Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2018 11 19, 11:18

Apokalipsės belaukiant: ką būtina žinoti apie antibiotikus

Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos gydytojas Gediminas Urbonas kartu su kolegomis atliko tyrimą, kuris parodė, ar per dešimtmetį pasikeitė pas šeimos gydytoją dėl peršalimo simptomų besilankančių pacientų požiūris į antibiotikus ir kokios priežastys lemia žmonių lūkesčius sulaukti gydymo antibakteriniais vaistais. Su gydytoju kalbamės ir apie tai, kas gresia, kai jais bandoma gydyti ligas, kurios antibiotikais negydomos.
Ligonis.
Ligonis. / 123RF.com nuotr.

Atsparumas antibiotikams išlieka iki 12 mėnesių

Pasak tyrėjų, antibiotikų vartojimas sumažino mirtingumą nuo infekcinių ligų šimtus kartų. Tačiau, didėjant antibiotikų vartojimui, jau dvidešimto amžiaus šeštajame dešimtmetyje atsirado bakterijų atsparumo penicilinui problema.

Didžiosios Britanijos mokslininkų 2010 m. atliktos sisteminės apžvalgos duomenimis, pacientams, kurie ambulatoriškai vartoja antibiotikus kvėpavimo takų infekcijoms gydyti, išsivysto bakterijų atsparumas – ryškiausias pirmą mėnesį po gydymo, tačiau gali išlikti net iki 12 mėn.

Tai ne tik didina antibiotikams atsparių mikroorganizmų nešiotojų skaičių visuomenėje, bet sudaro ir sąlygas dažniau skirti antrojo pasirinkimo, t. y. plataus veikimo antibiotikų.

XX amžiaus šeštajame dešimtmetyje atsirado bakterijų atsparumo penicilinui problema.

Utrechto universiteto (Olandija) mokslininkai apskaičiavo, kad 80 proc. visų sisteminiam vartojimui Pirminės sveikatos priežiūros (PSP) gydytojų praktikoje skiriamų antibiotikų naudojama ūminėms viršutinių kvėpavimo takų infekcijoms (ŪVKTI) gydyti, nors 90 proc. atvejų jas sukelia virusai, kurių antibiotikai neveikia. Nepaisant to, būtent peršalimo ligoms gydyti PSP grandyje antibiotikų skiriama daugiausia.

Ko tikisi Lietuvos pacientai iš šeimos gydytojo

Lietuvoje vykusio tyrimo metu Kauno apskrities PSP įstaigose, kuriose prieš 10 metų vyko identiška apklausa, registratūrų darbuotojai siūlė užpildyti tyrimo anketas pacientams, kurie dėl ŪVKTI epizodo į šeimos gydytoją kreipėsi pirmą kartą. Išanalizavus 832 anketas paaiškėjo, kad per dešimtmetį suaugusiųjų lūkesčiai gauti antibiotikų ŪVKTI gydyti kito nežymiai.

Paklaustas, ar tyrimo rezultatai kuo nors nustebino, G.Urbonas teigė, kad jie puikiai atspindi tendencijas, su kuriomis jis susiduria praktikoje: „Šeimos gydytoju dirbu jau 20 metų ir turiu daug pacientų, kurie ateina su peršalimo simptomais tikėdamiesi antibiotikų“.

Tiesa, tyrimas parodė, kad lyginant su 2006 m., norinčiųjų savo vaiko gydymui gauti antibakterinių vaistų 2016 m. buvo statistiškai patikimai mažiau (atitinkamai – 26,4 ir 18,3 proc.). Nustatytas reikšmingas lūkesčio gauti antibiotikų ŪVKTI gydyti sumažėjimas suaugusiųjų grupės vyrų (nuo 44,2 iki 30,1 proc.) ir jaunesnio kaip 50 metų suaugusių respondentų grupėje (atitinkamai – 37,4 ir 29,2 proc.). Trečdalis vyresnių nei 50 metų pacientų tiek 2006, tiek 2016 m. tikėjosi gauti antibiotikų ŪVKTI gydyti.

123RF.com nuotr./Taip karikatūristas įsivaizduoja antibiotikams atsparias bakterijas
123RF.com nuotr./Taip karikatūristas įsivaizduoja antibiotikams atsparias bakterijas

Tiek 2006, tiek 2016 m. pacientai, besitikintys gauti antibakterinį gydymą, vienodai dažnai tikėjosi, kad vartojant antibiotikus sumažės gerklės ar ausų skausmas – 73 ir 66,1 proc., normalizuosis kūno temperatūra – 74,8 ir 72,5 proc., sumažės kosulys –78,3 ir 72,5 proc., sumažės sloga – 68,7 ir 62,6 proc.

Per dešimtmetį reikšmingai sumažėjo pacientų, manančių, jog antibiotikai padės greičiau grįžti į darbą (nuo 85,2 iki 74,3 proc.), kad antibiotikų vartojimas padės išvengti peršalimo komplikacijų (nuo 83,3 iki 70,2 proc.).

Išanalizavus vaikų globėjų duomenis, nustatyta, kad tiek 2006, tiek 2016 m. respondentai, besitikintys gauti antibakterinį gydymą, vienodai dažnai galvojo, kad vartodami antibiotikus jų vaikai greičiau grįš į mokyklą, atitinkamai – 79,5 ir 82,8 proc., išvengs komplikacijų – 84,3 ir 75,0 proc., sumažės vaiko gerklės ar ausų skausmas – 79,5 ir 68,8 proc., kūno temperatūra taps normali – 71,1 ir 68,8 proc., sumažės kosulys – 74,7 ir 71,9 proc., sumažės sloga – 65,1 ir 65,6 proc.

Kaip su lūkesčiais susijęs simptomų stiprumas

Taip pat buvo tiriama, kaip pacientų peršalimo simptomų stiprumas susijęs su lūkesčiais gauti antibiotikų.

Suaugusiųjų grupėje juntamas stiprus gerklės skausmas didina lūkestį gauti antibiotikų 1,9 karto, stiprus kosulys – 2,4, stiprus galvos skausmas – 2,3, o stiprus šaltkrėtis – 2,1 karto, lyginant su silpnai išreikštais simptomais. Globėjai, nurodę vaiko kosulį kaip stiprų, antibiotikų tikėjosi 3,1 karto dažniau lyginant su tais, kai šis simptomas buvo silpnai išreikštas.

Taigi antibiotikų tikėjosi gauti 44,2 proc. pacientų, vertinusių savo kosulį kaip stiprų, lyginant su 23,3 proc., jautusių vidutinį arba silpną kosulį. Esant stipriam kosuliui, gauti antibiotikų savo vaiko ligos gydymui globėjai tikėjosi statistiškai patikimai dažniau lyginant su vidutiniu arba silpnu kosuliu (atitinkamai – 30 ir 18,3 proc. respondentų). Statistiškai patikimai daugiau pacientų pageidavo antibiotikų esant stipriam šaltkrėčiui, atitinkamai – 43,5 ir 29,4 proc.

Fotolia nuotr./Bakterijos
Fotolia nuotr./Bakterijos

„Tais atvejais, kai virusinės infekcijos simptomai akivaizdūs, šeimos gydytojui nereikia pasiduoti pacientų spaudimui vien todėl, kad šie liktų patenkinti konsultacija, ir paaiškinti, kad jiems nereikia antibiotikų. Juolab kad šiais laikais yra prieinami ir PSDF lėšomis apmokami tyrimai, kurie gali parodyti, koks sukėlėjas – virusas ar bakterija – sukėlė kvėpavimo takų infekciją. Dažniausiai naudojamas C reaktyvinio baltymo rodiklis.

Nors nėra konkrečios ribos, kuri neabejotinai patvirtintų esant vieno ar kito pobūdžio infekciją, kartu su klinikinių požymių ir ligos eigos vertinimu tai informatyvus tyrimas. Todėl raginčiau šeimos gydytojus dažniau jį atlikti prieš skiriant antibiotikus, o gerklės skausmu besiskundžiantiems pacientams, įtardami streptokoko sukeltą tonzilitą, šeimos gydytojai gali atlikti greito streptokoko nustatymo testą. Kita vertus, norėčiau nuraminti, kad apokalipsė dėl antibiotikų vartojimo Lietuvoje dar negresia.

Pagal šių medikamentų vartojimą mes esame per vidurį tarp kitų Europos šalių. Pietų Europos šalyse, pavyzdžiui, Graikijoje, antibiotikų vartojama dvigubai daugiau. Pagal bakterijų atsparumą antibiotikams taip pat esame per vidurį. Didesnė problema Lietuvoje, kad kvėpavimo takų infekcijoms gydyti pernelyg dažnai skiriami makrolidų grupės antibiotikai, kuriems greitai vystosi mikroorganizmų atsparumas“, – aiškino pašnekovas.

Kodėl vystosi atsparumas antibiotikams

Pasak šeimos gydytojo, kalbant apie perteklinį antibiotikų vartojimą ir to besiformuojantį atsparumą jiems, paprastai žvelgiama iš socialinio atsakingumo ir visuomenės pozicijų. Konkretaus žmogaus, kuris atėjęs pas gydytoją nori naudos sau, tai tarsi neliečia.

„Todėl norėtųsi priminti, kad antibiotikai nėra nekalti medikamentai, jie sukelia nepageidaujamus reiškinius – pradedant viduriavimu, baigiant kepenų pažeidimais ir alerginėmis reakcijomis. Taigi vartojant antibiotikus, kurie visiškai nereikalingi, sveikatos būklė ne pagerinama, bet dar labiau pabloginama.

Kitas dalykas, kad antibiotikai pirmiausiai išnaikina jiems jautrias bakterijas, o jų vietą užima mažiau jautrios ar visai nejautrios bakterijos, ypač jeigu antibiotikai vartojami neteisingai – jie nutraukiami pirma laiko, vartojami mažesnėmis dozėmis nei buvo paskirta. Vartoti antibiotikus būtina griežtai laikantis gydytojo nurodymų, antraip kitą kartą šie antibiotikai, kai jų tikrai reikės, nebepadės. Tuomet tenka vartoti platesnio spektro antibiotikus, kurie sukelia daugiau pašalinių reiškinių“, – įspėjo G.Urbonas.

Pasak specialistų, didėjantis atsparumas patiems naujausiems antibiotikams reiškia, kad grėsmė neturėti efektyvių antibiotikų labai reali – šiandien sėkmingai gydomos užkrečiamosios ligos bei nedideli sužalojimai vėl gali tapti mirtini.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką