Dabar populiaru
Publikuota: 2017 rugsėjo 22d. 19:00

Efektyviau dirbančios smegenys: kaip to pasiekti? Lietuvių mokslininkų patarimai

Smegenys
„Fotolia“ nuotr. / Smegenys

Šių dienų visuomenėje esame skatinami kuo efektyviau siekti tikslų, tačiau įtemptas ar netaisyklingas gyvenimo būdas neigiamai atsiliepia protiniam pajėgimui. Gera žinia: pasirūpindami savimi, galime akivaizdžiai pagerinti smegenų funkcionavimą.

Stresas: ir draugas, ir priešas

Lietuvos sporto universiteto (LSU) profesorius dr. Albertas Skurvydas teigia, jog protiniams gebėjimams didelę įtaką turi stresas. Ir nors stresas įprastai laikomas neigiamu veiksniu sveikatos būklei, optimalus jo kiekis yra būtinas efektyviam smegenų funkcionavimui.

Pasak mokslininko, optimalų („sveiką“) stresą sukelia didesnis baltymo BDNF (kuris galvos smegenyse stimuliuoja neuronų atsinaujinimą ir medžiagų apykaitą) bei mažesnis kortizolio („streso hormono“) išsiskyrimas organizme. Įvairūs fiziniai, socialiniai ir kognityviniai stresoriai suaktyvina šias medžiagas ir tiesiogiai veikia kognityvines smegenų funkcijas, atsakingas už informacijos apdorojimą.

Sveiką stresą labiausiai stimuliuoja tinkamas fizinis krūvis.

„Sveiką stresą labiausiai stimuliuoja tinkamas fizinis krūvis. Tyrimai rodo, jog 15–30 minučių skiriant aerobiniams pratimams (pvz., pasivaikščiojimui, važinėjimui dviračiu ar lengvam pabėgiojimui) organizme išsiskiria didesnis BDNF kiekis, taigi didėja ir protinis pajėgumas“, – įžvalgomis dalijasi A.Skurvydas.

Anot jo, be optimalaus fizinio krūvio, kortizolio išsiskyrimą mažina bei smegenų veiklą stimuliuoja ir kitos malonios veiklos: joga, sąmoningumo („mindfulness“) pratikos, žvejyba, buvimas gamtoje, kūryba, menas, visavertiškas miegas, bendravimas su žmonėmis, buvimas su draugais ir pan.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Albertas Skurvydas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Albertas Skurvydas

O štai kognityviniai stresoriai protiniam darbingumui gali turėti atvirkštinį poveikį. „Ilgalaikis intensyvus protinis krūvis padidina kortizolio išsiskyrimą smegenyse. Todėl dvi valandos protinio darbo be pertraukų nuvargina smegenis ir silpnina jų kognityvines funkcijas“, – paaiškina LSU profesorius, pabrėždamas, jog kortizolio išsiskyrimą itin suaktyvina socialiniai stresoriai: kai iš žmogaus pasišaipo, neišklauso ar jį pertraukia.

Svarbu nuolatos „treniruoti“ smegenis

„Protiniam aktyvumui ypač kenkia emociniai sunkumai, tokie kaip depresija ar nerimas. Svarią įtaką kognityviniams gebėjimams turi ir fizinis diskomfortas, pavyzdžiui, lėtinis skausmas“, – komentuoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Neuromokslų instituto neuropsichologė dr. Aistė Pranckevičienė.

Kognityvines smegenų funkcijas stimuliuoja jų naudojimas.

Pasak mokslininkės, siekiant pagerinti smegenų veiklą, būtina pasirūpinti ir fizine, ir psichikos sveikata.

Kita vertus, A.Pranckevičienė teigia, jog protinis aktyvumas prastėja senstant, tačiau kognityvines smegenų funkcijas stimuliuoja jų naudojimas, todėl kiekvienas žmogus gali pristabdyti šį procesą.

„Tam tikra žmogaus gebėjimų dalis yra nulemta genetiškai, bet savo kognityvinį rezervą galima padidinti nuolatiniu mokymusi ir domėjimusi. Pavyzdžiui, tyrimai rodo, kad ilgiau kognityvinius gebėjimus išsaugo žmonės, dirbantys sudėtingus ir kompleksinius darbus. Taigi kasdieniai iššūkiai, sprendimų paieška ir mokymasis yra ne kas kita, kaip nuolatinė kognityvinių funkcijų treniruotė“, – sako mokslininkė.

Neuropsichologė dr. Aistė Pranckevičienė
Neuropsichologė dr. Aistė Pranckevičienė

Ji pasakoja, jog dažnai pacientai, kurie skundžiasi pablogėjusia atmintimi ar dėmesio koncentracija, prašo patarimų, kaip pagerinti smegenų veiklą.

Anot neuropsichologės, tam padeda kryžiažodžių sprendimas, dalyvavimas protų kovose, skaitymas, stalo žaidimai, mokymasis groti muzikos instrumentu, šokių pamokos ar darbas sode.

Jei tik kartojame veiklą, kurią jau gerai mokame, smegenims „darbo“ beveik neduodame.

„Kognityvinius gebėjimus stimuliuoja ir bendravimas, kelionės, kultūrinių renginių lankymas, savanoriavimas ir kitos veiklos, priverčiančios mus išeiti iš įprastos kasdienybės ribų“, – papildo specialistė.

Ji patikslina, jog svarbiausia, kad veikla, kurios imamės, būtų nauja ir verstų išmokti kažko naujo. Jei tik kartojame veiklą, kurią jau gerai mokame, smegenims „darbo“ beveik neduodame.

Mažiau kalorijų – didesnis protinis pajėgumas

Anot A.Skurvydo, tyrimai rodo, jog saikingas kalorijų apribojimas yra viena geriausių priemonių, stimuliuojančių smegenų funkcijas.

Dvi dienas per savaitę patariama suvartoti iki 800 kcal., atsisakant vakarienės.

Pagal rekomendacijas, dvi dienas per savaitę patariama suvartoti iki 800 kcal, atsisakant vakarienės. Įprastomis dienomis reikėtų valgyti po 3–4 kartus, nepraleisti pusryčių ir kuo anksčiau valgyti vakarienę. Ypač svarbu išvengti persivalgymų.

„Sakingas kalorijų apribojimas gerina žmogaus mąstymą: gebėjimą koncentruoti dėmesį, slopinti įvairius nereikalingus dirgiklius. Optimaliai sumažinus suvartojamų kalorijų kiekį, smegenys yra labiau aprūpinamos deguonimi ir taip gerėja jų funkcionavimas“, – paaiškina mokslininkas.

Neuropsichologė komentuoja, jog kognityvinės funkcijos yra labai stipriai susijusios su širdies ir kraujagyslių sistemos sveikata, todėl veiksniai, padedantys palaikyti sveiką širdies ir kraujagyslių sistemą (pvz., mityba, fizinis aktyvumas, poilsis), taip pat turi teigiamą poveikį ir kognityvinėms funkcijoms.

A.Skurvydas antrina, jog tik kompleksas priemonių – tinkamas darbo ir poilsio režimas, sveika mityba, optimalus fizinis aktyvumas ir kita stresą mažinanti veikla – efektyviai veikia protinį pajėgumą.

TAIP PAT SKAITYKITE: Sąmoningumo technika: 10 žingsnių, kurie pakeis jūsų gyvenimą

„Protingosios tabletės“ – ne išeitis

Dalis žmonių, norėdami pagerinti protinę veiklą, atranda ir specifinius medikamentus, skirtus gerinti smegenų veiklą. Vieni jų – nootropai (vadinami „protingosiomis tabletėmis“).

Daugelio nootropų poveikis sveikiems žmonėms yra mažai tyrinėtas, nežinomi galimi šalutiniai poveikiai, yra perdozavimo, pripratimo rizika.

Šie farmakologiniai vaistai žinomi kaip turintys teigiamą poveikį nervų sistemai: internete gausu informacijos apie tai, kaip nootropai pagerina kognityvinius gebėjimus (atmintį, koncentraciją, kt.), didina smegenų atsparumą.

A.Pranckevičienė pabrėžia, jog nootropai yra medikamentų grupė, kuriama ir tobulinama rimtų sveikatos sutrikimų, tokių kaip Alzheimerio, Huntingtono, Parkinsono ligų, ar dėmesio ir hiperaktyvumo sutrikimui gydyti.

Kita vertus, neuropsichologė teigia pastebinti, jog pastaruoju metu sparčiai didėja visuomenės susidomėjimas nootropais: „Formuojasi savotiška mada naudoti juos nesant rimtiems kognityviniams sutrikimams tam, kad žmonės padidintų savo darbingumą, pagerintų mokymosi rezultatus ar pasiekimus.“

Su kognityvinėmis funkcijomis yra panašiai kaip su mūsų raumenimis – nėra kito būdo juos sutvirtinti, kaip tik reguliariai mankštinti.

Tačiau, pasak mokslininkės, tokia praktika yra pavojinga, nes daugelio nootropų poveikis sveikiems žmonėms yra mažai tyrinėtas, nežinomi galimi šalutiniai poveikiai, galima perdozavimo, pripratimo rizika.

„Preliminarūs tyrimai rodo, kad sveikiems žmonės didžioji dalis „protingųjų tablečių” tiesiog neveikia ir kognityvinių gebėjimų nepagerina“, – atkreipia dėmesį mokslininkė.

„Būtų labai patogu, jei užtektų retkarčiais suvalgyti tabletę ar išgerti žolelių arbatos, ir mūsų kognityviniai gebėjimai būtų puikūs. Visgi su kognityvinėmis funkcijomis yra panašiai kaip su mūsų raumenimis – nėra kito būdo juos sutvirtinti, kaip tik reguliariai mankštinti“, – reziumuoja A.Pranckevičienė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Skanumėlis

Gera savijauta – tavo pasirinkimas

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką