Dabar populiaru
Publikuota: 2019 birželio 5d. 18:56

Diabetu sergantys pacientai neturi teisės rinktis gydymo: tačiau mes dar nenorime į kapus!

Diabeto stovykla
Vladimiro Petrenkos nuotr. / Diabeto stovykla

Pacientai ir medikai pasidalijo neįtikima situacija, kuri susiklostė Lietuvoje po Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sprendimo kompensuojamų vaistų kainyne palikti tik pigiausius vaistus. Pasak diskusijos dalyvių, reguliuojamos netgi pacientų priemokos ir neleidžiama pačiam žmogui, jeigu jis nori, už vaistą primokėti daugiau. Taigi ne gydytojai šiandien gydo žmones, o valstybė, šiuolaikinius vaistus skirdama tik tada, kai jų skirti nebėra prasmės.

Gydymą iš medikų perėmė valdininkai?

Seime surengtoje apskritojo stalo diskusijoje, skirtoje diabeto aktualijoms, Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Antanas Matulas teigė, kad įvesta nauja vaistų kompensavimo tvarka, kuri, pasak SAM, turėjo pagerinti vaistų prieinamumą, iš tiesų pasiekė priešingą rezultatą. Tai, kad šiandien pacientas turi teisę gauti tik pigiausią vaistą, kaip tik apribojo gydymo galimybes.

„Niekas nesako, kad tas vaistas blogiausias, kai kuriems jis gal ir tinka, bet akivaizdu, kad tą pačią veikliąją medžiagą turinčių vaistų terapinis poveikis gali būti skirtingas. Jei vaistas, pagamintas prieš 30 metų ir prieš keletą metų, yra toks pats, kodėl ponai ministrai važinėja naujausiomis mašinomis, užuot važinėję senais žiguliukais, kuriais lygiai taip pat galima pasiekti norimą vietą? Veiklioji medžiaga juk ta pati – variklis.

Šiandien turime keistą situaciją, kai gydymą skiria ne gydytojas, bet ministerija. Naujai diagnozavus diabetą galima skirti tik pigiausią vaistą. Nors gydytojų patirtis rodo, kad kitas vaistas veiks efektyviau, tas vaistas šiuo atveju nekompensuojamas, išimtis padaryta tik tęstiniam gydymui, o patys pacientai dažnai neišgali to vaisto įpirkti. Vyriausybė praėjusią savaitę priėmė dar vieną sprendimą skirti prioritetą pigiausiems ir nesudėtiniams vaistams“, – teigė A.Matulas.

Organizatorių nuotr./Antanas Matulas diskusijoje
Organizatorių nuotr./Antanas Matulas diskusijoje

Iš paciento atimta teisė rinktis

Tarptautinės diabeto federacijos Europos regiono valdybos narė, Lietuvos diabeto asociacijos prezidentė Vida Augustinienė taip pat patvirtino, kad šiuolaikiniai vaistai gali būti skiriami tik tęstiniam gydymui, o naujiems pacientams gydytojai šių vaistų nebegali skirti.

„Žmogus nebeturi pasirinkimo. Vaistinėje jis gali įsigyti tik pigiausią vaistą, kito vaisto, net jei sutiktų primokėti daugiau, kaip būdavo anksčiau, jis įsigyti negali. Jeigu žmogus atsisako pigiausio siūlomo vaisto, vaistininkas turi tai pažymėti recepte ir tik už visą kainą gali parduoti jam kitą vaistą. Taigi svarbi tik vaisto kaina, o ne žmogaus gyvenimo kokybė. Ir negalvojama, kad tai, kad maža gydymo kaina šiandien rytoj, kai žmogui atsiras komplikacijos, išaugs 10 kartų“, – svarstė pacientų atstovė.

Pasak jos, dar blogiau, kad kainynas kaitaliojamas kas tris mėnesius, o ir tarpuose įvyksta pokyčių. Net gydytojai nespėja susigaudyti, kurie vaistai kompensuojami, o kurie – jau ne.

Organizatorių nuotr./Vida Augustinienė diskusijoje (per vidurį)
Organizatorių nuotr./Vida Augustinienė diskusijoje (per vidurį)

„Diabeto gydymo metodika – septynerių metų senumo, o juk per tą laiką atsirado naujų vaistų, gydymo metodikų ir rekomendacijų. Ir kokia prasmė skirti šiuolaikinius vaistus tik ligai pažengus, kai juos skirti didelės prasmės nebėra, nes negrįžtami pažeidimai, nuo kurių šie vaistai būtų apsaugoję, jau įvykę.

Tačiau žmogus niekam nerūpi. Šiuo metu situacija netgi blogesnė nei 2012 m., nes visur įrašyta, kad gydymas turi būti pradėtas pigiausiais vaistais, o ne tinkamais žmogui. Bet mes dar nenorime eiti į kapus – mes galime gyventi visavertį gyvenimą“, – tikino pašnekovė.

Pakeitus vaistą, sveikata visiškai sugriuvo

Pirmo tipo diabetu serganti V.Augustinienė savo kailiu patyrė, kaip sveikatą gali paveikti netinkamas vaistas.

„Vienu metu gėriau vaistą, kurio pašalinis poveikis man sugadino širdį. Gydytojas, užuot nutraukęs vaistą, kai pradėjau skųstis naujais simptomais, dar kokius tris mėnesius mane juo kankino. Vėliau prireikė pusmečio, kol man parinko tinkamą gydymą ir normalizavo kraujospūdį. Tačiau tai pavyko padaryti jau ne viena, o keturiomis veikliosiomis medžiagomis“, – pasakojo moteris.

Dar vienas smūgis jos sveikatai buvo kirstas, kai kardiologė pasiūlė vaistą, už kurį tekdavo gana daug primokėti, pakeisti pigesniu vaistu.

„Gydytojos prašiau nieko nekeisti, nebenorėjau eksperimentuoti, bet vaistinėje sužinojau, kad ji vis tiek pakeitė. Kadangi kitą dieną savaitei turėjau išvykti, o gydytoja jau nebedirbo, paėmiau išrašytus vaistus. Pagalvojau, jeigu jie tiks, kam man mokėti už brangesnius.

Per tą savaitę mano sveikata vėl sugriuvo ir vėl reikėjo ieškoti būdų ją atstatyti. Dabar vartoju sudėtinį vaistą – vienoje tabletėje yra trys vaistai, bet girdžiu, kad ir jie bus išbraukti iš kainyno, kaip ir visi kiti sudėtiniai vaistai. Štai iki ko nusigyvenome ES viduryje“, – teigė V.Augustinienė.

nmc.lt nuotr./Birutė Žilaitienė
nmc.lt nuotr./Birutė Žilaitienė

Vaistai sudaro tik 7 proc. diabeto gydymo išlaidų

Per pastaruosius aštuoniolika metų sergančių cukriniu diabetu skaičius Lietuvoje išaugo tris kartus ir jau pasiekė 120 tūkst. pacientų. Jei ir toliau išsilaikys panašios tendencijos, 2045 m. sirgs apie pusę milijono Lietuvos gyventojų. Palyginti su kitomis Europos šalimis, Lietuvoje mirčių, susijusių su cukriniu diabetu, yra tris kartus daugiau; jų skaičius per pastaruosius aštuonerius metus išaugo daugiau kaip 50 proc.

„Iki šiol pacientus, sergančius cukriniu diabetu, tenka gydyti ir prižiūrėti vadovaujantis 2012 m. išleistu gydymo kompensuojamais vaistais aprašu“, – pacientų atstovei pritarė Lietuvos endokrinologų draugijos pirmininkė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Endokrinologijos klinikos profesorė Birutė Žilaitienė.

Pašnekovė teigė drauge su kolegomis siekianti, kad ruošiant šį aprašą būtų vadovaujamasi naujausiomis Europos ir Amerikos diabeto organizacijų gairėmis ir moksliniais įrodymais. O skaičiuojant išlaidas gydymui reikėtų atsižvelgti, kad gydant diabetą tik 7 proc. išlaidų sudaro antidiabetiniai vaistai, o likę 93 proc. skiriami komplikacijoms gydyti.

Taigi bandymas taupyti vaistams (lėšos, skirtos vienam cukriniu diabetu sergančiam pacientui gydyti, Lietuvoje maždaug du kartus mažesnės už Europos vidurkį), sukelia sniego gniūžtės efektą – komplikacijoms gydyti, hospitalizacijai, pašalpoms reikia vis daugiau pinigų, jau nekalbant apie žmonių gyvenimo kokybę.

„2018 m. dvi didžiausios JAV ir Europos diabeto organizacijos išleido susitarimą dėl diabeto gydymo, kuriame bene pirmą kartą ekspertai rekomendavo skirti cukrinio diabeto gydymą, atsižvelgiant į širdies ir kraujagyslių ligas, lėtinę inkstų ligą ir kitus diabeto gydymo ir priežiūros aspektus.

Pasaulis juda personalizuotos medicinos link, kai vaistas individualiai pritaikomas žmogui.

Jame pateikiamos rekomendacijos, kuriai vaistų klasei turėtų būti teikiamas prioritetas tam tikrose situacijose, taip pat tos klasės atstovai išreitinguoti pagal jų poveikį širdies ir kraujagyslių ligoms bei lėtinei inkstų ligai. Be to, kai kurie vaistai turi įrodytą teigiamą poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai, todėl jais galima pasiekti net du gydymo tikslus“, – pasakojo endokrinologė.

Pasaulis juda personalizuotos medicinos link

Pasak Lietuvos kardiologų draugijos prezidento prof. dr. Rimvydo Šlapiko, lėtinės neinfekcinės ligos – širdies ir kraujagyslių, diabetas, vėžys – yra pagrindinė šiuolaikinio žmogaus sveikatos problema. Nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta apie 65 proc. žmonių. Tarp sergančių diabetu ši ligos priežastis sudaro 52 proc.

„Praėjusią savaitę kardiologų ir endokrinologų draugijos priėmė dokumentą, kuriame kalbama apie diabetokardiologą ir kardiodiabetologą. Žinoma, tokių specialybių nėra, bet iš tiesų laikas susėsti kartu prie vieno stalo ir parengti bendrą taktiką, nes abi šios ligos yra baisios. Viskas prasideda nuo penkių rizikos veiksnių, iš kurių vienas yra diabetas. Jeigu pavyktų laiku suvaldyti diabetą, turėtume gerokai mažiau pacientų, sergančių širdies ligomis.

Kalbant apie gydymą, pasaulis juda personalizuotos medicinos link, kai vaistas individualiai pritaikomas žmogui ar žmonių grupei. Yra sukurti šiuolaikiniai vaistai, kurie ne tik kontroliuoja diabetą, bet dar ir sumažina kardiovaskulinių mirčių dažnį. O pas mus viskas vyksta atvirkščiai – gydymas supaprastinamas iki paties pigiausio vaisto, kas akivaizdžiai neatitinka personalizuotos medicinos principų“, – teigė R.Šlapikas.

Pasak gydytojo, šiuolaikiniai vaistai ne tik mažina simptomus, bet ir užkerta kelią blogoms išeitims, o tai reiškia, kad mažina gydymo išlaidas ateityje. Ir atvirkščiai, jeigu vaistais liga nesukontroliuojama, vėlesnių komplikacijų gydymas dar brangesnis – diuretikai, širdies stimuliatorius, transplantacija. Taigi skaičiuoti turime pradžioje, kol dar neskausmingai galime užkirsti kelią ligai plisti.

Komentarai: 2

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Skanumėlis

Video

00:55
01:30
03:27

Liaudies alus

Gera savijauta – tavo pasirinkimas

Namų šefas

Konkursas
Konkursas

Visi į lauką!

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką