Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 rugpjūčio 1d. 08:58

Cerebriniu paralyžiumi serganti Olga į namus sugrįžta tik pailsėti: be sporto negaliu

Fizinė negalia Olgai – ne kliūtis gyventi aktyviai
Centro „Eik“ nuotr. / Fizinė negalia Olgai – ne kliūtis gyventi aktyviai
Šaudymas iš lanko, laipiojimas, bėgimas – visa tai yra vilnietės Olgos gyvenime, nors ji turi fizinę negalią. Cerebriniu paralyžiumi Olga serga visą savo gyvenimą. „Tai – gimdymo trauma“, – lakoniškai priežastį, kodėl turi fizinę negalią, sako vilnietė.

Didžiąją dalį laiko ji sėdi vežimėlyje. „Anksčiau paeidavau ir su lazda. Tačiau dabar jau darosi per sunku. Bet liko vežimėlis: su juo visur ir judu bei mankštinuosi“, – pasakojo moteris.

Mankštą ji paminėjo neatsitiktinai – jau porą metų Olga reguliariai lanko fizinę negalią turinčius žmones vienijančią organizaciją – centrą „Eik“. Čia susirinkę žmonės padedami kineziterapeutų ir savanorių treniruojasi su specialiais triračiais.

„Negalėčiau nejudėti. Man reikia būti fiziškai aktyviai – tik taip gerai jaučiuosi fiziškai, esu laiminga“, – neslėpė Olga.

Vaikystė prabėgo sanatorijose

Pasakodama apie savo vaikystę Olga prisimena, kad labai daug laiko praleisdavo sanatorijose, kuriose jai, sergančiai cerebriniu paralyžiumi, būdavo skiriama speciali reabilitacija.

„Kartu su mama važiuodavome ten kasmet. Ji labai norėjo, kad aš negulėčiau ant lovos, bet nors kažkiek judėčiau. Tas noras visada buvo ir mano viduje“, – tikino pašnekovė. Olga augo gausioje šeimoje – be jos augo du broliai ir dvi sesės, iš viso – penki vaikai.

„Pamenu, išeidavome visi į lauką ir jie iš karto pradėdavo bėgioti, lakstyti, žaisti visokius aktyvius žaidimus. O aš su vežimėliu – tai tik žiūrėdavau“, – kartėlio neslėpė Olga. Vis dėlto tokios patirtys, nors ir skaudžios, netapo priežastimi nuleisti rankas. Moteris pasakojo gana anksti apsisprendusi, jog padarys viską, kad pagal savo galimybes galėtų sportuoti. Tiesa, noro išsipildymo teko palaukti – galimybės užsiimti sveikatai palankia ir širdžiai miela fizinio aktyvumo veikla atsirado tik Olgai suaugus.

Judėjimas padeda valdyti ligą

„Kai suaugau ir pradėjau judėti. Išdrąsėjau – pradėjau keliauti. O prieš dvejus metus atėjau į sportą – pradėjau reguliariai treniruotis“ – kalbėjo Olga, prisipažinusi, kad išbando viską, ką tik gyvenimas pasiūlo. Išbandžiusi keletą fizinio aktyvumo veiklų, galiausiai ji pasirinko bėgimą.

Kaip gali bėgti žmogus, sėdintis neįgaliojo vežimėlyje? Išgirdusi tokį klausimą Olga tik šypteli: „Aš bėgu su specialiu triračiu: jis važiuoja į priekį, o bėgikas remiasi kojomis. Tiesa, man tas bėgimas nelabai gerai sekasi – komandoje esu lėčiausia. Tačiau juk ne visada rezultatai svarbiausi? Man pačiai tai daryti patinka ir norisi tiesiog būti fiziškai aktyviai ir tvirtai“.

Centro „Eik“ nuotr./Fizinė negalia Olgai – ne kliūtis gyventi aktyviai
Centro „Eik“ nuotr./Fizinė negalia Olgai – ne kliūtis gyventi aktyviai

Kas padeda tokiomis akimirkomis, kai mankštintis nesinori? Anot Olgos, sunkiausiomis akimirkomis motyvuoti save jai pavyksta dėl vienos svarbios priežasties – nejudant jos sveikatos būklė imtų blogėti: „Mano liga tokia, kad nebūnant fiziškai aktyviai gali nebelikti raumenų. Aš tiesiog privalau nuolat judėti, kad neatsigulčiau visam laikui į lovą.“

Pašnekovė neslėpė, jog pasimankštinus pagerėja ir emocinė jos sveikata. „Man to reikia“, – tikina pašnekovė ir pridūrė, kad stengiasi dalyvauti visuose renginiuose, į kuriuos kviečia centro „Eik“ bendruomenė. Štai neseniai vyko Olimpinė diena, kurios metu ji išbandė laipiojimą dirbtinėmis uolomis ir, kaip pati sako, „vėl užsikabino“.

Po aktyvių užsiėmimų moteris prisimena ir kiek ramesnius pomėgius, pavyzdžiui, paveikslų dėliojimą iš karoliukų.

Centro „Eik“ nuotr./Fizinė negalia Olgai – ne kliūtis gyventi aktyviai
Centro „Eik“ nuotr./Fizinė negalia Olgai – ne kliūtis gyventi aktyviai

Viskas priklauso nuo požiūrio

Pasakodama apie save Olga kuklinasi – ji nemėgsta girtis, sako, tiesiog gyvenanti įprastą gyvenimą ir tuo besidžiaugianti. Tačiau tam tikrais klausimais ji turi tvirtą ir labai aiškią nuomonę. Vienas iš tokių dalykų – fizinio aktyvumo pasiekiamumas. Olga įsitikinusi, kad, jei nori mankštintis, gali rasti būdų, kaip tai daryti. Nesvarbu, ar esi sveikas, ar žmogus su fizine negalia.

„Lengva pasakyti „aš negaliu“. Tačiau tai – pasiteisinimas. Jei turi nori, visada rasi galimybių. Viskas, ko reikia, tik noras“, – tikino pašnekovė.

Lengva pasakyti „aš negaliu“. Tačiau tai – pasiteisinimas.

Mes – ne kitokie“

„Mūsų, kaip ir kitų žmones su negalia subūrusių bendruomenių, siekis yra parodyti visuomenei, kad žmonės su negalia taip pat pajėgūs fizinio užimtumo veikloms. Jie neturėtų būti ignoruojami dėl savo negalios. Tereikia sudaryti sąlygas, nes jie nėra kitokie“, – sakė centro „Eik“ vadovė Jūratė Stongvilienė.

Pasak jos, centro bendruomenėje, kurios veiklose aktyviai dalyvauja ir Olga, nuolatiniai fizinio aktyvumo užsiėmimai jau tapo neatsiejama žmonių su negalia gyvenimo dalimi.

„Treniruotės, dalyvavimas sporto renginiuose ir varžybose žmonėms su negalia ne tik padeda stiprėti fiziškai, bet kartu yra ir šių žmonių pozityvios socializacijos galimybė: taip jie gali susitikti, bendrauti, mažinti atskirtį, stiprinti savo emocinę sveikatą, kelti savivertę“, – pasakojo pašnekovė.

Šį centrą lankantys žmonės dalyvauja Vilniaus savivaldybės sporto projekte, kurio veiklos vyksta profesionaliame sporto klube su asmeniniu treneriu. Anksčiau šią vasarą vyko dar vienas su judėjimu susijęs projektas – kūrybinė judesio laboratorija. Jo metu žmonės su negalia šoko kartu su profesionaliais šokėjais.

Centro „Eik“ nuotr./Fizinė negalia Olgai – ne kliūtis gyventi aktyviai
Centro „Eik“ nuotr./Fizinė negalia Olgai – ne kliūtis gyventi aktyviai

Fizinis aktyvumas – bilietas į savarankišką gyvenimą

„Šiais laikais neįgalus žmogus gali visavertiškai įsitraukti į kasdienę veiklą, žinoma, priklausomai nuo neįgalumo lygio, vidinės motyvacijos, kartais – ir finansinės padėties. Pavyzdžiui, nuo gaunamų pajamų lygio priklauso, kokio tipo ir ar kokybišką žmogus turės vežimėlį. Taip pat yra ir kitų pridėtinių judėjimo aparatų (tokių kaip varytuvas), kurie padeda žmogui išlikti fiziškai aktyviam, nepaisant turimos negalios“, – pastebėjo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto absolventė, kineziterapeutė Karolina Keinaitė.

Kalbėdama apie judėjimo negalią turinčius žmones specialistė pabrėžė, kad jiems labai svarbus pats kūno vertikalizavimo procesas.

„Fizinis aktyvumas užkerta kelią praguloms, be to, yra gera prevencinė priemonė osteoporozės ir kitų ligų atveju. Iš esmės – visų, kurias sukelia ilgalaikis sėdėjimas, gulėjimas ir nejudėjimas“, – kalbėjo pašnekovė.

Anot jos, stengdamasis tapti kuo labiau nepriklausomu žmogus su fizine negalia turi gyventi aktyviai.

„Jam būtinos reguliarios reabilitacijos ir nuolat stiprinti savo kūno raumenis“, – teigė kineziterapeutė. Pasak jos, žmogui su negalia labai svarbu suvokti, kad kuo daugiau jis judės ir sportuos, tuo sveikesnis bus ir išvengs papildomų ligos komplikacijų.

Vytauto Didžiojo universitetas paruošė praktinių patarimų bei etiketo vadovą, kuriame daug naudingos informacijos apie tai, kas yra negalia, kaip bendrauti su negalią turinčiu žmogumi. Praktinį patarimų ir etiketo vadovą negalios klausimais „Pažink negalią“ rasite ČIA.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Inicijuotas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Mano kiemas

Atsakingai kuriamas šeimos verslas

Video

00:55
01:32
00:56

Esports namai

Grožio programa 360°

URBAN˙/

Kiekvienas gali

Kiekvienas gali
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką