Dabar populiaru
Publikuota: 2019 gegužės 17d. 21:01

Geomagnetinių audrų poveikis: ar dėl to šią savaitę galėjo paūmėti širdies ir kraujagyslių ligos?

Geomagnetinė audra
123RF.com nuotr. / Geomagnetinė audra

Apie tai, ar geomagnetinės audros veikia žmogaus organizmą, linkę pasisakyti ne visi medikai. Kai kurių teigimu, nėra įrodyta, kad tai turi tiesioginių sąsajų, tad sunku apie tai ir kalbėti. Kad galimas poveikis, nepritaria ir klimatologas Justinas Kilpys. Tačiau Vilniaus miesto klinikinės ligoninės 1-ojo kardiologijos skyriaus vedėjas med. dr. Mykolas Biliukas teigia, kad atliktas tyrimas parodė, jog poveikis yra, o vykstant geomagnetinėms audroms ligoninę užplūsta pacientai, kuriuos vargina širdies ir kraujagyslių ligos. Taip, pasak jo, nutiko ir šios savaitės antradienį.

Veikia palydovus, žmonių – iš esmės ne

Vilniaus universiteto Geomokslų instituto doktoranto, klimatologo Justino Kilpio teigimu, geomagnetinės audros kyla, kai žemę pasiekia stipresnis saulės vėjas, kuris susidaro saulėje įvykus sprogimams, dar vadinamiems saulės blyksniais. Per porą dienų tos dalelės pasiekia Žemę ir iškreipia Žemės magnetinį lauką. Jis patvirtino, kad rimtesnė pastaroji geomagnetinė audra įvyko gegužės 14 d., antradienį, tačiau dabar – ramu ir artimiausiomis dienomis prognozės jų nerodo. Tiesa, svarbu paminėti, kad geomagnetines audras prognozuoti sunku, pasak klimatologo, galima nebent porą dienų į priekį.

2019-aisiais saulės aktyvumas yra minimalios fazės. Iš to sprendžiant, šiemet nereikėtų tikėtis daug geomagnetinių audrų.

Sprogimai saulėje, J.Kilpio teigimu, susiję su saulės aktyvumu, kuris turi maždaug vienuolikos metų ciklą. Tai reiškia, kad vienuolika metų saulės aktyvumas mažėja, paskui didėja, tada vėl mažėja. Geomagnetinių audrų daugiau galima tikėtis, kai saulės aktyvumas yra didėjantis.

„Duomenys rodo, kad šią savaitę jis buvo didesnis, tačiau 2019-aisiais saulės aktyvumas yra minimalios fazės, nuo kitų metų galimas kilimas. Iš to sprendžiant, šiemet nereikėtų tikėtis daug geomagnetinių audrų“, – sakė pašnekovas ir pridūrė, kad kitas geomagnetinių audrų pikas galėtų būti apie 2025 m.

Pasak jo, didžiausias geomagnetinių audrų poveikis yra ryškesnės ir toliau matomos šiaurės pašvaistės. Kai būna stipresnės geomagnetinės audros, šiaurės pašvaistę galima matyti ir Lietuvoje. Pagal duomenis teoriškai ir antradienį Lietuvoje galėjo būti matoma šiaurės pašvaistė.

Alvydo Januševičiaus nuotr./Šiaurės pašvaistė Joniškio rajone 2015 m.
Alvydo Januševičiaus nuotr./Šiaurės pašvaistė Joniškio rajone 2015 m.

„Kitas stiprus geomagnetinių audrų poveikis yra palydovams: GPS, televizijos, radijo, kurie skrenda kosmose. Kalbant apie Žemę – jos atmosfera apsaugo nuo saulės vėjo, tad kažkokios didelės įtakos neturi. Istorijoje yra buvę labai stiprių geomagnetinių audrų, per kurias sutriko elektros perdavimo, radijo, televizijos linijos, bet tokie atvejai reti“, – teigė J.Kilpys.

Paklaustas, ar geomagnetinės audros veikia žmogaus organizmą, klimatologas atsakė, kad iš esmės – ne. „Jos baigiasi viršutinėje atmosferoje, mes ten negyvename, o troposferos tos dalelės nepasiekia. Taigi tas poveikis yra kažkur 50 km aukštyje. Nebent išskirtiniais atvejais, kai audros būna labai stiprios, kokį nors poveikį gali pajusti ir žmonės. Tačiau tokia pastaroji audra buvo, berods, 1989 m. O iš principo jos neveikia.

Man atrodo, tai yra toks placebo efektas, kai norisi ką nors apkaltinti dėl savo ligų – tada pasirenki blogą orą arba geomagnetinę audrą. Aišku, reikia pripažinti, kad yra žmonių, kurie yra jautresni. Jie jautriau reaguoja ir į orų pokyčius, ir į magnetinius laukus, tačiau daug tų magnetinių laukų yra miestuose – tarkime, mobiliojo ryšio perdavimo antenos, kurios sukuria magnetinį lauką. Apsaugos zona yra 3–5 metrai, jei ją peržengsi, organizmui bus poveikis, bet jautresni žmonės galbūt jį jaučia ir iš 10 metrų. Manyčiau, kad didesnis poveikis yra nuo tų technologijų, kurias turime aplink, nei nuo saulės vėjo, kuris sukelia šiaurės pašvaistes“, – sakė klimatologas.

Ar priežastinis ryšys, ar atsitiktinumas – nežinoma

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto šešto kurso medicinos studentė Greta Žiubrytė, analizavusi magnetinio lauko svyravimus ir galimas sąsajas teigė, kad tiksliai atsakyti, jog geomagnetinės audros veikia žmogaus organizmą, negalima.

Nustatėme, kad ūmių išeminių sindromų tikrai yra daugiau esant intensyvesniam magnetiniam laukui, tačiau ar tai yra priežastinis ryšys, ar tiesiog atsitiktinumas, kol kas tokių įrodymų neturime.

„Mano darbas buvo retrospektyvinis, fiksavome visus ligonius, kurie tam tikrą laiką buvo stacionarizuoti Kauno klinikose dėl tam tikrų ligų, šiuo atveju – dėl ūmių išeminių sindromų, išskyrus miokardo infarktą su ST pakilimu. Mes retrospektyviai žiūrėjome, kaip tomis dienomis, kai buvo daugiau pacientų, atrodė magnetinis laukas. Ir nustatėme, kad ūmių išeminių sindromų tikrai yra daugiau esant intensyvesniam magnetiniam laukui, aukštiems (gama) dažniams – maždaug nuo 32 iki 65 Hz, tačiau ar tai yra priežastinis ryšys, ar tiesiog atsitiktinumas, kol kas mes tokių įrodymų tikrai neturime“, – sakė pašnekovė.

Jos teigimu, šie pokyčiai pasireiškia sveikatos problemų turintiems žmonėms, o sveikiems – neturi jokios įtakos. „Pasaulio mokslininkai taip pat tyrinėja šiuos dalykus, bet vienreikšmio atsakymo nėra. Aišku, kyla klausimas, ar nėra todėl, kad dar per mažai ištirta, ar dėl kitų priežasčių. Be abejo, yra publikacijų, kad geomagnetinės audros veikia žmogaus organizmą, tačiau priežastinis ryšys nėra įrodytas, tik pasakyta, kad tai siejasi“, – sakė G.Žiubrytė.

Ji palinkėjo žmonėms, turintiems sveikatos problemų, geriau savimi rūpintis, o ypač geomagnetinių audrų dienomis: gerti vaistus, koreguoti kraujo spaudimą, vengti fizinio krūvio ir emocinės įtampos.

Tomis dienomis padaugėja pacientų

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės 1-ojo kardiologijos skyriaus vedėjas med. dr. Mykolas Biliukas, tyrinėjantis klimato įtaką žmogaus sveikatai, teigė, kad geomagnetinės audros veikia ne tik žmonių, bet ir gyvūnų organizmus.

„Žinoma, ne visus vienodai. Tai priklauso nuo sveikatos būklės – ar žmogus visiškai sveikas – o tokio dar gyvenime nemačiau, ar ligotas, – sakė med. dr. M.Biliukas. – Savo disertaciniame darbe ligonius po infarkto skirsčiau į tris klases: stiprūs, vidutiniai ir silpni. Paskui žiūrėjome, kaip jie kasdien geria vaistus – nitrogliceriną, kurį reikia gerti, jei skauda širdį.

123rf.com nuotr./Širdies simbolis
123rf.com nuotr./Širdies simbolis

Šį procesą kontroliavome metus, paskui pažiūrėjome, kokiomis dienomis tablečių buvo vartojama daugiau. Paaiškėjo, kad silpnieji pacientai per geomagnetines audras gerdavo kur kas daugiau vaistų nei vidutiniokai, ir dar didesnis skirtumas buvo nuo fiziškai stipresnių ligonių – jiems taip pat pasireiškė svyravimai per geomagnetines audras, bet ne tokie dideli.“

Kita grupė žmonių, pasak mediko, kuriems geomagnetinės audros taip pat turi poveikį, yra tie, kurių jautresnė psichika, arba sergantys ligomis, kurių eigai labai svarbi nervų sistemos būklė.

Likus trims dienoms iki geomagnetinės audros nitrogliceriną vartoja 1,7 karto, likus dviem – 2,5 karto, o audros dieną – net 5 kartus daugiau nei įprasta.

„Pastebime, kad žmonės, besiskundžiantys širdies skausmais, likus trims dienoms iki geomagnetinės audros nitrogliceriną vartoja 1,7 karto, likus dviem – 2,5 karto, o audros dieną – net 5 kartus daugiau nei įprasta. Paskui tas skaičius vėl mažėja, nes organizmas prisitaiko, nors audra dar gali tęstis ar net didėti. Matote, kaip esame adaptuoti net labai stipriam magnetiniam laukui. Iš žmonių elgsenos gali spręsti, kas darosi gamtoje.

Mes tyrėme, žiūrėjome ir nustatėme, kad šie pokyčiai siejasi būtent su geomagnetinėmis audromis, o ne su kasdieniu magnetinio lauko svyravimu. Žmogų „tranko“ ne viena audra, o tų audrų pasikartojimas per trumpą laiką. Skyriai tokiais atvejais užsipildo iškart“, – teigė gydytojas ir patvirtino, kad prieš tris dienas situacija buvo tokia pati – antradienį vyko geomagnetinė audra, dėl širdies ligų paūmėjimo buvo užpildytas ne tik Kardiologijos skyrius, bet ir kai kurie kiti.

Sutrikus širdies ritmui – iškart gerti vaistus

Paprašytas pasidalyti patarimais, ką turėtų žinoti sveikatos problemų turintys žmonės, med. dr. M.Biliukas priminė, kad dėmesį turėtų atkreipti ir tie, kurie užsiima hipoterapija – gydymu žirgais, nes geomagnetinės audros veikia ir žirgų elgesį, tad, pasak jo, svarbu numatyti, žirgas bus ramus ar ne.

O pacientams, jei paaiškėja, kad galima geomagnetinė audra, porą dienų prieš ją pataria nepraleisti vaistų gėrimo iškart, kai tik suskausta širdį, vartoti daugiau skysčių, pabūti ramesniems.

„Per geomagnetines audras ir joms artėjant organizmą užpuola stresas – iš nervų sistemos į kraują pradeda skirtis stresinės medžiagos: adrenalinas, noradrenalinas ir hidrokortizonas. Jie kelia spaudimą, o pakilęs spaudimas prikrečia savų komplikacijų. Vieniems gali būti insultas, jų išties padaugėja, kitiems – infarktas, tirštėja kraujas.

Tokiomis dienomis reikia būti atsargiems dėl širdies ritmo sutrikimų ir, jei tik sutrinka, iškart gerti kraują skystinančius vaistus.

Kadangi kosmosą priimame savo nerviniais receptoriais, esančiais kūno paviršiuje, organizme tai virsta papildomais nerviniais impulsais, dėl to trinka širdies ritmas. Kraujas plakasi ir susidaro trombai. Šie gali nukeliauti bet kur: į koją, širdį, žarnas, galvą, smegenis. Todėl tokiomis dienomis reikia būti atsargiems dėl širdies ritmo sutrikimų ir, jei tik sutrinka, iškart gerti kraują skystinančius vaistus. Štai tokia profilaktika, – sakė gydytojas ir pridūrė: „Žmogus į magnetinį lauką taip reaguoja todėl, kad mūsų organizme yra daug geležies. Iš fizikos žinote, kad metalas magnetiniame lauke reaguoja, virpa.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Ekspertai pataria
Skanumėlis

Video

20:27
01:03
01:22

Dabar tu gali

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką