Dabar populiaru
Publikuota: 2020 spalio 15d. 18:52

Anos stebuklas: būdama nėščia susirgo vėžiu, bet net po chemoterapijos pagimdė sveiką dukrytę

Ana su dukryte
Edmundo Paukštės (NVI) nuotr. / Ana su dukryte

Kasmet krūties vėžio diagnozę Lietuvoje išgirsta per 1600 moterų. Gera žinia ta, kad liga vis dažniau diagnozuojama ankstyvoje stadijoje. Pirmos – antros stadijos vėžys nustatomas net 70 proc. moterų. Tai labai svarbu, nes tuomet apie 90 proc. pacienčių visiškai išgyja. Taigi jau seniai nededamas lygybės ženklas tarp krūties vėžio ir mirties nuosprendžio. Tačiau kasmet keli atvejai būna itin dramatiški, kai krūties vėžio diagnozę išgirsta nėščia moteris. Tai nutiko ir Anai, kurios dukrytei šiuo metu jau devyni mėnesiai.

Laukdama verdikto nemiegojo dvi savaites

Kaip pasakoja dviejų vaikų mama, darinuką krūtyje ji aptiko pati. Tuo metu buvo 22-a nėštumo savaitė.

„Krūtų echoskopija parodė, kad tai ne fibroma ir ne lipoma (gėrybiniai augliai – red.). Gydytoja tiesiog patarė darinuką stebėti, o jeigu jis didės – kreiptis į onkologus. Tačiau aš nelaukiau, pati užsiregistravau į Nacionalinį vėžio institutą (NVI). Čia man vėl padarė echoskopiją, paėmė biopsiją ir paaiškėjo, kad tai pirmos stadijos karcinoma HER+, taigi labai agresyvi. Iš karto buvo sušauktas gydytojų konsiliumas, kuris sprendė, ką su manimi daryti. Gydytojai įspėjo, kad gali tekti nutraukti nėštumą, tačiau suplanavo antrą konsiliumą, kuriame norėjo išgirsti akušerio ginekologo nuomonę.

Kol dvi savaites laukiau antrojo konsiliumo, praktiškai negalėjau miegoti. Man atrodė, kad tai viskas, pabaiga ir man ir būsimam vaikeliui. Kiekvieną naktį guldavausi su mobiliu telefonu rankoje ir skaičiau visą informaciją, kurią tik rasdavau, apie tai, kaip pasaulyje nėštumo metu gydomas vėžys“, – skaudžias akimirkas prisiminė Ana.

Antrojo konsiliumo metu buvo nuspręsta, kad moteriai nereikės nutraukti nėštumo. Pirmiausiai buvo atlikta operacija. Kadangi pacientė pageidavo tausojančios procedūros, krūtis jai buvo išsaugota. Praėjus mėnesiui, per kurį ji vėl sustiprėjo, buvo pradėta chemoterapija. Iki gimdymo jai buvo skirti trys vadinamosios raudonosios (pačios stipriausios) chemijos kursai. Tuomet vėl leista sustiprėti, atsigauti ir pagimdyti.

Edmundo Paukštės (NVI) nuotr./Valerijus Ostapenko su Anos dukryte
Edmundo Paukštės (NVI) nuotr./Valerijus Ostapenko su Anos dukryte

„Nuo pat diagnozės pradžios atrodė, kad gyvenu sapne. Tame pačiame sapne ir gimdžiau – štai tuoj pabusiu ir viskas bus kitaip. Tuo metu nuo chemoterapijos man buvo nuslinkę visi plaukai, todėl vaizdas nesiderino su gimdymu. Vis bijojau, kad kažkas atsitiks, kad gimdymas nepraeis sklandžiai, bijojau, koks gims kūdikis. Bet pagimdžiau labai greitai, mažylė buvo visiškai sveika ir iki šiol auga gerai, yra labai ramus vaikas“, – pasakojo mažosios Arianos, kuriai šiuo metu devyni mėnesiai, mama.

Po gimdymo jai buvo skirtas dar vienas raudonosios chemijos kursas, tuomet keturi baltosios (ne tokios stiprios) chemijos kursai, spindulinis gydymas, biologinė terapija ir hormoninė terapija. Ana vis dar gydosi. Hormoninė terapija jai sukėlė menopauzės būklę, kuri pasireiškia ne pačiais maloniausiais simptomais, tačiau, kaip sako pati moteris, svarbiausia, kad visi gyvi ir sveiki. Ir visoms nėščioms ir ne tik nėščioms moterims pataria: „Tikrinkitės krūtis profilaktiškai!“

Net vyrams krūties vėžys dažnesnis nei nėščiosioms

NVI Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjas prof. habil. dr. Valerijus Ostapenko, kuris ir atliko moteriai operaciją, pabrėžė, kad krūties vėžys nėštumo metu yra retas.

NVI nuotr./Valerijus Ostapenko
NVI nuotr./Valerijus Ostapenko

„Vilniaus regione per metus registruojama apie 10 tūkst. gimdymų, o su nėštumu susijęs vėžys svyruoja nuo 1 iki 3 atvejų. Per trejus metus mes turėjome 6 pacientes. Taigi jis pasitaiko netgi rečiau nei vyrų krūties vėžys. Taip pat verta žinoti, kad šiais laikais tai jau nėra tragiška situacija.

Žinoma, daug kas priklauso nuo ligos stadijos ir biologinio ligos varianto. Yra agresyvesnių vėžio formų, kaip ir šios pacientės atveju, tačiau ir jai galėjome atlikti onkoplastinę operaciją ir, kaip sako pati moteris, ir dabar, po gimdymo, krūties vaizdas nėra blogas.

Kaip rodo ir šis pavyzdys, nėštumo metu chemoterapija leidžiama. Visi kiti gydymo variantai buvo taikomi jau po gimdymo, kadangi nėštumo metu jie nerekomenduojami. Tačiau turime visus vaistus krūties vėžiui gydyti, kurie yra ir Europos Sąjungoje“, – kalbėjo medikas.

Ar mama gali perduoti vėžį naujagimiui

NVI Onkoginekologijos skyriaus gydytojas ginekologas onkologas dr. Kastytis Žilinskas prisiminė, kad prieš 35 metus, kai jis pradėjo dirbti, vyravo nuomonė, kad nėštumas ir vėžys nesuderinami. Jeigu nėštumas būdavo pakankamai didelis, gelbėdavo moterį, o nėštumo pradžioje visoms pacientėms būdavo rekomenduojama jį nutraukti.

„Aišku, buvo norima išsaugoti ir mamos, ir naujagimio gyvybę, bet kildavo didžiulė dilema, kurią gyvybę pasirinkti pirmą. Šiuo metu viskas labai pasikeitę. Dabar jau žinoma, kad normalus nėštumas ir vėžys yra labai panašios biologinės būklės. Anksčiau buvo plačiai galvojama, kad nėštumas skatina piktybinio naviko progresavimą. Iš dalies tai tiesa, bet visiškai tiesmukai to teigti, remiantis naujausiais tyrimais, negalime.

NVI nuotr./Kastytis Žilinskas
NVI nuotr./Kastytis Žilinskas

Nėštumo metu pasikeičia moters organizmo imuninis ir hormoninis statusas, pradedami gaminti tam tikri hormonai, kurie slopina imunitetą, taip pat nėštumo pradžioje placenta gamina medžiagas, kurios padeda išvengti persileidimo, t. y. svetimkūnio atmetimo. Tuo pačiu tai gali skatinti ir piktybinio naviko progresavimą. Sergant skydliaukės, kepenų, storosios žarnos vėžiu nėštumas iš tiesų šiek tiek skatina ligos progresavimą, tačiau apie krūties vėžį tokių duomenų surasti nepavyko“, – teigė K.Žilinskas.

Dažnai moterims kyla klausimas, ar mama gali perduoti vėžį naujagimiui. Pasak mediko, placentos barjeras vaisių visiškai apsaugo nuo piktybinio naviko, taigi bijoti neverta. Tiesa, kai kurių navikų atveju placentoje gali atsirasti metastazių, todėl sergančios moters placentą rekomenduojama papildomai ištirti.

„Kadangi šiuo metu gimdo vis vyresnės moterys, su amžiumi piktybinių navikų daugėja. Todėl prieš ruošiantis gimdyti, juolab kad šiais laikais nėštumas paprastai planuojamas, verta atlikti visus profilaktinius tyrimus – gimdos kaklelio, krūtų ir pan. Šiuo metu tokios galimybės Lietuvoje tikrai yra“, – patarė pranešėjas.

Ginekologo onkologo teigimu, šiokia tokia vėžio gydymo pasekmių rizika vaisiui yra, tačiau šiandien jau žinoma, kokius tyrimus atlikti ir kokius medikamentus skirti galima nėščiai moteriai. Pats pavojingiausias metas – pirmasis nėštumo trimestras, kai ribotos net chirurginio gydymo galimybės, nes gali sukelti persileidimą. Tačiau tyrimai rodo, kad apsigimimų po gydymo nepadaugėja, kiek didesnė yra priešlaikinio gimdymo ir persileidimų rizika.

Vystomos technologijos vaisingumui išsaugoti

Onkologinėms ligoms jaunėjant ir daugėjant jaunų žmonių, kuriems šiuolaikinės gydymo technologijos padėjo išgyti ir grįžti į įprastą kasdienį gyvenimą, pasak NVI Biobanko vedėjos dr. Živilės Gudlevičienės, atsirado kita problema. Jauno amžiaus pacientai dažnai susiduria su sumažėjusio vaisingumo arba nevaisingumo problema, kuri gyvenime jiems kelia didžiulių psichologinių iššūkių.

„Todėl pasaulyje pradėtos vystyti technologijos, kaip jiems padėti. Šiuo metu pasirinkimas tikrai nemenkas – nuo paprastesnių būdų, pavyzdžiui, papildomų medikamentų, kurie slopina kiaušidžių funkciją, kad jos nenukentėtų chemoterapijos metu, ar kiaušidžių transpozijos, perkeliant jas į kitą vietą, iki įvairių biotechnologijų (kiaušialąsčių, kiaušidžių, embrionų šaldymo).

NVI nuotr./Živilė Gudlevičienė
NVI nuotr./Živilė Gudlevičienė

Kaip minėjo pacientė, dėl taikomo gydymo ji yra menopauzėje – jos kiaušidžių veikla nuslopinta. Ir jeigu ji vėl norėtų pastoti, kiltų nemažų problemų – reikėtų skirti dar papildomą hormoninį gydymą, kuris galėtų būti pavojingas jos sveikatos būklei, turint omenyje, kad ji jau sirgo onkologine liga“, – pasakojo medikė.

NVI dar 2014 m. buvo inicijuotas tyrimas „Onkologinių pacientų vaisingumo išsaugojimo programa“. Jo tikslas – išvystyti reprodukcinių audinių užšaldymo ir atšildymo technologijas, įvertinti tų audinių gyvybingumą ir galimybę transplantacijai. Per penkerius metus į tyrimą įtraukta per 30 jauno amžiaus moterų (iki 40 metų) ir apie 30 vyrų.

„Prieš gydymą moterims yra paimamas nedidelis kiaušidės audinio gabalėlis, tam tikromis medžiagomis apdorojamas, kad būtų išsaugotas jos gyvybingumas, užšaldomas ir saugomas mūsų biobanke. Po kelių metu atšildėme audinius ir patikrinome, ar jie vis dar gyvybingi. Rezultatai mus pačius labai nudžiugino – technologija juos išsaugojo, be to, kas labai svarbu, nebuvo rasta metastazių. Taigi technologija yra saugi.

Šiandien jau turime dvi pacientes, kurioms po sėkmingo gydymo praėjo penkeri metai ir joms jau galima būtų transplantuoti kiaušidės audinio gabalėlius atgal. Ruošėmės tai padaryti, tačiau kol kas planus sugriovė COVID-19“, – teigė Ž.Gudlevičienė.

Beje, pasaulyje kuriamos naujos technologijos, kurios padėtų moterims išvengti audinio grąžinimo operacijos: bandoma kiaušidžių audinį suaktyvinti ir subrandinti mėgintuvėlyje.

Komentarai: 6

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Praktiškai su „Norfa“

Skanumėlis

Esports namai

URBAN˙/

Sveikata

15min tema
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką