Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Baisusis GMO ir daržovių trūkumas Lietuvoje

Spalvingos daržovės
Flickr.com / Troškinys
Šaltinis: Projekto partnerio turinys
Projekto partnerio inicijuotas ir parengtas turinys, turinio kontrolė – partnerio rankose
0
A A

Prieš keletą mėnesių Europos Parlamentas, posėdžiavęs Strasbūre, pasirašė naują direktyvą, kuria leido valstybėms narėms pačioms spręsti dėl genetiškai modifikuotų produktų (GMO) auginimo ribojimo ar draudimo savo teritorijoje. Ar tai reiškia, kad Lietuvoje ir Europoje pradės augti modifikuoti vaisiai ir daržovės?

Daugiau 15min Gyvenimas naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Iš Europos GMO neatkeliauja

Genetiškai modifikuoti vaisiai ar daržovės iš Europos valstybių į mūsų rinką nepatenka, o Lietuvoje tokie augalai taip pat nekultivuojami. 

Visgi baimintis tikrai nereikėtų, nes bene didžiausios šviežių vaisių ir daržovių importuotojos į Lietuvą jau prieš tai draudė savo teritorijose auginti GMO produktus, tad tokia direktyva tik leido joms darkart patvirtinti prieš tai buvusį draudimą.

Automatiškai kyla klausimas, ar visgi GMO produktai patenka į Lietuvą ir atgula į parduotuvių lentynas šalia įprastų šviežių vaisių bei daržovių. Tačiau vėlgi – baimintis nėra dėl ko. Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos specialistai nuolat stebi į Lietuvą įvežamų ar per ją į kitas Europos Sąjungos šalis gabenamą augalinę produkciją.

„Scanpix“/„Sipa USA“ nuotr./GMO priešininkas proteste prie JAV vyriausybės
„Scanpix“/„Sipa USA“ nuotr.

Gauti rezultatai rodo, kad genetiškai modifikuoti vaisiai ar daržovės iš Europos valstybių į mūsų rinką nepatenka, o Lietuvoje tokie augalai taip pat nekultivuojami. Todėl keista, kodėl dažnas argumentas rinktis vietinę produkciją yra būtent neva GMO ir įvairių cheminių medžiagų buvimas europietiškuose vaisiuose bei daržovėse.

Taip pat skaitykite: Sveikai maitinantis lengviau atsigauti po streso

Lietuviškų vaisių ir daržovių beveik nėra

Pasitelkus Europos statistikos departamento ir Lietuvos žemės ūkio ministerijos duomenis galime pamatyti, kad Lietuvoje užauginamų vaisių ir daržovių kiekis tikrai nėra toks, kurio pakaktų sveikai mitybai, tuo labiau, kad gan didelės dalis produkcijos iškeliauja į užsienį.

„Shuterstock“ nuotr./Daržovės
„Shuterstock“ nuotr./Daržovės

Vaisių ir uogų supirkimas Lietuvos ūkiuose šių metų sausio-kovo mėnesiais siekė vos 2,3 tūkst. tonų., daržovių – 15,5 tūkst. t. Žinodami gyventojų skaičių mūsų valstybėje ir pasitelkdami paprastą matematiką, matome, jog tobulu atveju tai yra vos 60 g daržovių gyventojui per dieną ir net mažiau nei gramas vaisių ir uogų.

Taip pat skaitykite: Sveiki pusryčiai – mada ir gyvenimo būdas?

Lietuvių mityba turi keistis

Akivaizdu, kad be importuojamų gėrybių lietuvių mityba, ypač vėsiuoju metų periodu, atrodytų itin prastai. Vasarą šie skaičiai padidėja, tačiau tikrai ne drastiškai, nes augintojai planuoja pardavimus ir sandėliuoja dalį produkcijos, kad galėtų ją parduoti visus metus, o ne iškart.

Be iš  Europos Sąjungos valstybių į mūsų prekybos vietas atkeliaujančių vaisių ir daržovių turėtume maitintis beveik vien šakniavaisiais ir gyvulinės kilmės produktais. O tai reikštų, kad negautume daug organizmui reikalingų mineralų ir vitaminų.

Galbūt senovėje, kai mūsų protėviai maitindavosi būtent taip – vasarą tuo, ką duoda gamta, o žiemą – skurdžiau, konservuotus produktus, mėsą, grūdus, - tokia mityba jiems tiko, nes šaltieji mėnesiai būdavo ir tie, kurių metu nevykdavo jokia veikla.

Šiandieninis mūsų gyvenimas reikalauja visai kitokių mitybos įpročių, nes ruduo ir pavasaris nėra pagrindinio darbymečio laikas, o žiema tikrai ne visi atostogaujame tris mėnesius.

Taip pat skaitykite: Gintarė Gurevičiūtė: „Vaisiams ir daržovėms laiko rasti tikrai nesunku“

Kampanija „Penki per dieną“

Primename, kad Pasaulio Sveikatos Organizacija rekomenduoja kiekvienam žmogui per dieną suvalgyti 400 gramų vaisių ir daržovių – maždaug penkias saujas. Tai daryti skatina ir pasaulyje ne vieną dešimtmetį vykstanti kampanija „Penki per dieną“, praeitais metais prasidėjusi ir Lietuvoje.

Kampanija „Penki per dieną“ yra pagrindinė programos „Europos Sąjungos kilmės vaisių ir daržovių žinomumo didinimas Lietuvoje“ priemonė. Kampanijos tikslas – paskatinti mūsų šalies gyventojus gyventi sveikai ir suvalgyti per dieną bent penkis Europos Sąjungoje užaugintus šviežius vaisius ar daržoves.

ES griežtai reglamentuoja vaisių ir daržovių auginimą, saugojimą, gabenimą, pardavimą, taip užtikrindama itin aukštą kokybę ir saugumą. Europos Komisija nuolat konsultuojasi su mokslininkais iš visos Europos, dirbančiais Europos maisto saugos tarnyboje, ir pagal jų rekomendacijos koreguoja reikalavimus augintojams, tiekėjams ir pardavėjams.

fhfhj-541aeeb03a00e
 
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką