Dabar populiaru
Publikuota: 2019 vasario 12d. 10:09

Ar auganti sveikos gyvensenos mada gali apsaugoti mus nuo artėjančio depresijos „bumo“ ir kitokių ligų?

Bėganti moteris
Fotolia nuotr. / Bėganti moteris

Panašu, kad pastaruoju metu visuomenė tikrai „pavargo“ nuo per didelių modernaus gyvenimo patogumų. Minkšti krėslai priešais televizorių, skanus ir greitai paruošiamas maistas bei asmeninės transporto priemonės daug kam tampa prastos savijautos spąstais.

Visuomenės sveikatos specialistas, treneris, Tomas Radišauskas, dirbantis Vilniuje įsikūrusiame geros savijautos centre „SANUS“, jau aštuonerius metus padeda žmonėms pereiti prie sveikesnio gyvenimo būdo. Jis tvirtina, kad sveika gyvensena pamažu, bet užtikrintai tampa mada. Anot specialisto, jei šiuolaikinis žmogus dar nesportuoja, ar nesirūpina savo mityba, tai jis bent jau mąsto apie tai. Juk įvedus į savo dienotvarkę reguliarias mankštas bei suderinus mitybą, galima apsisaugoti nuo rimtų sveikatos bėdų ateityje, o gresiančiai depresijos „epidemijai“ fizinį aktyvumą palaikantis žmogus tampa nepasiekiamas.

– Miestuose besikuriantys nauji sporto klubai ir sveikatingumo centrai skatina mintis apie tai, jog tokių paslaugų paklausa auga. Ar mūsų šalies gyventojai tikrai vis labiau ima domėtis sportu ir sveika gyvensena?

– Sveika gyvensena iš tikrųjų populiarėja. Taip pat kinta žmonių supratimas apie ją. Mes vis labiau suvokiame, kad svarbu ne šiaip sportuoti, bet daryti tai taisyklingai, kartu prijungiant sveiką mitybą, tinkamą dienos režimą ir t. t. Aš manau, jog tai yra natūralus dalykas. Juk gyvename valstybėje, kurios politika nukreipta sveikatingumo linkme. Džiaugiuosi, kad žmonės randa vis daugiau laiko sau. Kažkuria prasme sportą ir sveiką gyvenseną galėčiau palyginti su žalingais įpročiais, į kuriuos įnikus, sunku sustoti – tik žalos čia nėra.

– Ar reguliarus lankymasis sporto klube garantuoja gerą savijautą?

– Nebūtinai. Daug žmonių ne vienerius metus lankosi sporto klube ar treniruočių salėje, bet norimo pagerėjimo nesulaukia. Juos ir toliau kamuoja įvairūs skausmai bei judėjimo nesklandumai. Labai svarbu ne tik treniruoti raumenis. Sportuojant būtina lavinti visas fizines ypatybes: jėgą, greitį, ištvermę, lankstumą, pusiausvyrą ir koordinaciją. Taip pat didelę reikšmę turi taisyklingas pratimų atlikimas. Jei nuoširdžiai stengiatės, bet savijauta negerėja – kažką darote ne taip. Tokiu atveju vietoj sporto klubo abonemento geriau investuoti į konsultaciją su patyrusiu specialistu. Jis sudarys būtent Jums tinkamą mitybos ir sporto programą, kuri gali būti pritaikyta net ir namų sąlygoms.

– Kokio amžiaus žmonės dažniausiai lankosi sporto klubuose ir sveikatingumo centruose bei kas juos ten „atgena“?

– Geros savijautos centre „SANUS“ pagrindiniai „sportuotojai“ yra 30 – 50 metų amžiaus asmenys, dirbantys sėdimą darbą. Taip pat žmonės, patyrę įvairias traumas, kurias lydi nugaros skausmas, raumenų disbalansas, nuovargis. Pagrindinė motyvacija sportui, deja, vis dar lieka sveikatos problemos, tačiau daugėja asmenų, kurie tiesiog nori sužinoti, kaip pradėti taisyklingai sportuoti, sveikai maitintis ir taip pagerinti bendrą savijautą bei darbingumą. Dar vienas šiuo metu populiarėjantis dalykas yra senjorams skirtos mankštos.

– Ar senjorai noriai lanko mankštas? Juk vyresniame amžiuje žmogui sunkiau save „perlipti“ ir imtis gyvenimo permainų?

– Jie itin atsakingai ir reguliariai vaikšto į užsiėmimus bei greitai pajunta fizinio aktyvumo privalumus, džiaugiasi gerėjančia savijauta ir jėgų antplūdžiu. Galiu patvirtinti, jog senjorai sporto salėje tiesiog pražysta. Vyresnio amžiaus žmonėms mankštos ne tik stiprina sveikatą, bet ir skatina tarpusavio bendravimą, panaikina socialinės atskirties jausmą, plečia akiratį. Po užsiėmimų tarp senjorų visuomet vyksta pokalbiai ir aktyvios diskusijos. Vyresniam žmogui sunkiausia prisiruošti pirmą kartą ateiti į sporto salę. Vėliau, atradus būrį bendraminčių ir gerėjant savijautai, motyvacija tik didėja.

– Dažnai girdime, jog šiuolaikiniai vaikai darosi vis mažiau judrūs, turi daugiau su tuo susijusių sveikatos bėdų. Ar tai tiesa?

– Vaikai tikrai vis daugiau laiko praleidžia sėdėdami, „įlindę“ į ekranus, o tai sąlygoja didesnį kaulų ir raumenų sistemos ligų skaičių. Tikrai skatinu tėvelius savo atžalų fizinės būklės raidą tikrinti profilaktiškai. Vaikystėje pastebėtus sutrikimus daug lengviau išspręsti nelaukiant, kol kūnas galutinai susiformuos. Pas kineziterapeutus tėvai gali atvežti net kūdikius, norėdami įvertinti jų fizinę raidą, atlikti mankštelėms ar masažams.

– Reguliari mankšta ir subalansuota mityba gali įveikti ne tik antsvorį, pakelti darbingumą bei pagelbėti ilgiau išsaugoti jaunystę. Kokios dar ligos ar bėdos išgaruoja, žmogui pradėjus aktyviau gyventi ir sveikiau maitintis?

– Nugaros, pečių juostos ir kaklo skausmai – šie negalavimai labai dažnai išnyksta jau po pirmo užsiėmimo. Tinkamai parinkti pratimai tikrai kartais daro stebuklus. Galvos skausmas taip pat neretai būna sąlygotas per mažo fizinio aktyvumo ir skysčių trūkumo organizme. Lietuvoje didžiausias mirštamumas yra nuo širdies ir kraujagyslių ligų, o jų atsiradimui bei eigai fizinis pasyvumas ir nesveika mityba turi labai didelę įtaką. „Netvarkinga“ gyvensena taip pat daro pastebimą įtaką įvairioms vėžio formoms. Šiuo metu paskaičiuota, jog depresija 2020 metais taps didžiausia gyventojų nedarbingumo priežastimi. Tuo tarpu, aš galiu pateikti pavyzdžių, kai žmonės, vartoję antidepresantus bei pradėję sportuoti, sėkmingai atsisakė medikamentų ir pakeitė juos užsiėmimais sporto salėje.

– Kaip manote, kas labiausiai stabdo žmones nuo susitikimo su kineziterapeutu, mitybos specialistu, ar treneriu?

– Labiausiai stabdo nežinojimas, kad apskritai tokia pagalba yra galima ir, kad daugelį būklių įmanoma pagerinti ar sutvarkyti tiesiog pakeitus gyvenimo būdą bei mitybos įpročius. Mes vis dar įpratę savo bėdas spręsti tabletėmis. Taip pat daug kas mano, jog specialistų konsultacijos bei lankymasis sporto salėje nemažai kainuoja. Žmonės neįvertina, kokią naudą sveikatai jie gaus už tą kainą, taip pat kiek ir kokių bėdų tai padės išvengti tiek jiems patiems, tiek jų artimiesiems.

– Jeigu galėtumėte savo nuožiūra pašalinti iš dabartinio žmonių gyvenimo kokią nors „nesveiką detalę“ tam, kad jie taptų žymiai sveikesnis, kas tai būtų?

– O galima pašalinti dvi? Tai būtų įvairūs apdoroti maisto gaminiai (pusfabrikačiai, jau pagamintas maistas, greitas maistas, kenksmingi maisto priedai ir t. t.) bei galimybė ilgai sėdėti.

Taigi, kaip matote, sveikatos ir geros savijautos kažkur toli ieškoti tikrai nebūtina. Pirmieji žingsniai į sveikesnį gyvenimą gali atrodyti kiek sudėtingi, tačiau turint noro bei su specialistų pagalba ir palaikymu, įmanoma viskas. Mūsų kūnas labai gyvybingas, sugrąžinti jam jėgas ir aktyvumą galima, praktiškai, bet kokiame amžiuje. Žinoma, visada geriausia nelaukti, kol prasidės bėdos ir skausmai bei rūpintis savimi dar tada, kol esame sveiki ir stiprūs.

Partnerio turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

20:17
01:09
02:13

Dabar tu gali

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką