaiduoti negeriant?

– Daugelis žmonių nevartoja dėl to, kad užsiima sportu, keliauja, skaito, atlieka įvairias dvasines praktikas ir tam visai nereikalingas alkoholis. Tai užburtas ratas – kol nepabandai ilgesnį laiką nevartoti, sunku suvokti, kad galima to visiškai atsisakyti, o kai tai išbandai ir kažkur giliai giliai suvoki, kad kelionėje be svaigalų matai pasaulį kitokį, tuomet nelabai betrauks grįžti į praėjusį gyvenimą. Tuomet ir prasideda didelės transformacijos.

– Ką patartumėte jaunimui, negalinčiam leisti laiko be alkoholio?

– Užduokite sau klausimą – kas ką valdo? Ar jūs savo gyvenimą ir pasirinkimus, ar alkoholis visa tai? Jeigu viskas jūsų valioje, tuomet kokios bėdos pakeisti taurės turinį kuo nors kitu? Juk dažnai vakarėliuose ką nors gurkšnoti tebūna įprotis. Tad kodėl negurkšnoti vandens, sulčių ar kažko panašaus?

Donato Gimbuto asmeninio albumo nuotr./Donato Gimbuto ir jo draugų piknikas
Donato Gimbuto asmeninio albumo nuotr./Donato Gimbuto ir jo draugų piknikas

Jei yra baimė ar stresas dėl galimo jūsų pasirinkimo atmetimo iš aplinkinių, tada reikia pasirinkti, ar norite pokyčių, ar toliau gyvensite žinodami, kad atitinkamoje aplinkoje esate pageidaujami tik būdami apsvaigę. Nors gal skamba kiek nemaloniai, bet tai priverčia susimąstyti daugelį. Pažįstu ne vieną žmogų, peršokusį šią aukštą barikadą, ir po kurio laiko laikiusį šį pasirinkimą bene vienu geriausių savo gyvenime.

Jei yra baimė ar stresas dėl galimo jūsų pasirinkimo atmetimo iš aplinkinių, tada reikia pasirinkti, ar norite pokyčių, ar toliau gyvensite žinodami, kad atitinkamoje aplinkoje esate pageidaujami tik būdami apsvaigę.

– Valdžia bando apriboti alkoholio vartojimą. Bet ar ji tai daro tinkamais būdais? Kokių priemonių jūs imtumėtės būdamas politiku?

– Vis dar nežinau, kas pirmiau – višta ar kiaušinis. Ar tauta turi tapti sąmoninga ir išsirinkti atitinkamą valdžią, ar į politiką turi ateiti sąmoningi žmonės, kuriems rūpi visuomenės gerovė, ir tada bandyti atvesti tautą į doros kelią. Visgi viena be kito neapsieina, todėl augimas yra abipusis: kylant tautos sąmonei, valdžioje atsiranda vis daugiau sąmoningų žmonių.

Ir kuomet ten bus didžioji dauguma reikiama linkme mąstančių politikų, tuomet jie spręs esmines mūsų visuomenės problemas: kaip leisti žmonėms jaustis laimingais, reikalingais ir t. t. Tuomet savaime neliktų alkoholizmo ir daugelio kitų įsišaknijusių problemų pėdsakų.

Įvairius įstatymais priimamus draudimus sulyginčiau ne su problemos sprendimu, o su dar didesniu tarpusavio žmonių supriešinimu. Tai tarsi vienos iš šimto slibino galvų nukirtimas, kai po kurio laiko išauga nauja ir dar pavojingesnė.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką